2018-11-14 Nr. AB-20508-3-61-3-01073-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2166-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01073-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad dėl neveikiančių (kamerose) arba apskritai neįrengtų (pasivaikščiojimo kiemeliuose, duše, sporto salėje ir kitur) iškvietimo mygtukų susiduriama su įvairiomis problemomis. Prižiūrėtojai kviečiami beldžiant į duris, o tai pareiškėją dažnai pažadina naktį iš miego. Be to, tokiu būdu kviečiant prižiūrėtojus, jie ilgai (apie 20–30 min.) neateina, todėl per tiek laiko gali kilti reali grėsmė sveikatai. Pasak pareiškėjo, mygtukas kameroje Nr. 92 buvo nesulaužytas, o specialiai atjungtas. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 92 2017 m. kovo 6–31 d. nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes tualetu pareiškėjas turėjo naudotis, stebint kitiems nuteistiesiems ir netgi pareigūnams (taip pat ir moterims), kurie tualeto patalpą laisvai matė per pakeliamą langelį. Pareiškėjo privatumas dėl pakeliamo stebėjimo langelio taip pat nebuvo užtikrintas ir pareiškėjui naudojantis dušu. Nurodė, kad kameroje susiduria su privatumo problemomis taip pat tada, kai tenka pasikeisti apatinius rūbus, o pareiškėjas yra stebimas kitų nuteistųjų ir prižiūrėtojų. Dėl visų šių aplinkybių pareiškėjas jautėsi labai pažemintas, tyčia gniuždomas ir kankinamas. Nurodė, kad jo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime (b. l. 25–33) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio sienele, o dušuose yra įrengtos 1,2 m pločio ir 1,6 m aukščio pertvaros. Pasak Lukiškių TI-K, šiuo metu galiojanti higienos norma nenumato, jog turi būti įrengti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo likusio kameros ploto. Tokių atitvėrimų nuo stebėjimo langelių ir negalėtų būti, nes pareigūnai tokiu atveju negalėtų užtikrinti asmenų nuolatinės elgesio kontrolės. Atsakovo atstovas patvirtino, kad dalyje kamerų prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi. Prižiūrėtojų iškvietimo sistemos įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose teisės aktai nenustato. Prašė priteisti iš pareiškėjo 3,78 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų teismui parengimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo R. N. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 300 Eur neturtinei žalai kompensuoti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų inter alia (be kita ko) privatumo, naudojantis tualetu ir dušu, persirengiant, neužtikrinimo, t. y. dušo ir tualeto patalpa buvo matoma kitų asmenų (taip pat ir pareigūnių moterų), todėl pareiškėjas jautė didelę kančią, gėdą ir pažeminimą. Bylos duomenys patvirtina, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjas kameroje buvo laikomas ne vienas (b. l. 25).

7. Teismas vadovavosi Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), 14.5 punkte ir pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad kamerose sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nėra techninių galimybių. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad tualetas negali būti atskirtas nuo kameros duryse esančio stebėjimo langelio, nes priešingu atveju nebūtų galima vykdyti nuolatinės asmenų kontrolės. Šie Lukiškių TI-K atsiliepimo argumentai atmesti kaip nepagrįsti, nes iš Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. rašto „Dėl kalinimo sąlygų“ matyti, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros Nr. 92 remonto darbų metu ketinama sanitarinio mazgo patalpą atskirti užuolaida (b. l. 15), o iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. pranešimo matyti, kad dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 94). Akivaizdu, kad minimalaus privatumo užtikrinimas netrukdo užkardyti konfliktinių situacijų ar ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo. Teismas pažymėjo, kad tualetu besinaudojančio asmens stebėjimas žemina to asmens orumą, yra visuomeniškai nepriimtinas. Lukiškių TI-K nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo privatumas jo nurodytu laikotarpiu buvo užtikrintas, todėl konstatuota, kad Lukiškių TI-K pažeidė Taisyklių 14.5 punktą ir CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti.

8. Pasak pareiškėjo, kamerose neveikė prižiūrėtojų iškvietimo mygtukai, o kameroje Nr. 92 iškvietimo mygtukas buvo specialiai atjungtas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl iškvietimo mygtuko tyčinio atjungimo, bet yra duomenys, patvirtinantys, kad kameroje Nr. 92, kurioje pareiškėjas praleido didžiąją dalį ginčo laikotarpio, iškvietimo mygtukas neveikė (b. l. 15 antra pusė). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dėl neveikiančio iškvietimo mygtuko su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių (b. l. 49), kuris pareiškėjui atsakė, kad planuoja atnaujinti prižiūrėtojų iškvietimo sistemą, tačiau dėl didelių investicijų šiuo metu to padaryti nėra galimybių (b. l. 20). Teismas pastebėjo, kad valstybės atsakomybė nepriklauso nuo institucijos finansinių galimybių laikytis nustatytų reikalavimų.

9. Pagal Taisyklių 14 ir 14.4 punktus, kameroje turi būti vidinio ryšio sistema, be kita ko, ir aliarminis iškvietimas. Lukiškių TI-K patvirtino, kad ši ryšio sistema pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nebuvo veikianti, todėl teismas konstatavo Taisyklių 14 ir 14.4 punktų pažeidimą. Iškvietimo (pagalbos) mygtukų netinkamas įrengimas (jų neveikimas) pripažįstamas pažeidimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1017-261/2016 asmeniui priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas).

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir darė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos kompensavimą.

11. Spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo, teismas pažymėjo, kad buvo nustatyti keli pažeidimai, t. y. beveik 2 mėnesius pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus privatumas, taip pat nebuvo užtikrinta teisė naudotis prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Vertindamas šių pažeidimų pasekmes, teismas pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų būtų kilusios rimtos pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė būsena. Vis dėlto, teismo vertinimu, šiuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiškėjui neturtinė žala turi būti kompensuota pinigais.

12. Teismas pažymėjo, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Pareiškėjui priteistino neturtinės žalos dydžio aspektu teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo kilęs realus poreikis pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Atsižvelgdamas į pažeidimų ir į sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, į ginamų vertybių pobūdį, į pažeidimo trukmę ir pasekmes, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 300 Eur. Šiuo aspektu teismas pastebėjo, kad asmens dvasinių kančių pinigais išmatuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikros kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudą nustatymas.

13. Dėl Lukiškių TI-K prašymo priteisti 3,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (už dokumentų kopijų teismui darymą) teismas pažymėjo, kad tenkino pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos kompensavimo, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Be to, Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), netaikytina, nes Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį. Atsižvelgiant į visa tai, Lukiškių TI-K prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (3,78 Eur) priteisimo iš pareiškėjo atmestas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 122–123), kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas per mažas, kad būtų atlyginta žala dėl pareiškėjo patirtų išgyvenimų. Lukiškių TI-K administracija sistemingai pažeidinėja pareiškėjo teises apie tai žinodama, nes pareiškėjas jau kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko kelis kartus. Pareiškėjas iš esmės sutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, tačiau mano, jog priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015, kurioje pareiškėjui už 4 dienas neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas nurodo, jog dėl netinkamos iškvietimo sistemos būdavo nuolat pažadinamas, dėl to teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai. Mano, jog prižiūrėtojų iškvietimo sistema turi būti įrengta ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, ir sporto salėje, ir dušuose. Pažymi, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. apie 17 h. buvo mušamas sporto salėje ir neturėjo galimybės pasinaudoti prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Prašo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 127–130), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsiliepime pažymi, kad apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais. Apelianto nurodytos neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nekonkretizuojama, kuo pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino byloje surinktus įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., atlyginimo.

19. Prašomą priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. buvo laikomas kamerose, kuriose neveikė prižiūrėtojų iškvietimo sistema, o laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

20. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo R. N. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 300 Eur neturtinei žalai kompensuoti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

21. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas R. N. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas patirtai žalai atlyginti. Pareiškėjas mano, kad prašoma priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma būtų adekvati padarytiems pažeidimams.

22. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, detaliai išanalizavo pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas, pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos. Teismo sprendimas pagrįstas byloje pateiktų įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, todėl teisėjų kolegija nebekartoja teismo argumentų dėl nustatytų deliktinės atsakomybės sąlygų ir pasisako tik dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui būnant Lukiškių LI-K laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 31 d., jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose neveikė prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Taigi šiais aspektais atsakovo atstovas CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, dėl ko pareiškėjui kilo atitinkamos neigiamos pasekmės.

25. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, pobūdis, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018 ir kt.).

26. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbus veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 172 p.).

27. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turi būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, taip pat į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

28. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėtoje nutartyje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės netaikytinos, kadangi šios bylos bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiama į konkrečią individualią situaciją, pažeidimo mastą, pobūdį ir trukmę, konkrečius asmens patirtus išgyvenimus ir pan. Nagrinėjamoje byloje vertinami konkretūs pažeidimai (dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir prižiūrėtojų iškvietimo sistemos nebuvimo) bei dėl jų atsiradusi žala, nustatyta įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patirtų išgyvenimų ir t. t.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir pritaikius procesinės bei materialinės teisės normas, nėra pagrindo, o pagrindai peržengti apeliacinio skundo ribas nėra nustatyti (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan