2022-06-22 Nr. AB-17016-4-68-3-00494-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-529-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00494-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas pagal įstatymą tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 22S8420 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad su Sprendimu jo atstovas pagal įstatymą (tėvas) buvo supažindintas 2022 m. kovo 16 d., terminą skundui paduoti jis praleido dėl to, kad jo atstovas užsakymą teikti teisines paslaugas gavo tik 2022 m. balandžio 5 d. Užsakymas pareiškėjo atstovui Pauliui Vinkleriui buvo pateiktas jau praleidus apskundimo terminą. Skundas buvo parengtas per protingą ir trumpiausią laiką. Pareiškėjo teigimu, jis nėra atsakingas už tai, kad nemokama teisinė pagalba nebuvo užsakyta laiku. Uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti pareiškėjui sudėtingų teisinių pasekmių, juo labiau, kad paslaugas teikiantis advokatas maksimaliai, esant dideliam darbo krūviui, stengėsi, jog paslauga pareiškėjui būtų suteikta kuo greičiau.

II. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo tėvas su Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. kovo 16 d., todėl terminas skundui dėl Sprendimo paduoti baigėsi 2022 m. kovo 30 d. Užsakymas teisinėms paslaugoms pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui buvo pateiktas 2022 m. balandžio 5 d. Skundas teismui buvo paduotas 2022 m. balandžio 10 d., t. y. praleidus apskundimo terminą.

Įvertinęs Pagrindinės sutarties, 2020 m. lapkričio mėnesį sudarytos tarp Migracijos departamento ir advokato P. V., (toliau – ir Sutartis) 1.1, 3.1.4.1 punktus, pareiškėjo atstovo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis (Migracijos departamentas užsakymą advokatui pateikė tik 2022 m. balandžio 5 d., todėl esant tokiai informavimo ir darbų užsakymo situacijai, skundo parengti ir jį pateikti dėl užsakymų gausos buvo neįmanoma), teismas pareiškėjo atstovo nurodytas priežastis nepripažino svarbiomis, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas. Teismas nurodė, kad nepateikta įrodymų, kad užsakymas suteikti pareiškėjui teisines paslaugas buvo pateiktas tik 2022 m. balandžio 5 d.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas yra gana šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), Sutartį, nepateikus įrodymų apie tai, kada pareiškėjas išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat nepateikus įrodymų dėl skunde nurodomo advokato darbo krūvio, nėra jokio pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių.

III. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstovas L. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo atstovas pagal įstatymą (tėvas) su Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. kovo 16 d., dalyvaujant vertėjams ir Migracijos departamento atstovui. Susipažinimo lape, kurį pasirašė tiek pareiškėjo atstovas pagal įstatymą (tėvas), tiek ir vertėjai ir Migracijos departamento atstovai, pareiškėjo atstovas pagal įstatymą (tėvas) aiškiai išreiškė savo valią nurodydamas, kad nesutinka su Sprendimu, pageidauja jį skųsti ir pageidauja gauti nemokamą teisinę pagalbą. Tik nesulaukęs tos teisinės pagalbos laiku, jis 2022 m. balandžio 5 d. dar kartą asmeniškai kreipėsi į advokatą P. V., kuris ir parengė skundą bei prašymą dėl termino atnaujinimo.

Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjui ir jo atstovui pagal įstatymą (tėvui) galimybės gauti nemokamą, ar mokamą teisinę pagalbą yra apribotos, nes jie yra laikomi Vilniaus pabėgėlių registracijos centre ribojant jų judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjas yra mažametis. Su pareiškėjo atstovu pagal įstatymą niekas laiku nesusisiekė, skundo per įstatymo nustatytą terminą neparengė, o Migracijos departamentas, tikėtina, laiku neperdavė pavedimo suteikti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad susipažinimo su Sprendimu lape nurodymas, jog pareiškėjo atstovas pagal įstatymą (tėvas) nesutinka su Sprendimu ir nori jį skųsti pasinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba, reiškia, kad jau 2022 m. kovo 16 d., t. y. pirmąją apskundimo termino dieną, pareiškėjas raštu pateikė prašymą jam teikti valstybės garantuojamą pagalbą. Priežasčių, kodėl ta pagalba jam nebuvo suteikta laiku, pareiškėjas nekontroliavo ir jos nepriklausė nuo pareiškėjo valios.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstovas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, kadangi terminas skundui paduoti praleistas dėl objektyvių priežasčių, teigia, jog 2022 m. kovo 16 d. pareiškėjo atstovas pagal įstatymą, susipažindamas su Sprendimu, nurodė, jog nori jį skųsti ir naudotis nemokama advokato pagalba, t. y. valia skųsti Sprendimą buvo išreikšta susipažinimo su juo metu. Skundas buvo pateiktas per 5 dienas (iš jų 2 buvo nedarbo dienos) nuo užsakymo gavimo, t. y. per protingą laiką.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodo, kad terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujinamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvas su Sprendimu supažindintas 2022 m. kovo 16 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui padavė 2022 m. balandžio 10 d., t. y. praleidęs Įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis svarbiomis ir objektyviomis, todėl atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė skundą priimti.

Pagal bylos duomenis Migracijos departamentas 2022 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Nepilnametis pareiškėjas, atstovaujamas atstovo pagal įstatymą (tėvo), su Sprendimu supažindintas 2022 m. kovo 16 d.

Migracijos departamentas 2022 m. balandžio 5 d. išsiuntė užsakymą advokatui P. V. atstovauti pareiškėjui teismų posėdžiuose ir skųsti sprendimus. Advokatas P. V. skundą pareiškėjo vardu Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2022 m. balandžio 10 d.

Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį, užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju skundas teismui dėl Sprendimo galėjo būti paduotas iki 2022 m. kovo 30 d. (įskaitytinai), tačiau pareiškėjas skundą teismui padavė 2022 m. balandžio 10 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

LVAT praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Akcentuotina, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis (šiuo atveju – pareiškėjas) neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas yra nepilnametis, o pareiškėjo atstovai pagal įstatymą – (duomenys neskelbtini) piliečiai, kuriems apribotas judėjimas Lietuvos Respublikoje, jų galimybės išreikšti valią dėl vaiko teisės į gynybą realizavimo, šiuo atveju, priklausė nuo Migracijos departamento darbuotojų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas pagal įstatymą (tėvas) tinkamai ir laiku išreiškė valią teikti skundą dėl Sprendimo, o šio skundo padavimas nepriklausė nuo jo valios ir veiksmų. Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjo atstovui pagal įstatymą laiku ir tinkamai realizuoti savo vaiko teisę apskųsti Sprendimą. Pareiškėjo atstovas pagal įstatymą buvo aktyvus ir pareigingas, t. y. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir siekė laiku paduoti skundą. Akcentuotina, kad pareiškėjo atstovas pagal įstatymą negalėjo savarankiškai paduoti skundą ar imtis priemonių, kad advokatas, turintis teikti pareiškėjui teisinę pagalbą, skubiau pateiktų skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, spręsdamas užsieniečio apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo institucijos darbuotojų, o advokatui suteikti teisinę pagalbą taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, ir šis terminas atnaujinamas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1720-552/2022).

Sprendžiant šioje byloje pareiškėjo, kuris yra nepilnametis, skundui paduoti termino atnaujinimo klausimą, akcentuotina, kad tiek tėvai, tiek valstybės institucijos ir įstaigos (iš jų ir teismai) privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kuris reiškia, jog priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo nepilnamečio pareiškėjo tėvų veiksmų, paduodant skundą, o iš esmės vertino tik advokato, su kuriuo pareiškėjo tėvai nėra sudarę sutarties dėl atstovavimo, veiksmus (neveikimą), nors skundą šioje byloje teikia pareiškėjas, atstovaujamas pagal įstatymą tėvų, dėl pažeistų teisių gynimo, todėl visiškai nepagrįstai šioje byloje atsižvelgiant išimtinai tik į advokato veiksmus (neveikimą) pareiškėjui buvo užkirstas kelias kreiptis į teismą su skundu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės, tačiau skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 22S8420 paduoti tenkinti.

Atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 22S8420 paduoti, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Veslava Ruskan Milda Vainienė