26e60ebd-5d83-4e97-a7d7-b4c027c19f5b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Skundas administracinio nusižengimo byloje

Nr. II-799-865/2022

(S)

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01089-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

dalyvaujant pareiškėjui B. S.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16037-2022,-

n u s t a t ė :

Institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16037-2022 buvo nustatyta, kad B. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , nes 2022 m. gegužės mėn. 27 d. 17.59 val. Vilniuje, Žalgirio 115, vairuodamas automobilį „Toyota“ ir važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“ ir jį apgadino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 114, 126 punktų reikalavimus.

B. S. paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.

B. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti nutarimÄ â€“ panaikinti nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16037-2022 ir įpareigoti iÅ¡spręsti jo 2022 m. liepos 18 d. praÅ¡ymÄ dėl pranešėjo atsakomybės už nepagrįstÄ policijos iÅ¡kvietimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad iÅ¡ Nutarimo turinio akivaizdu, kad VPK skyrius tariamo nusižengimo medžiagos neskaitė, iÅ¡skyrus tyrėjo suraÅ¡ytÄ Administracinio nusižengimo protokolÄ . Tai patvirtina Nutarimo skyriuje „Kitos aplinkybės“ teiginiai „...Teigė, kad liudininkas teikė melagingus parodymus.“, „...byloje įvertinti surinkti įrodymai...“, „Procesinis sprendimas priimtas remiantis paÅ¡alinio liudininko parodymais dėl eismo įvykio mechanizmo ir transporto priemonių apgadinimais, užfiksuotais nuotraukose ir transporto priemonių sugretinimo protokole“. Skunde pažymima, kad 2022 m. liepos 18 d. pareiÅ¡kėjas VPK skyriui rašė, kad „Vieninteliam liudytojui, kuris iÅ¡ 10-15 m atstumo iÅ¡ savo automobilio matė jo iÅ¡važiavimo aplinkybes, galėjo atrodyti, kad atsirėmė į „Volvo“ automobilio Å¡onų“. Daroma iÅ¡vada, kad jis niekur nei sakė, nei rašė, kad liudininkas teikė melagingus parodymus. Be to, liudininkas A. O. 2022 m. birželio 3 d. paaiÅ¡kinime rašė, kad „... automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į juodos spalvos automobilį „Audi“.

Tikinama, kad nutarimo turinyje nėra įvertinti surinkti įrodymai: nieko nepasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo 2022 m. liepos 18 d. raÅ¡to VPK skyriui dėl administracinio poveikio priemonės taikymo (iniciavimo) pranešėjui administracinio nusižengimo byloje ROIK:22169578626; neįvertintas minėto liudininko paaiÅ¡kinimas; nieko nepasisakyta dėl 2022 m. gegužės 27 d. Tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame nėra nė žodžio apie padarytÄ pažeidimÄ , t. y. apie padarytÄ apgadinimÄ , nieko nepasisakyta dėl „Volvo“ vairuotojo 2022 m. gegužės 27 d. paaiÅ¡kinimo, kuriame taip pat neaptarta apgadinimo vieta ir kt. Priduriama, kad Nutarime dar raÅ¡oma, kad „Remiantis byloje esančia informacija, nustatyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas.“ PareiÅ¡kėjas mano, kad Å¡itaip gali paraÅ¡yti tik mokslininkas arba kuris gali iÅ¡eiti už realaus mÄ stymo ribų. B. S. manymu, pranešėjas pasinaudojo tariamomis aplinkybėmis, kad gautų draudimo iÅ¡mokÄ automobilio remontui (b. l. 2–3).

Institucija atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad nutarimas Nr. 10-ANRJM-16037-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22169578626 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigÅ«nas, pakanka pripažinti B. S. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Tai, kad B. S. nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimÄ , todėl skunde visas iÅ¡dėstytas aplinkybes vertiname kritiÅ¡kai, kaip bandymÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Institucijos nuomone, nutarimÄ Nr. 10-ANR N-16037-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22169578626 priėmęs pareigÅ«nas objektyviai, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs surinktÄ medžiagÄ ir kitus surinktus įrodymus, iÅ¡tyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs bÅ«tinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 7 d., požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Teismo posėdyje B. S. parodė, jog akivaizdžiai nutarime yra melagingi teiginiai (apie įrodymų analizę). Anot pareiškėjo, procesinis sprendimas priimtas remiantis pašalinio liudytojo parodymais dėl eismo įvykio mechanizmo ir apgadinimų. Jo vertinimu, liudytojas galėjo matyti kažkiek (įvykio), bet ne pilnai, nes atstumas buvo nemažas. Iš tokio atstumo ir tokiu kampu žiūrint, pripažįsta, kad buvo galima matyti, kad buvo prisiliesta prie to automobilio šono, tarp vairuotojo durelių ir priekinio rato, tačiau jo vertinimu šie parodymai neatitinka bylos medžiagos.

Aptariamas įvykis įvyko 2022-05-27, galimai nutarime nurodytÄ valandÄ , adresu Žalgirio g. 115. Jis vairavo automobilį „Toyota 698“. IÅ¡važiuojant iÅ¡ aikÅ¡telės Å¡alia pareiÅ¡kėjo automobilio iÅ¡ deÅ¡inės pusės buvo dvi laisvos vietos neįgaliesiems stovėti, už jo stovėjo automobilis „Volvo“ puse metro atstumu (ten visa eilė automobilių stovėjo). Liudytojo automobilis stovėjo už 4-5 automobilių, toje pačioje eilėje tik toliau. PareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡sukti iÅ¡ karto, važiavo atgal iki to („Volvo“) automobilio, matė, kad neiÅ¡suka, bet privažiavęs arti pavažiavo į priekį, įvažiavo į laisvas vietas.

Atgal važiuodamas iÅ¡suko, niekam netrukdė ir važiavo. IÅ¡važiuojant Å¡alia sėdėjusi žmona pasakė, kad mojuoja kažkoks vairuotojas. PareiÅ¡kėjas pagalvojo – galimai pažįstamas, sustojo, priėjęs suprato, kad nepažįsta to žmogaus. Paklausė, ko jis nori, asmuo atsakė, kad jis atsitrenkė galu į automobilį („Volvo“). PareiÅ¡kėjas nesutiko su tuo. Nuėjęs nerado jokio ženklo ant automobilio – pas jį gale yra kablys, jeigu bÅ«tų atsirėmęs, bÅ«tų ženklų, nebent bÅ«tų atsirėmęs į padangÄ .

PareiÅ¡kėjas pasiÅ«lė kartu apžiÅ«rėti automobilį, bet liudytojas atsisakė. Neradęs sugadinimų ženklų ant automobilio pareiÅ¡kėjas iÅ¡važiavo, nemanė, kad čia bus kažkas tokio. Po savaitės jį iÅ¡kvietė į policijÄ , atvažiavus į aikÅ¡telę išėjo tyrėjas su liniuote ir sukiojosi aplink jo automobilio deÅ¡inę pusę, kur iÅ¡vis nerealu, (kad nuo susidÅ«rimo bÅ«tų likę apgadinimai). PareigÅ«nas sakė, kad jis tuo kraÅ¡tu brÅ«kÅ¡telėjo ir automobiliui („Volvo“) kažkur dažus nubraukė, pareiÅ¡kėjas ginčijo, kad toje pusėje iÅ¡vis net nevažiavo, o kaire puse pro tÄ automobilį važiavo.

Jis paprašė pakviesti kitÄ vairuotojÄ , pareigÅ«nai iÅ¡kvietė jį. Jis atvažiavęs pasakė, kad kaire puse pravažiavo. Paskui pareiÅ¡kėjui parodė ant priekinio, kairio sparno, kokių 5 cm ilgio brÅ«kÅ¡nelį – net ne dažai nubrėžti, bet lako. PareiÅ¡kėjo vertinimu, neatitinka tokia vieta, nes jis nevažiavo pro Å¡alį, tik galu atsirėmė, todėl tik galėjo įlenkti tam automobiliui kažkur dureles ar sparnÄ prie rato. PareigÅ«nai jo neklausė, matavo automobilius.

Patikino, kad automobilio „Volvo“ nuotraukos nesuprantamos, nuotraukuose užfiksuota galinė to automobilio pusė, o ne priekinė, kuriÄ jis tariamai pažeidė. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad jo automobilis senas ir brÅ«kÅ¡nelių po bamperiu yra. PareiÅ¡kėjo manymu, čia buvo noras pasiremontuoti tÄ automobilį. Pabrėžė, kad, kai atvyko policija, vairuotojas savo paaiÅ¡kinime net nenurodė vietos, kur buvo kažkas padaryta. Policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėję irgi nefiksavo pažeidimo vietos.

Vėliau jis gavo regreso tvarka iÅ¡ draudimo žalos atlyginimÄ . Paskambinęs pareiÅ¡kėjas liepė pasižiÅ«rėti atidžiau tÄ medžiagÄ , jie pasižiÅ«rėjo ir nuėmė žalÄ , nes ji buvo nereali. Jo vertinimu, pagal jo darytus manevrus galėjusiÄ kilti žalÄ , pateikta remonto sÄ mata neatitinka realybės. Apklausus įvykį mačiusį liudytojÄ , pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nežino, ar atsitrenkė į aptariamÄ automobilį, nejuto smÅ«gio, mano, kad galėjo automobilio galu atsiremti į automobilio „Volvo“ Å¡onÄ arba ratÄ , tačiau ne į bamperį.

Jo nuomone, tai melas. Taip pat pabrėžė, kad nei nutarime, nei liudytojo paaiÅ¡kinimuose, nei pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nėra nurodytos tikslios automobilio pažeidimų lokalizacijos. Kritikuojamas atsiliepimas į jo skundÄ , kuriame nurodoma, kad administracinis nusižengimas įrodytas procesiniais dokumentais – administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kai Å¡iuose dokumentuose nėra nurodytos jokios aplinkybės, įrodančios jo kaltę, jokios aplinkybės nėra aptartos.

Jo vertinimu, pareigūnai neatliko tyrimo veiksmų, kurie nurodyti kodekse, įvykis nebuvo teisingai užfiksuotas.

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. M. parodė, jog įvykis buvo penktadienį, jis vežė draugę į Žalgirio klinikÄ pasidaryti tyrimo rentgenu. AikÅ¡telėje nebuvo daug neužimtų vietų, todėl nusprendė prisiparkuoti statmenai, t. y. jis pareiÅ¡kėjo automobilio galinę dalį matė per savo automobilio Å¡oninį stiklÄ . Patikino, kad buvo pastebėjęs pareiÅ¡kėjo automobilį, kai parkavosi. Pripažino, kad galimai neteisingai prisiparkavo automobilį, tačiau nusprendė, kad atstumai yra pakankami ir paliko stovėti automobilį.

Išėjus iÅ¡ klinikos, atėjus prie savo automobilio prie nukentėjusiojo priėjo juodo sedano vairuotojas, kuris pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo, liepė pasižiÅ«rėti savo automobilį, ar neapgadintas. Jis pamatė ant priekinio bamperio kairės pusės nubrozdinimus (apgadintas lakas, iÅ¡tisinės linijos, 20-30 cm aukščio), kurie nebuvo gilÅ«s, tačiau patrynus ranka jie nedingo. Pažymėjo, kad automobilį pirko daužtÄ , tačiau jis prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį buvo sutvarkytas, jis buvo įkėlęs nuotraukas internetiniuose tinkluose parduoti, ruošėsi parodyti klientams, todėl viskas buvo tvarkinga.

Minėti nubrozdinimai, nukentėjusiojo vertinimu, buvo Å¡vieži, nes iki tol jų nebuvo. Nurodė, kad automobilį pats poliravo, todėl puikiai žinojo jo iÅ¡vaizdÄ . Nukentėjusysis nustebo, kad kaltininkas pasiÅ¡alino, liudytojo žodžiais, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjęs nukentėjusiojo automobilį su žmona ir pats įvertinęs, kad nėra pažeidimų. Liudytojas jam nurodė, kad jis siÅ«lė kaltininkui palaukti automobilio vairuotojo (A. M.) ir kartu aptarti situacijÄ .

Taip pat pažymėjo, kad liudytojas girdėjo garsÄ , kai B. S. iÅ¡važiavo iÅ¡ parkavimo vietos ir galimai kliudė jo automobilį – dėl garso liudytojas ir pažiÅ«rėjo į automobilių pusę ir pamatė arti vienas kito stovinčius automobilius. Draudimas jo automobiliui padarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 320 Eur sumai. Patikino, kad jo turimais duomenimis draudimas vertino bamperio sugadinimus, pritaria pareiÅ¡kėjui, kad remonto sÄ matoj nurodyti kiti darbai yra įtartini. Automobilį susitvarkė.

Taip pat pažymėjo, kad akistatos su pareiÅ¡kėju metu, B. S. nurodė, kad iÅ¡sisukdamas pirmo važiavimo metu galėjo atsitrenkti į jo automobilį, tačiau antru kartu pavažiavęs į priekį ir palikęs pakankamai didelį atstumÄ â€“ negalėjo.

Teismo posėdyje liudytoja I. D. parodė, jog atsimena, kad vyko į liudytojo skambučiu praneÅ¡tÄ eismo įvykį Žalgirio klinikos automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Atvykus į įvykio vietÄ liudytojas pateikė pasiÅ¡alinusio kaltininko automobilio nuotraukÄ . Liudytojas nurodė, kad jam sėdint automobilyje matė, kaip automobilio „Toyota“ vairuotojas važiuodamas atbulomis iÅ¡ stovėjimo vietos kliudė automobilį „Volvo“ ir pasiÅ¡alino. PareigÅ«nė apžiÅ«rėjo automobilį „Volvo“, pabrėžė, kad jeigu buvo įformintas eismo įvykis, tai turėjo bÅ«ti padaryta žala. Pagarsinus tarnybinį praneÅ¡imÄ , pareigÅ«nė jį patvirtino, neturėjo nieko papildyti.

Teismo posėdyje liudytojas R. P. parodė, jog atvyko į eismo įvykio vietÄ pagal informacijÄ , kad buvo apgadintas automobilis „Volvo“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Atvykus į jį su pareigÅ«ne kreipėsi asmuo su paaiÅ¡kinimu, kad apgadino jo automobilį. Nukentėjusysis nurodė asmenį, kuris matė įvykį ir užfiksavo pažeidimus. Neatsimena, ar nukentėjusysis sakė, kaip buvo apgadintas automobilis. Perskaičius porininkės tarnybinį praneÅ¡imÄ , liudytojas jį patvirtino. Patvirtino, kad jis sudarė byloje pateiktÄ eismo įvykio schemÄ , nurodė, kad nubraižyta taip, kaip matė atvykę į eismo įvykio vietÄ . Neatsimena, kaip liudytojas aiÅ¡kino įvykio mechanizmÄ . Mano, kad nuotraukas atvykę į eismo įvykį turėjo daryti, peržiÅ«rėjęs byloje nurodė, kurias nuotraukas pareigÅ«nas užfiksavo.

Teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, jog jis atliko eismo įvykio tyrimÄ â€“ apklausÄ , pirminę automobilio apžiÅ«rÄ . Kadangi buvo daug prieÅ¡taravimų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pusės, buvo daromas automobilių sugretinimas, iÅ¡kvietus kitÄ pusę. Sugretinimas vyko matuojant ir fotografuojant. Apgadinimų neatsimena. PeržiÅ«rėjus byloje esančias fotonuotraukas, nurodė, kad jis jas fiksavo. Kiek atsimena, pažeidimų aukščiai ant automobilių sutapo. Atsimena, kad pareiÅ¡kėjas pripažino, kad buvo galimo eismo įvykio metu įvykio vietoje, tačiau kategoriÅ¡kai neigė atsitrenkęs į stovintį automobilį. Skaitė nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus, telefonu bendravo su įvykio liudytoju, taip pat liudytojas buvo atsiuntęs paaiÅ¡kinimÄ , kur nurodė viskÄ akivaizdžiai matęs. IÅ¡kvietus galimÄ Ä¯vykio kaltininkÄ , matavo jo automobilio pažeidimus remdamasis liudytojo paaiÅ¡kinimais. Patvirtino, kad nukentėjusiojo akistatos su pareiÅ¡kėju metu, B. S. nurodė, kad iÅ¡sisukdamas pirmo važiavimo metu galėjo atsitrenkti į nukentėjusiojo automobilį, tačiau antru kartu pavažiavęs į priekį ir palikęs pakankamai didelį atstumÄ â€“ negalėjo.

Teismo posėdyje liudytojas A. O. parodė, jog atvežė sÅ«nų į Žalgirio klinikÄ ir jo laukė automobilių aikÅ¡telėje automobilyje. Sėdėdamas automobilyje pamatė, kad pareiÅ¡kėjas Å¡alia bando iÅ¡važiuoti automobiliu „Toyota“ iÅ¡ stovėjimo vietos atbuline eiga. Buvo atidaryti langai, girdėjo, kad vairuotojas stipriai gazavo. Pakėlęs galvÄ pamatė, kad jis automobilio galinės dalies kairia puse atsitrenkė į automobilio priekinės dalies kairę pusę. PaaiÅ¡kino, kad susidÅ«rimas įvyko susukus vairÄ Ä¯ Å¡onÄ , tikslu iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės, dėl to į automobilį buvo atsitrenkta ne tiesiai, o automobilio galinės dalies Å¡onu. Jis stovėjo 5-6 m atstumu, gerai matė. SusidÅ«rimo metu garsas buvo kaip stipriai užverčiant knygÄ , duslus. Matė, kad vairuotojas iÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo savo automobilį, apėjo aplink jį. Ä® nukentėjusiojo automobilį taip pat pažiÅ«rėjo. Liudytojas vairuotojui papypsino, paklausė, kas nutiko, vairuotojas atsakė, kad nieko nenutiko. Liudytojas nurodė, kad atsisakė iÅ¡lipęs parodyti pareiÅ¡kėjui apgadinimus, nes, jo manymu, sugadinimas buvo akivaizdus. Vairuotojas atsisėdęs į automobilį iÅ¡važiavo. Liudytojas padarė automobilio nuotraukÄ ir toliau sėdėjo. Po 10 minučių grįžo sÅ«nus, greitai po to prie apgadinto automobilio grįžo jo vairuotojas. Priėjęs prie apgadinto automobilio liudytojas akivaizdžiai matė Å¡viežiÄ Ä¯brėžimÄ , automobilis buvo nuplautas – viskas gerai matėsi. Liudytojas vairuotojui paaiÅ¡kino situacijÄ , parodė nuotraukÄ . Nukentėjusysis galimai paskambino policijai, tačiau liudytojas suteikęs savo kontaktinę informacijÄ ir pateikęs automobilio fotonuotraukÄ pareigÅ«nų nelaukė ir iÅ¡vyko.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

B. S. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Siekiant tai iÅ¡siaiÅ¡kinti, teismas nagrinėdamas bylÄ , vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Ä®rodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius. ANK numatyta, kad 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobÅ«džio pareigÄ bÅ«ti pakankamai atidiems ir rÅ«pestingiems.

KET 114 punkte numatyta, jog 114. važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams.

KET 126 punkte nustatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

Pats B. S. savo kaltės nepripažino, parodė, kad automobilių aikÅ¡telėje atbulomis iÅ¡važiuodamas iÅ¡ stovėjimo vietos jis matė Å¡onu stovintį automobilį „Volvo“. Atstumas iki automobilio buvo mažas, todėl, kad iÅ¡važiuotų iÅ¡ aikÅ¡telės, pavažiavo į priekyje buvusias laisvas vietas ir susukęs vairÄ atbulomis iÅ¡važiavo, neužkabinęs automobilio. PareiÅ¡kėjas neatmetė, kad teoriÅ¡kai tiesiai atbulomis važiuodamas galėjo atsiremti į automobilį, nors to nejuto, tačiau kategoriÅ¡kai teigė, kad antru važiavimu atbulomis, atsiremti į automobilį negalėjo.

IÅ¡ nukentėjusiojo A. M. nuoseklių parodymų matyti, jog buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Volvo“, kurį jis neseniai susiremontavo, automobilis iki įvykio buvo visiÅ¡kai tvarkingas. Apie jos automobilio apgadinimÄ ir tai, jog matė įvykį, kaip viskas nutiko, jam iÅ¡ karto po įvykio pranešė liudytojas A. O. Å is liudytojas nuosekliai teismui papasakojo autoįvykio eigÄ . Jis nurodė, jog laukiant sÅ«naus Žalgirio klinikos stovėjimo aikÅ¡telėje Å¡alia stovėjęs automobilis „Toyota“ bando iÅ¡važiuoti iÅ¡ stovėjimo vietos atbuline eiga.

Buvo atidaryti langai, girdėjo, kad vairuotojas stipriai gazavo. Pakėlęs galvÄ pamatė, kad B. S. automobilio galinės dalies kairia puse atsitrenkė į automobilio priekinės dalies kairę pusę. PaaiÅ¡kino, kad susidÅ«rimas įvyko susukus vairÄ Ä¯ Å¡onÄ , tikslu iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės, dėl to į automobilį buvo atsitrenkta ne tiesiai, o automobilio galinės dalies Å¡onu. SusidÅ«rimo metu garsas buvo kaip stipriai užverčiant knygÄ , duslus. Priėjęs prie apgadinto automobilio liudytojas akivaizdžiai matė Å¡viežiÄ Ä¯brėžimÄ , automobilis buvo nuplautas – viskas gerai matėsi.

PareigÅ«nai I. D. ir R. P. parodė, jog sureagavo į praneÅ¡imÄ apie padarytÄ eismo įvykį Žalgirio klinikos stovėjimo aikÅ¡telėje, patvirtino tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes, I. D. patvirtino mačiusi įbrėžimus ant automobilio „Volvo“. Liudytojas A. K. parodė, jog nustatė ant automobilių pažeidimus, kurių aukÅ¡tis sutampa, patvirtino užfiksavęs Å¡iuos pažeidimus. Å ie įrodymai sudaro įrodymų grandinę, sutampa, dėl to teismas daro iÅ¡vadÄ , jog B.

S. kaltė kliudant ir apgadinant nukentėjusiojo A. M. automobilį „Volvo“, įrodyta. Taip pat tÄ patvirtina eismo įvykio schema, kurioje nurodyti automobilio „Volvo“ apgadinimai, transporto priemonių apžiÅ«ros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje Nr. ROIK 22169578626/07-22-9574546, nukentėjusiojo A. M., liudytojo A. O. paaiÅ¡kinimai, tarnybinis praneÅ¡imas, fotolentelė, kurioje užfiksuoti automobilių „Toyota“ ir „Volvo“ apgadinimas. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija eismo įvykio padarymo mechanizmÄ , tačiau teismo vertinimu, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad B.

S. važiuodamas automobiliu „Toyota“ atbuline eiga, susukęs vairÄ Ä¯ Å¡onÄ , galinio bamperio kairia puse įbrėžė automobilio „Volvo“ priekinės dalies kairę pusę.

Taigi, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad B. S. vairuodamas automobilį „Toyota“ ir važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“ ir jį apgadino. Å iais veiksmais jis pažeidė KET 9, 114, 126 punktus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje. B. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir skundžiamÄ nutarimÄ priėmė institucijos pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, nusižengimai tinkamai kvalifikuoti, nuobauda skirta sankcijos ribose, nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Vadovaujantis tuo, kas aptarta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl Nutarimo nėra pagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 25 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-16037-2022 palikti nepakeistÄ ir B. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Irma Randakevičienė