2021-06-16 Nr. AB-13191-3-61-3-03799-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1602-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03799-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 18.6.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1SS-1920-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 13 d. skundą.

2. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Tarnybą su skundu, prašydama atkurti nuosavybės teises ir grąžinti jai nacionalizuotą mirusio senelio P. G. neužstatytą teritoriją, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas), natūra (turėtoje vietoje), taip pat nustatyti reikalingą servitutą įvažiuoti į elektros pastotę ją aptarnaujančiai įmonei ir, jeigu reikalinga, atitinkamai koreguoti Palangos miesto detalųjį planą. Pareiškėja taip pat prašė užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, atsižvelgiant į tai, jog Ginčo žemės sklypas šiuo metu yra aptvertas, valdomas ir naudojamas privataus asmens be jokio teisinio pagrindo. Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, motyvuodama, kad Ginčo žemės sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinamas natūra.

3. Pareiškėja paaiškino, kad jos seneliui P. G. iki 1940 metų priklausė 0,6091 ha ploto žemės sklypas, kuris šiaurėje ribojosi su (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini) g.), rytuose su (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini) g.), pietuose – su sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o vakaruose – su dabartine (duomenys neskelbtini) g. Žemės sklypas buvo vientisas ir priklausė vienam savininkui. Teisės į žemės sklypą prie namų buvo atkurtos pareiškėjos tėvui J. G. (šiuo metu miręs), remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimais Nr. 58 ir Nr. 59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G., P.“, tačiau tai buvo padaryta grąžinant natūra du sklypus – 0,0997 ha sklypą (duomenys neskelbtini), ir 0,0623 ha sklypą (duomenys neskelbtini), o ne vientisą sklypą. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo metu (1998 m.) Palangos miesto detalusis planas dar nebuvo patvirtintas ir tuo metu nebuvo priežasčių, kurios galėtų užkirsti kelią atkurti teises į vientisą sklypą. Toks planas patvirtintas tik Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas), tik šiuo sprendimu buvo suplanuotas pravažiavimo kelias, kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, todėl skundžiamame Tarnybos Sprendime nurodyta priežastis, dėl kurios atsisakoma atkurti nuosavybės teisę į Ginčo žemės sklypą, atsirado po to, kai buvo patvirtinta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą ir buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

4. Pasak pareiškėjos, jos teisės į žemės sklypą prie namų yra pažeistos, kadangi šia žeme neteisėtai naudojasi kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žemės sklypas ribojasi su kaimyno neteisėtai pastatyta tvora. Tarnybos Palangos skyrius iki šiol nekontroliavo ir nekontroliuoja valstybės išperkamos žemės tarp sklypų (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius yra parengęs 2011 m. kovo 30 d. pažymą Nr. 16PAŽ-20 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) J. G. (miręs) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytą 1,4836 ha žemę (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nuosavybės teisės į visą 1,4836 ha ploto žemę yra atkurtos.

Nesant galimybių J. G. natūra atkurti nuosavybės teises į likusį 1,0104 ha žemės plotą, Tarnyba 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 16S-130-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G.“ nuosavybės teisės atkurtos atlyginant pinigais. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas. Gavęs pareiškėjos prašymą grąžinti prie namų kiemo (duomenys neskelbtini), valstybei priklausantį įvažiavimą į elektros pastotę, Tarnybos Palangos skyrius 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 16SD-1071-(14.16.7.) kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), prašydamas patikslinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko P. G. turėtoje žemėvaldoje.

Administracija 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-2214 Tarnybos Palangos skyrių ir pareiškėją informavo, kad Ginčo žemės sklypas Detaliuoju planu suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Tarnybos Palangos skyriuje gautas pareiškėjos prašymas (skundas), kuriuo ji išreiškė nesutikimą su minėtu Administracijos atsakymu, bei nurodė, jog Ginčo žemės sklypu neteisėtai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, bei prašė buvusio savininko P. G. nacionalizuotą neužstatytą teritoriją tarp žemės sklypų grąžinti turėtoje vietoje, koreguojant Detalųjį planą.

Tarnybos Palangos skyrius 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 16SD-1667-(14.16.104.) pakartotinai informavo pareiškėją, kad Ginčo žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir kad atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą informaciją apie užtvertą privažiavimą artimiausiu metu bus atlikta žemės naudojimo valstybinė kontrolė. Tarnyboje 2019 m. rugsėjo 13 d. gautas pareiškėjos skundas, kuriuo ji nesutiko su Tarnybos Palangos skyriaus veiksmais bei prašė buvusio savininko P. G. nacionalizuotą, neužstatytą teritoriją tarp žemės sklypų grąžinti turėtoje vietoje, koreguojant Detalųjį planą arba įrašyti kaip servitutą pravažiuoti konkrečiai elektros pastotę aptarnaujančiai įmonei.

Skundžiamu Sprendimu Tarnyba pareiškėjai nurodė, kad Ginčo žemės sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl negali būti grąžinamas natūra. Tarnyba Sprendimu Palangos skyriaus vedėjui taip pat pavedė atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę (žemės naudojimo patikrinimą) ir nustatyti, ar naudojamos šio žemės sklypo ribos nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, įstatymų saugomų interesų. Tarnybos Palangos skyrius 2019 m. lapkričio 4 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą, nustatė, kad valstybinėje žemėje (per kurią patenkama į elektros pastotę), esančioje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pastatyta medinė tvora, įrengti automatiniai vartai, paklota betoninė trinkelių danga (užimtos valstybinės žemės plotas sudaro apie 83 kv. m).

Tarnybos Palangos skyrius 2019 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 16SD-2297-(14.16.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ kreipėsi į žemės sklypo savininką, paaiškino atsakomybę už žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, kvietė atvykti į skyrių dėl aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo, taip pat prašė gera valia iki 2019 m. gruodžio 30 d. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. V. skundą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėja 2019 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Palangos skyrių, prašė grąžinti jos mirusiam seneliui P. G. prie namų kiemo (duomenys neskelbtini), valstybei priklausantį įvažiavimą į elektros pastotę, paliekant servitutą įvažiuoti nustatytai elektros įmonei.

8.2. Tarnybos Palangos skyrius 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 16SD-1071-(14.16.7.) kreipėsi į Administraciją, prašė patikslinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko P. G. turėtoje žemėje.

8.3. Administracija 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-2214 Tarnybos Palangos skyrių ir pareiškėją informavo, kad Ginčo žemės sklypas Detaliuoju planu suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

8.4. Pareiškėja 2019 m. liepos 26 d. prašymu vėl kreipėsi į Tarnybos Palangos skyrių, nurodė nesutinkanti su Administracijos atsakymu, pažymėjo, jog Ginčo žemės sklypu neteisėtai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, pakartotinai prašė buvusio savininko P. G. nacionalizuotą neužstatytą teritoriją tarp žemės sklypų grąžinti turėtoje vietoje, koreguojant Detalųjį planą.

8.5. Tarnybos Palangos skyrius 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 16SD-1667-(14.16.104.) pakartotinai informavo pareiškėją, kad Ginčo žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir kad atsižvelgdami į pareiškėjos pateiktą informaciją dėl užtverto pravažiavimo artimiausiu metu atliks žemės naudojimo valstybinę kontrolę, surašys patikrinimo aktą bei esant pažeidimams imsis priemonių juos pašalinti.

8.6. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 11 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, prašė nacionalizuotą jos senelio P. G., neužstatytą teritoriją tarp žemės sklypų grąžinti turėtoje vietoje, koreguojant Detalųjį planą arba įrašyti kaip servitutą pravažiuoti konkrečiai elektros pastotę aptarnaujančiai įmonei, taip pat nurodė, jog Tarnybos Palangos skyrius neatlieka veiksmų pareiškėjos teisėms apginti.

8.7. Tarnyba skundžiamu Sprendimu netenkino pareiškėjos skundo, kadangi Ginčo žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinamas natūra. Atsižvelgdama į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl galbūt užtverto privažiavimo, Tarnyba Palangos skyriaus vedėjui pavedė atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę.

9. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 1061 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Tarnybos žemėtvarkos skyrius gali priimti sprendimą atkurti natūra nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, tik tuo atveju, kai savivaldybės administracija pagal minėtą procedūrą nustačiusi, kad buvusio savininko žemė (atitinkama jos dalis) yra laisva (neužstatyta) ir pateikia patvirtintą šio sklypo planą. Tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į visą į buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytą 1,4836 ha ploto žemę yra atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 58 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui (-tei) J. G., P.“ ir sprendimu Nr. 59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui(-tei) J. G., P.“, Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 2307 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui (-tei) J. G.“, Tarnybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 16S-37 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G.“, Tarnybos 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 16S-177 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G.“, Tarnybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 16S-140-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G.“ bei Tarnybos 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 16S-130-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G.“, nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimai Nr. 58 ir 59 būtų panaikinti, taip pat akcentavo, kad minėti sprendimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nevertino. Detaliuoju planu žemės plotas, esantis tarp (duomenys neskelbtini), suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias, byloje nėra įrodymų, kad Detalusis planas yra negaliojantis ar panaikintas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ginčo žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl negali būti grąžinamas natūra.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos Tarnybai išreikštas prašymas pakoreguoti Detalųjį planą negalėjo būti tenkinamas, kadangi teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra priskiriamas savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms.

12. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie 2019 m. lapkričio 4 d. atliktą Ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimą, jo metu nustatytus pažeidimus bei raginimą šiuos pažeidimus pašalinti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjos argumentus, kad Tarnybos Palangos skyrius nesiima veiksmų valstybės išperkamos žemės naudojimo kontrolei atlikti.

III. 13. Pareiškėja V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

14. Pareiškėja pažymi, jog byloje ginant viešąjį interesą ir sprendžiant ginčo situaciją būtina įvertinti, kaip buvo pažymėtas buvusio savininko turėtas žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju prašymas atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas kur kas anksčiau nei buvo patvirtintas Detalusis planas, kuriuo Ginčo žemės sklypas yra įvardintas kaip valstybės išperkama žemė. Be to, Ginčo žemės sklypas yra aptvertas trečiojo asmens, gyvenančio (duomenys neskelbtini), pastatyta tvora. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal teisės aktus grąžinti įsiterpusio žemės sklypo negalima, o parduoti ar užgrobti galima, taigi galioja dvigubi standartai. Tarnybos Palangos skyrius nekontroliavo ir nekontroliuoja vadinamos valstybės išperkamos teritorijos, pareiškėjos kaimyno vykdomi pažeidimai iki šiol neužfiksuoti, nereaguojama į pareiškėjos teikiamą informaciją. Tai, pareiškėjos manymu, yra akivaizdus jos teisėtų lūkesčių bei viešojo intereso pažeidimas. Pareiškėja prašo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-495-415/2019 pateiktais išaiškinimais, kad vien argumentas, jog sklypas turi valstybės išperkamos žemės statusą, nėra pakankamas atsisakyti atkurti nuosavybės teisę natūra – teismas neturi apsiriboti formaliu statusu ir turi realiai įvertinti galimybę atkurti nuosavybės teisę natūra, atsižvelgiant į tai, ar faktiškai ir realiai atkurtinas žemės sklypas yra reikalingas valstybei / viešiesiems poreikiams tenkinti. Pasak pareiškėjos, šie klausimai turėjo būti vertinami pirmosios instancijos teismo iniciatyva, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, ir neturėjo būti laikomi skundo tikslinimu. Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja pagrindas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Administraciją.

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Tarnyba palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus, pažymi, jog netgi pareiškėjos reikalavimų tenkinimas (Sprendimo panaikinimas ir Tarnybos įpareigojimas pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo) nesukeltų pareiškėjos siekiamų teisinių pasekmių, t. y. nuosavybės teisių į žemę natūra klausimas vis tiek negalėtų būti sprendžiamas, kadangi nuosavybės teisės į žemę nagrinėjamu atveju yra visiškai atkurtos, procesas yra baigtas. Todėl pareiškėjos argumentai dėl 1998 metais priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei Detaliojo plano teisėtumo laikytini pertekliniais bei peržengia pareiškėjos reikalavimų ribas. Atitinkamai, nepagrįstais laikytini pareiškėjos teiginiai, esą šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos Administracijos teisėms ir pareigoms. Tarnybos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju prašymas atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas kur kas anksčiau nei buvo patvirtintas Detalusis planas, kuriuo Ginčo žemės sklypas yra įvardintas kaip valstybės išperkama žemė. Pasak pareiškėjos, vien argumentas, jog sklypas turi valstybės išperkamos žemės statusą, nėra pakankamas atsisakyti atkurti nuosavybės teisę natūra – teismas neturi apsiriboti formaliu statusu ir turi realiai įvertinti galimybę atkurti nuosavybės teisę natūra, atsižvelgiant į tai, ar faktiškai ir realiai atkurtinas žemės sklypas yra reikalingas valstybei / viešiesiems poreikiams tenkinti. Anot pareiškėjos, šie klausimai turėjo būti vertinami pirmosios instancijos teismo iniciatyva, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas.

21. Žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtos miestams, išpirkimo atvejai yra išvardinti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

22. Taikant šias Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, yra reikšminga tinkamai apibrėžti sąlygas, kurioms esant žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta miestams, įgyja išperkamos, t. y. negrąžinamos natūra, žemės teisinį statusą.

23. Pirmoji įstatymu nustatyta sąlyga yra tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams turi būti priskirta pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus.

24. Antroji sąlyga yra visuomenės poreikiai, kurie žemės naudojimo paskirties nustatymo būdu apibrėžiami Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje (šioje byloje taikytinas 3 punktas) (žr. šios nutarties 21 punktą).

25. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad, esą, Ginčo žemės sklypas galėtų būti vertinamas kaip neturintis valstybės išperkamos žemės statuso. Pareiškėja akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju prašymas atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas kur kas anksčiau nei buvo patvirtintas Detalusis planas, kuriuo Ginčo žemės sklypas yra įvardintas kaip valstybės išperkama žemė; taigi, nuosavybė galėjo/-i būti atkuriama ir į Ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. Būtina akcentuoti, kad pareiškėjos tėvui dar 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 58 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui (-tei) J. G., P.“ ir sprendimu Nr. 59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui(-tei) J. G., P.“ (žr. šios nutarties 3 punktą) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, tarp kurių yra įsiterpęs Ginčo žemės sklypas. Pareiškėjos tėvas tokiam žemės nuosavybės teisių atkūrimui neprieštaravo, su minėtais sprendimais sutiko. Detalusis planas, kaip minėta, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ (žr. šios nutarties 3 punktą): šio sprendimo pareiškėjos tėvas įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Pabrėžtina, kad nuosavybės teises pareiškėja prie Ginčo žemės sklypo gavo 2001 m. spalio 12 d. dovanojimo sutartimi, kai pareiškėjos tėvas jai padovanojo 0,0331 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Paminėtina ir tai, kad pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjos tėvas neprieštaravo Detaliajam planui. Duomenų, kad pareiškėja įstatymų nustatytais terminais ir sąlygomis būtų ginčijusi Detalųjį planą, nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų vertinimu bei padarytomis išvadomis, kad byloje nėra duomenų, jog sprendimai Nr. 58 ir Nr. 59, Detalusis planas būtų nuginčyti. Vadinasi, pirmoji sąlyga, kad Ginčo žemės sklypas įstatymais nustatyta tvarka patvirtintame detaliajame plane priskirtas išperkamai žemei, yra nustatyta; kitaip tariant, Ginčo žemės sklypas pagal rašytinę bylos medžiagą priskirtinas valstybės išperkamai žemei.

26. Antra, pareiškėjos nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-495-415/2019 šiuo atveju negali būti taikoma, nes toje byloje teisėjų kolegija įvertino, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra yra galimas, nesant realiam viešajam interesui į valstybės išperkamą žemę: gi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ginčo žemės sklypas yra suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias, t. y. realiai, o ne menamai, reikalingas eksploatuoti susisiekimo ir inžineriniams tinklams (įrenginiams). Taigi, yra nustatyta antroji sąlyga, numatytoji Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Šių aplinkybių pareiškėja nepaneigė.

27. Apeliacinio skundo argumentai apie trečiojo asmens veiksmus Ginčo žemės sklype nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų pagrįstų ir teisėtų išvadų, atitinkamai neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui šioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis