2026-03-18 Nr. AB-5544-3-61-3-00041-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-278-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00041-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ patikslintą skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Foods“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, VMVT) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-293 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. MĮPN-293, Nutarimas).

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad:

2.1. Nutarimu jis (pareiškėjas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį už tariamus Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Nutarime aiškiai nurodyta, kad ne pareiškėjas pagamino produktus ir pateikė juos į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) rinką. Nesaugūs produktai nustatyti net ne pas pareiškėją, bet pas kitus asmenis. Nepaisant šių faktų administracinėn atsakomybėn yra traukiamas būtent pareiškėjas, o ne gamintojas ir ne tas maisto tvarkymo subjektas, pas kurį nustatytas nesaugaus produkto faktas, kas yra nelogiška, nes pareiškėjo sandėlių patikrinimo metu jokio nesaugaus maisto nenustatyta. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį yra traukiamas dėl to, kad kiti asmenys produktus įsigijo iš pirminio platintojo – UAB „Baltic Foods“, kas neatitinka tikrovės, nes pirminis platintojas yra ne pareiškėjas, bet produkto gamintojai.

2.2. Pagal Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, pateikimas į rinką – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002, Reglamentas) 3 straipsnio 8 dalyje. Reglamento 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Reglamento 3 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad „pirminė gamyba“ – tai pirminių produktų gamyba, veisimas arba auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą ir naminių gyvūnų auginimą iki skerdimo. Be to, pirminė gamyba apima ir medžiojimą, žvejojimą bei laukinių produktų auginimą. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą tiekimu į rinką galima laikyti įvarius tiekimo grandinės etapus, įskaitant pirmąjį gaminio pateikimą rinkai ir paskesnį tiekimą, pavyzdžiui, kai tai daro platintojas. Tai reiškia, kad pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento 3 straipsnio 8 dalyje nustatytus apibrėžimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik nesaugų produktą pagaminęs ir pirmasis į rinką pateikęs asmuo, bet ir to produkto distributoriai, taip pat produktą įsigijusios parduotuvės, kavinės, valgyklos ir bet kuris kitas maisto tvarkymo operatorius, kurių veiksmuose nėra jokios kaltės dėl nesaugaus produkto pateikimo į rinką ir kurie patys yra nukentėję asmenys dėl tokio produkto pateikimo į rinką, kurie atitinkamai objektyviai negalėjo atlikti jokių veiksmų, kurie užkirstų kelią nesaugaus produkto pateikimui į rinką.

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad būtent pirminiai gamintojai patiekė į rinką nesaugius produktus ir deklaravo jų atitiktį maistui keliamiems reikalavimas, nei pareiškėjas, nei kiti maisto tvarkymo operatoriai nežinojo ir negalėjo nustatyti, kad jie įsigijo nesaugų maistą. Ši aplinkybė paaiškėjo tik atsakovui atlikus 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjo patikrinimą, apie kurio rezultatus pareiškėjas sužinojo gavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 69SV-430 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas). Šį sprendimą pareiškėjas įvykdė ir dėl to jis patyrė produkcijos įsigijimo, jos atsigabenimo, sandėliavimo ir utilizavimo nuostolių, kurių jam niekas nekompensavo. Atitinkamai pareiškėjas yra nukentėjęs bei žalą patyręs asmuo, kuris dėl patirtų nuostolių atlyginimo turi reikalavimo teisę į nesaugius maisto produktus jam pardavusius gamintojus.

2.4. Pareiškėjo veika pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį pasireiškė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu su ES gamintojais, tos sutarties dalyku esančio maisto sandėliavimu savo sandėlyje ir pardavimu Lietuvos Respublikos įmonėmis. Jokių kitų veiksmų pareiškėjas neatliko. Nėra galiojančio įstatymo, kuris Lietuvos Respublikos piliečiams ir Lietuvos Respublikoje registruotiems asmenims draustų sudaryti maisto produktų pirkimo–pardavimo sutartis su kitose ES valstybėse registruotomis ir ten veikiančiomis įmonėmis, transportuoti kitų ES valstybių narių gamintojų į bendrą ES rinką pateiktus maisto produktus ir tuos produktus parduoti Lietuvos Respublikos įmonėms. Nepaisant to, pareiškėjas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas būtent už šių teisėtų ir nedraudžiamų veiksmų atlikimą.

2.5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal Maisto įstatymo 124 straipsnį, šio įstatymo 122 straipsnyje numatytas baudas VMVT gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas.

2.6. Visas Nutarimo priėmimui svarbias aplinkybes atsakovas žinojo patikrinimo metu, t. y. 2020 m. liepos 30 d. Būtent nuo šios datos yra skaičiuojamas ANK 39 straipsnyje nustatytas terminas, kada administracinė nuobauda gali būti paskirta. Šiuo atveju Nutarimas priimtas praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo visų faktinių aplinkybių paaiškėjimo.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į patikslintą skundą prašė atmesti patikslintą skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad:

4.1. Tiek Maisto įstatymas, tiek visi kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, tačiau visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose jų maisto tvarkymo etapuose. Maisto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiama maisto tvarkymo subjekto sąvoka ir nurodoma, kad maisto tvarkymo subjektas – ši sąvoka atitinka sąvoką „maisto verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002. Reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad maisto verslo operatorius – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Reglamento 3 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai – tai bet kuris etapas, įskaitant importą, nuo pirminio maisto pagaminimo imtinai iki jo saugojimo, vežimo, pardavimo arba pateikimo galutiniam vartotojui imtinai. Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje maisto tvarkymo subjektams nustatyta pareiga visuose su jų kontroliuojamu maisto verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrinti, kad maistas atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

4.2. Remiantis nurodytais teisės aktais, UAB „Baltic Foods“, kaip maisto tvarkymo subjektui, yra privaloma laikytis maisto srities teisės aktų reikalavimų ir tiekti rinkai tik saugų maistą. UAB „Baltic Foods“ pateikė rinkai nesaugų produktą, kadangi patikrinimo metu nustatyta, kad produkcija buvo parduota UAB „Sanitex“ bei fiziniams asmenims, pareiškėjas pateikė VMVT produkto išplatinimą patvirtinančius įrodymus, nesaugaus produkto gavėjų sąrašą. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir pateikta medžiaga, pareiškėjas dalį iš Vengrijos, „Master Good Kft.“ 4 600 Kisvarda, Ipari ut 9, gautos paukštienos pardavė UAB „Sanitex“, kuri šią pardavė Generolo Jono Žemaičio karo akademijos valgyklai ir kurioje, remiantis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolu Nr. 1-20/6971/1-5 M (toliau – ir Tyrimų protokolas) 2 mėginiuose iš 5 buvo aptikta Salmonella Infantis/25 g.

4.3. Formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, jog maisto tvarkymo subjektai yra atsakingi už jų tiekiamų rinkai produktų saugą, nors jie jų ir nepagamino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-784-602/2019). Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jam neturi būti taikoma atsakomybė, kadangi jis (pareiškėjas) nėra pirminis platintojas (gamintojas), todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir jam neturi būti taikoma atsakomybė. Priešingai, pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui, tenka pareiga užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje ir ES jo platinama produkcija yra saugi ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

4.4. Maisto tvarkymo subjektai turi teisę savo veikloje taikyti savikontrolę, siekiant užtikrinti, kad nesaugus maisto produktas nepatektų į rinką, tokiu būdu apsaugant tiek paties maisto tvarkymo subjekto geriausius interesus (pvz., nuo galimų finansinių nuostolių), tiek ir prioritetu laikomą vartotojų sveikatą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįgyvendino savikontrolės priemonių, kad nesaugi paukštiena nebūtų pateikta į rinką.

4.5. Vilniaus VMVT 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-430 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo pareiškėjui uždrausta tiekti rinkai nesaugų produktą, jis įpareigotas produktą susigrąžinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti. Šis Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Tyrimų protokole užfiksuotus duomenis, kuriame konstatuota, jog tirtose šaldytose viščiukų broilerių šlaunelėse, 2 mėginiuose iš 5, nustatyta Salmonella Infantis/25 g. Minėtas Sprendimas yra įsigaliojęs, pareiškėjas jo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, UAB „Baltic Foods“ į rinką pateiktų produktų neatitikimai yra įrodyti, t. y. rinkai pateiktas nesaugus produktas.

4.6. Pagal Maisto įstatymo 123 straipsnio 1 dalies 2 punktą maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas neatsako už nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto pateikimą į rinką, jeigu įrodo, kad: maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugus (nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas VMVT nepateikė įrodymų, kad rinkai pateikta paukštiena buvo saugi, šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėja ir skunde.

4.7. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog VMVT, skirdama nuobaudą pagal Maisto įstatymą, nenustatė pagal ANK visų privalomų nustatyti būtinų administracinės atsakomybės sąlygų. Atsiliepime detaliai nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys pareiškėjo, kaip maisto tvarkymo subjekto veiklą, nustatančius pareiškėjo teises, pareigas ir atsakomybę – Maisto įstatymas įpareigoja maisto tvarkymo subjektus pateikti į rinką saugų maistą (Maisto įstatymo 7 str. 1 d.), o Maisto įstatymo 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad maisto tvarkymo subjektai, pažeidę Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Maisto įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Skunde nepagrįstai sutapatinama pareiškėjui taikytina atsakomybė pagal specialųjį įstatymą su administracine atsakomybe pagal ANK.

4.8. Vilniaus VMVT protokolą dėl galimo Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo Nr. 69MĮPP-93 surašė 2020 m. spalio 29 d., ši data, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra laikoma pažeidimo padarymo diena ir nuo jos turi būti skaičiuojamas dvejų metų terminas baudai už Maisto įstatymo pažeidimą paskirti. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad VMVT 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. MĮPN-75 sustabdė bylą dėl Maisto įstatymo pažeidimo iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) prejudicinis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA2-186-575/2021.

4.9. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 39 punkte įtvirtinta, jog VMVT Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) gali sustabdyti bylos nagrinėjimą bylos nagrinėjimo proceso šalims apskundus teismui VMVT sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ar kitais atvejais, kai Komisija pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti būtina. Bylos nagrinėjimas atnaujinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareiškimu arba Komisijos iniciatyva. Remiantis Aprašo 52.4 papunkčiu, Komisija, išnagrinėjusi bylą, gali priimti nutarimą bylą sustabdyti.

4.10. Nors Maisto įstatymas ir Aprašas nereglamentuoja nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo sustabdžius bylos nagrinėjimą, tačiau, susidarius esamai situacijai, yra racionalu vadovautis teisės aktų, reglamentuojančių bylų stabdymą ir terminų eigą sustabdžius bylą proceso taisyklėmis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 76 straipsnis, reglamentuojantys procesinių terminų stabdymą, nustato, kad visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos nagrinėjimas. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai tęsiasi.

4.11. Nagrinėjamu atveju atsakovas bylos nagrinėjimą sustabdė 2021 m. gruodžio 22 d., protokolas dėl Maisto įstatymo pažeidimo surašytas 2020 m. spalio 29 d. Todėl bylos nagrinėjimas VMVT buvo sustabdytas nepraėjus Maisto įstatyme nustatytam nuobaudos paskyrimo terminui. Kadangi atnaujinta byla dėl Maisto įstatymo pažeidimo išnagrinėta 2022 m. gruodžio 13 d., remiantis terminų skaičiavimo taisyklėmis, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjo skundo teiginys dėl praleisto termino priimti Nutarimą atmestinas kaip nepagrįstas.

4.12. Pareiškėjas terminą nuobaudai skirti skaičiuoja nuo 2020 m. liepos 30 d., t. y. nuo patikrinimo akto surašymo dienos, tačiau tokia termino eigos skaičiavimo pradžia neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos, jog pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena. Taigi, terminas paskirti pareiškėjui baudą šiuo atveju priimant Nutarimą dar nebuvo suėjęs. Bauda pareiškėjui paskirta teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu patenkino pareiškėjo UAB „Baltic Foods“ patikslintą skundą – panaikino Tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-282 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 037,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Remdamasis rašytiniais bylos įrodymais, teismas nustatė, kad:

6.1. Tarnybos Vilniaus departamentas 2020 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-188 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 6 d. sprendimas), kuriuo uždraudė tiekti rinkai šaldytas vištienos šlauneles be galinio kaulo, kilmės šalis Rumunija, gamintojas – S.C. AAYLEX PROD S.A. D.N. 2B km 9+270 (left side) Buzau, Rumunija, pagaminimo data 2020 m. sausio 25 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. sausio mėnesio, partijos Nr. 0025, gauta 2020 m. sausio 30 d. su gavimo dokumentu INVOICE serija Nr. 139231, išplatinta 2 360 kg. Sprendime nurodė, kad uždraustas tiekti rinkai produktas yra nesaugus ir neatitinka teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų: Reglamento (EB) 178/2002) 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų, 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005) I priedo, I skyriaus, 1.9 papunkčio, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Sprendimu Tarnybos Vilniaus departamentas įpareigojo UAB „Baltic Foods“ nesaugų produktą sugrąžinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.

6.2. Tarnyba 2020 m. birželio 25 d. pareiškėjui surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-52, kuriame nurodė, kad pareiškėjas pateikė rinkai nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 2 dalies a) ir b) punktų reikalavimų, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodyta, kad ūkio subjektas Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai.

6.3. Komisija, vadovaudamasi Maisto įstatymo 125 straipsnio 1 dalimi ir Aprašu, posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ pagal Tarnybos Vilniaus departamento 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-52 ir 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė ginčijamą nutarimą Nr. MĮPN-282, kuriuo pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė 700 Eur baudą. Komisija, vadovaudamasi Tyrimų protokolu, nutarime padarė išvadą, kad UAB „Baltic Foods“ rinkai pateiktas produktas, nurodytas protokole, sukėlė žmonių sveikatai nepriimtiną riziką dėl jame aptiktų bakterijų Salmonella Infantis, todėl laikė jį nesaugiu ir kenkiančiu žmonių sveikatai. Komisija nutarime konstatavo, kad UAB „Baltic Foods“, pateikdama rinkai nesaugų produktą, kuriame pagal Tyrimų protokolą nustatyta Salmonella Infantis/25 g, nesilaikė Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) punkto, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas užsiima gyvūninio maisto produktų šaltojo sandėliavimo, perpakavimo ir didmeninės prekybos veikla. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis protokole nurodytą produktą įsigijo iš Rumunijos gamintojo S.C. AAYLEX PROD S.A. D.N. ir šį produktą pardavė, t. y. pateikė į rinką. Todėl pareiškėjas laikytinas maisto tvarkymo subjektu, kuriam teko pareiga užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto produkto saugumą. Teismas pabrėžė, kad nepaisant to, jog pareiškėjas nebuvo pirmasis, kuris patiekė nesaugų produktą į rinką, maisto produktų atitikimas saugumo reikalavimams turi būti užtikrinamas kiekviename gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, įskaitant mažmeninę prekybą etape, todėl šie pareiškėjo argumentai neatleidžia jo nuo atsakomybės.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui neskundė 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo, kuriuo Tarnyba uždraudė tiekti rinkai šaldytas vištienos šlauneles be galinio kaulo, kilmės šalis Rumunija, gamintojas – S.C. AAYLEX PROD S.A. D.N. 2B km 9+270 (left side) Buzau, Rumunija, pagaminimo data 2020 m. sausio 25 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. sausio mėn., partijos Nr. 0025, gauta 2020 m. sausio 30 d. su gavimo dokumentu INVOICE serija Nr. 139231, išplatinta 2 360 kg. Pareiškėjas šiame sprendime konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo, nei jam suformuluotų įpareigojimų nekvestionavo bei įvykdė sprendime nurodytus įpareigojimus.

9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas įrodyti, jog neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus maistas buvo nesaugus, turėtų pagrįsti, kad jam nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jo teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad jis ėmėsi reikiamų priemonių, siekdamas užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavęs tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

10. Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sutiko su nutarime padaryta išvada, jog Salmonella Infantis bakterijos buvimas pareiškėjo rinkai tiektose šaldytose viščiukų broilerių šlaunelėse reiškia, kad šis maisto produktas yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamento (EB) Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su galimu konkurencijos ribojimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių duomenų ar dokumentų, galinčių pagrįsti įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos ar panašiai.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl praleisto baudos skyrimo termino, teismas nustatė, kad protokolas pareiškėjui surašytas 2020 m. spalio 29 d., ginčijamas nutarimas priimtas 2022 m. gruodžio 13 d., praleidus Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytą dvejų metų baudos skyrimo terminą.

12. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad laikas, kuomet Tarnyba sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus gautas ESTT prejudicinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eA2-186-575/2021, neturėtų būti įskaičiuojamas į baudos skyrimo terminą. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Nei Maisto įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenumato galimybės stabdyti baudos skyrimo terminą, jį pratęsti ar kt. Terminų skirti nuobaudas paskirtis – garantuoti, kad nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo, nes tik tokiu atveju nuobauda gali pasiekti jai keliamus tikslus. Be to, nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.

13. Nustatęs, kad Tarnyba nutarimu pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą baudą paskyrė, praleidusi Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytą baudos skyrimo terminą, teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

14. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomos bylinėjimosi išlaidos (2 037,60 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.11, 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, yra tiesiogiai susijusios su byla, pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės pareiškėjai.

III. 15. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-9923-1029/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00041-2024-5) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2838-484/2023 ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo UAB „Baltic Foods“ skundą.

16. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų motyvų, kuriais buvo grindžiamas termino skirti nuobaudą skaičiavimas bylos stabdymo atveju. Pagal Aprašo 39 punktą Komisija gali sustabdyti bylos nagrinėjimą bylos nagrinėjimo proceso šalims apskundus teismui VMVT sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ar kitais atvejais, kai Komisija pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti būtina. Komisija pasinaudojo jai suteikta teise ir atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-186-575/2021 administracinę bylą sustabdė ir kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje reikšmingu klausimu, 2021 m. gruodžio 22 d. (nepraleidusi dvejų metų termino), priėmė nutarimą Nr. MĮPN-75, kuriuo sustabdė bylos „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą.

16.2. Teismas nevertino Tarnybos atsiliepime išdėstytų argumentų dėl analogijos pagal ABTĮ 66 straipsnio 1 dalį ir CPK 76 straipsnį, kurie reglamentuoja procesinių terminų stabdymą ir terminų eigą sustabdžius bylą. Teisės akte, reglamentuojančiame Maisto įstatymo pažeidimo bylų nagrinėjimą, nustatyta galimybė šias bylas stabdyti, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taikytina teisės aiškinimo analogija su teisės aktais, reglamentuojančiais bylų nagrinėjimą, procesą ir terminų skaičiavimą bylų stabdymo atvejais.

16.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ESTT ir nacionaliniams teismams sprendžiant itin didelę reikšmę teisingam bylos dėl Maisto įstatymo pažeidimo išnagrinėjimui turintį klausimą ir nestabdant bylos dėl Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimo kiltų grėsmė susidaryti tokiai situacijai, kad VMVT priimti nutarimai prieštarautų teismų išaiškinimams ir tinkamo ES teisės aktų taikymo formuojant ir įgyvendinant maisto saugos politikos ir kontrolės sistemą Lietuvos Respublikoje. Tarnyba, stabdydama bylą iki bus gautas ESTT sprendimas byloje taikytinos teisės klausimu, išvengė galbūt klaidingo teisės taikymo ir neteisėto nutarimo priėmimo.

16.4. Teismo minėtas viešosios teisės principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, pagal kurį, pasak teismo, nėra jokio teisės akto, numatančio galimybę stabdyti baudos skyrimo terminą, paneigtinas ta pačia Tarnybos atsiliepime nurodyta teisės aiškinimo analogija pagal ABTĮ 66 straipsnio 1 dalį ir CPK 76 straipsnį.

16.5. Baudos skyrimo terminas šiuo atveju nebuvo praleistas, o pagrįstai ir teisėtai sustabdytas. Pažeidimo tyrimas nebuvo vilkinamas, atvirkščiai, siekta išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose ir turinčiuose prejudicinį ryšį bylose ir priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. Net sustabdžius ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, Nutarimas priimtas 45 dienomis vėliau nei dvejų metų terminas, todėl galima laikyti neturėjusiu įtakos teisingo ir teisėto sprendimo priėmimui ir baudos skyrimo tikslui pasiekti. Dėl nuobaudos skyrimo tikslų yra aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, kuriame įvertinti pagal specialiuosius įstatymus skiriamų nuobaudų tikslai. Šiame nutarime pažymėta, kad pačios nuobaudos, taikomos pagal specialiuosius įstatymus, gali būti labiau prevencinio pobūdžio, t. y. skirtos užtikrinti, kad pažeidimai nebūtų daromi ateityje.

17. Pareiškėjas UAB „Baltic Foods“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3609-822/2019 konstatavo, jog Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatyti atsakomybės taikymo senaties terminai yra imperatyvūs ir nenumato galimybės taikyti atsakomybę už pažeidimus nustatytam terminui pasibaigus. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šis reguliavimas yra identiškas Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui, dėl to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje atsakomybės taikymo senaties terminas įtvirtintas imperatyviai ir nenumato galimybės taikyti atsakomybę už pažeidimus po to, kai suėjo numatytas terminas, yra aktuali teisės aiškinimo taisyklė nagrinėjamai bylai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-293 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirta 700 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnyba praleido Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytą baudos skyrimo terminą, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamą nutarimą.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad baudos skyrimo terminas šiuo atveju nebuvo praleistas, nes bylos nagrinėjimo terminas atsakovo Komisijos buvo sustabdytas pagal Aprašo 39 punktą, be to, šiuo atveju taikytina ABTĮ 66 straipsnio 1 dalies ir CPK 76 straipsnio analogija dėl terminų skaičiavimo bylų stabdymo atvejais.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas UAB „Baltic Foods“ kreipėsi į teismą su skundu dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimų Nr. MĮPN-282, Nr. MĮPN-293, Nr. MĮPN-300, Nr. MĮPN-301, Nr. MĮPN-303, Nr.MĮPN-304 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2808-484/2023 priėmė pareiškėjo skundą ir išskyrė į atskiras administracines bylas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimų Nr. MĮPN-293, Nr. MĮPN-300, Nr. MĮPN-301, Nr. MĮPN-303, Nr. MĮPN-304 panaikinimo. Pareiškėjo 2023 m. sausio 13 d. pateiktame patikslintame skunde administracinėje byloje Nr. eI2-2838-484/2023, kuris teisėjo 2023 m. sausio 13 d. rezoliucija priimtas nagrinėti, suformuluotas reikalavimas dėl Tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-293 panaikinimo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, dėl Tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-282 Regionų administracinis teismas priėmė 2025 m. vasario 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1620-743/2025 pareiškėjo UAB „Baltic Foods“ skundą patenkinti ir panaikinti minėtą nutarimą, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgus į tai, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas Tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo numeris (MĮPN-282) laikytinas rašymo apsirikimu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, sprendime teisingai nustatė faktines aplinkybes, ginčo šalys savo procesiniuose dokumentuose šių aplinkybių nekvestionuoja. Nagrinėjamoje ginčo dalyku laikytinas Tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. MĮPN-293 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“.

24. Atsakovas 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. MĮPN-293 nustatė, kad UAB „Baltic Foods“, nesilaikydama Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) punkto, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, pateikė rinkai Nesaugų produktą (šaldytas viščiukų broilerių šlauneles, A klasės, po 1 kg, pagamintas 2020 m. vasario 5 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. vasario 5 d., partija L20036117, gamintojas „Master Good KFT“, gamintojo identifikavimo Nr. HU 215 EK, kilmės šalis Vengrija, gauta iš „Master Good Kft.“ 4 600 Kisvarda. Ipari ut 9, Vengrija pagal pirkimo–gavimo dokumentus: SZAMLA (INVOICE) E2020/000481 2020 m. vasario 7 d., lydintis lapas – Accompanying sheet S2020/00463, krovinio važtaraštis CMR17274418, prekių pajamavimo aktas 2020 m. vasario 7 d. Nr. E2020/000481, 2020 m. vasario 10 d. priėmimo aktas, iš viso buvo gauta 3 520 kg, įmonėje šios partijos paukštienos likučio nerasta) (toliau – ir Nesaugus produktas), kuriame pagal Tyrimų protokolą nustatyta Salmonella Infantis./25 g ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, 125 straipsnio 1 dalimi, už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą UAB „Baltic Foods“ skirta 700 Eur bauda.

25. Kaip minėta, atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Nutarimas, nustačius, jog Tarnyba praleido Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytą baudos skyrimo terminą; nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka nėra ginčijamos atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo padarytą Maisto įstatymo pažeidimą. Todėl teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pasisakys tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su administracinės nuobaudos skyrimo terminu.

26. Maisto įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 14 d.) 124 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 122 straipsnyje numatytas baudas Tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

27. Vadovaujantis Maisto įstatymo 125 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2–4 dalyse nustatyta, kad: Tarnybos inspektoriai dėl šio įstatymo pažeidimų surašo protokolus; apie bylos nagrinėjimą turi būti informuotas ir jame gali dalyvauti pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti; išnagrinėjusi bylą, Tarnyba priima nutarimą. Nutarime nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.

28. Bylų parengimo, nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarka ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuota Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (neteko galios 2024 m. vasario 24 d.). Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. spalio 21 d.) 6 punktas nustato, kad priėmus Sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo, kurio forma nustatyta Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 „Dėl Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priede, pareigūnas atlieka galimo Maisto įstatymo pažeidimo tyrimą ir, nustatęs Maisto įstatymo pažeidimą, už pažeidimą atsakingus asmenis ir visas su pažeidimo tinkamu įvertinimu (kvalifikavimu) susijusias aplinkybes, surašo protokolą. Protokolas surašomas ir tais atvejais, kai nesaugaus produkto jau nėra (jis suvartotas / sunaudotas ar kt.), tačiau visos Maisto įstatymo pažeidimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo padarytas Maisto įstatymo pažeidimas, t. y. nustatyta, kad rinkai buvo tiekiamas nesaugus produktas, nustatytas asmuo, atsakingas už nesaugaus produkto tiekimą rinkai, nustatytos kitos atsakomybei pagal Maisto įstatymą taikyti būtinos aplinkybės.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias baudos gali būti skiriamos per tam tikrą laikotarpį nuo pažeidimo nustatymo dienos, nurodyta, kad pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas. Pažeidimo nustatymo diena – momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, traukiamo atsakomybėn asmens nustatymas ir kt. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1565-13; 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-964-14; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-558-822/2018).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 69MĮPP-93, kuriame konstatuota, jog UAB „Baltic Foods“ pateikė į Lietuvos Respublikos rinką Nesaugų produktą, kuris neatitiko šių produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, surašytas 2020 m. spalio 29 d. Ginčijamas Nutarimas priimtas 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. praleidus Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytą dviejų metų baudos skyrimo terminą.

31. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad Tarnyba pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą baudą paskyrė nepraleidusi Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatyto baudos skyrimo termino, kadangi administracinio pažeidimo byla buvo sustabdyta, o tokia teisė įtvirtinta Apraše, pažymi, jog Maisto įstatymo 124 straipsnyje atsakomybės taikymo senaties terminas įtvirtintas imperatyviai ir nenumato galimybės taikyti atsakomybę už pažeidimus po to, kai suėjo numatytas terminas. Tokios pat nuostatos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir aiškindamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios yra labai panašios į nagrinėjamu atveju taikytinas Maisto įstatymo 124 straipsnio nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3609-822/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog Aprašas nustatė galimybę sustabdyti bylos nagrinėjimą bylos nagrinėjimo proceso šalims apskundus teismui Tarnybos sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ar kitais atvejais, kai Komisija pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti būtina, nepaneigia įstatyme įtvirtinto imperatyvaus termino atsakomybei taikyti. Šiuo atveju net ir sustabdžius bylos nagrinėjimą, bauda pareiškėjui galėjo būti paskirta tik per Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytą terminą.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju taikytina teisės aiškinimo analogija su teisės aktais, reglamentuojančiais bylų nagrinėjimą, procesą ir terminų skaičiavimą bylų sustabdymo atvejais, t. y. taikytinos ABTĮ 66 straipsnio 1 dalies ir CPK 76 straipsnio nuostatos. Pažymėtina, kad paminėtos ABTĮ ir CPK nuostatos reglamentuoja procesinių veiksmų atlikimo terminus nagrinėjant bylas teisme. Kaip minėta, Maisto įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Tarnyba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas; bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Tarnybos nustatyta tvarka. Taigi, ginčo santykiai kyla iš esmėse skirtingose visuomeninių teisinių santykių srityse, įgyvendinant viešąjį administravimą, todėl jiems pagal analogiją neturi būti taikomos teisės normos, kurios reglamentuoja teisminės valdžios funkcijas. Maisto įstatymas yra specialusis įstatymas šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimui ir baudų taikymui, vadovautis atsakovo nurodomomis ABTĮ ir CPK nuostatomis nėra pagrindo.

33. Dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais, tačiau, atsižvelgus į nutarties 23 punkte aptartą rašymo apsirikimą, teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama.

35. Pareiškėjas UAB „Baltic Foods“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. kovo 2 d. pateikė prašymą priteisti pareiškėjui apeliacinėje instancijoje patirtas 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad: Šedbaro advokatų profesinės bendrijos advokatas atstovavo UAB „Baltic Foods“ interesus teisminiame procese Nr. 3-61-3-00041-2023-5, todėl bendrija turėjo prieigą prie šio teisminio proceso Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemoje (kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme); išnagrinėjus bylą ir atsakovui pateikus apeliacinį skundą, pareiškėjo vardu iš Šedbaro advokatų profesinės bendrijos paskyros pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą; 2026 m. kovo 2 d. išsiaiškino, kad bendrijai nebuvo suteikta prieiga prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos (dėl to nematė informacijos apie 2026 m. vasario 25 d. rašytinį teismo posėdį).

36. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

37. Ši administracinė byla apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėta 2026 m. vasario 25 d. teismo posėdyje. Pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2026 m. kovo 2 d.). Pareiškėjas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė reikšmingų aplinkybių, kodėl toks prašymas ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai negalėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsisakytina priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstant ją taip:

„Panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-293 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Foods“ iš atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2 037,60 Eur (du tūkstančius trisdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė