2022-11-23 Nr. AB-28460-3-64-3-01729-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-890-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01729-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. (toliau – ir atsakovas) 67,20 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas turi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. yra nesumokėjęs pareiškėjui 67,20 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, patvirtintais 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-595.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 58,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustačius, jog atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. yra 58,80 Eur ir atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, įsiskolinimo suma priteistina. Vis dėlto, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties termino taisyklę ir aplinkybę, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi 2021 m., teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d, dėl to vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas ir prašymas šioje dalyje atmestinas.

5. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo viduje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje yra specializuota skolų išieškojimų grupė. Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, teismo vertinimu, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismas sprendė, jog šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė ir neatitinka būtinumo kriterijaus, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgomis. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

III. 6. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti proporcingai priteistai sumai.

7. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta visiškai netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis ar kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tai nepaneigia pareiškėjo teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jam pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo, įgyvendinimą už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi. Pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjo struktūroje dirbantys asmenys užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl neatlyginus patirtų bylinėjimosi išlaidų būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė bei „pralaimėjęs moka“ principas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgus į pareiškėjo vidinę struktūrą ir bylos pobūdį, profesionali teisinė pagalba pareiškėjui nebuvo būtina, todėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog teismo nurodytos aplinkybės nepaneigia pareiškėjo teisės pasitelkti profesionalią teisinę pagalbą siekiant užtikrinti atstovavimą teisme, be to, teisminė veikla nėra pareiškėjo vidinėje struktūroje dirbančių asmenų specializacija.

10. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik apeliacinio skundo prašymo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.

11. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

12. Atkreiptinas dėmesys, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-415/2021).

14. Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas, pareiškėjas, įgyvendindamas jam pavestą funkciją administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, atstovaujamas advokato kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas, be kita ko, iš atsakovo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

15. Įvertinusi byloje nustatytus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo vidines administravimo bei teisinio atstovavimo galimybes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo vidinėje struktūroje veikia Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje yra specializuota skolų išieškojimo grupė, taip pat pagrįstai sprendė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose panašaus pobūdžio bylose, kuriose suformuota nuosekli administracinių teismų praktika, ir nagrinėjamu atveju iš esmės skiriasi tik proceso šalis, laikotarpis, t. y. šiems duomenims surašyti pakanka pareiškėjo turimų administracinių vidaus išteklių ir tam nereikalinga kvalifikuota teisinė pagalba.

16. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ABTĮ yra papildytas nuostatomis, kuriomis remdamasis pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamasis vienodomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) patvirtintomis procesinių dokumentų formomis, o ne bendra tvarka.

17. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią išlaidos, patirtos advokatui rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, o ne visiškai nepriteisiamos nėra aktuali ir nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisia išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, šį pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą paneigia aktuali ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021 ir t. t.).

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektui kriterijų, nes pareiškėjo vidinė struktūra, bylos pobūdis ir ABTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju pareiškėjui suteikė galimybę savarankiškai užtikrinti atstovavimą teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo priteisti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

19. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė