2013-12-04 Nr. AB-9326-3-61-3-01852-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-1037/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01852-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija15.2.3.2.; 21; 70.2; 79(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), ir patikslintu skundu (b. l. 12), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, jog jis apskundė Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) pareigūnų veiksmus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), prašydamas įpareigoti Ligoninę suteikti jam gydytojo dietologo paslaugas, veiksmingą gydymą dėl nugaros skausmų ir paskirti konsultaciją pas Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoją neurologą, taip pat nubausti kaltus asmenis, tačiau, pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamentas jokių veiksmų nesiėmė ir jo kančios dėl to nepalengvėjo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į skundą (b. l. 28–29) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo skundo teiginys, jog jam neteikiamos dietologo paslaugos, buvo jau išnagrinėtas teismine tvarka Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. I-1627-95/2012 bei 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. I-3196-815/2012 pareiškėjo V. K. skundai buvo atmestai kaip nepagrįsti. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam neskiriamas veiksmingas nugaros skausmų gydymas, atsakovas nurodė, jog ši aplinkybė irgi buvo išnagrinėta teismine tvarka ir atmesta kaip nepagrįsta Vilniaus apygardos administraciniame teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. I-1627-95/2012.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo faktais nepagrįstais teiginiais, samprotavimais. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti suma.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į skundą (b. l. 17–18) prašė administracinę bylą nutraukti. Atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra anksčiau kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir dėl to yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių administracinėje byloje Nr. I-3196-815/2012.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) 2013 m. spalio 17 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-3854-643/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01852-2013-5) pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 2 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo reikalavimai nagrinėjamoje byloje buvo išspręsti įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais: 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. I-1627-95/2012 buvo ir 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. I-3196-815/2012, nagrinėjamą bylą Nr. I-3854-643/2013 nutraukė.

III. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu pateikė atskirąjį skundą (b. l. 59), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį ir įpareigoti skundą nagrinėti kompetentingą instituciją.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad taisyklės, draudžiančios administraciniams teismams pakartotinai nagrinėti bylas, yra įtvirtintos ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 101 straipsnio 2 punkte. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuo atveju, kai yra tapatūs visi trys elementai, t. y. šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo kelti reikalavimai jau yra iš esmės išnagrinėti, jų atžvilgiu yra priimti ir įsiteisėję sprendimai (2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje Nr. I-1627-95/2012, 2012 m. spalio1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3196-815/2012.) Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių naujų argumentų. Jo pateikti motyvai yra abstraktaus ir subjektyvaus pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Mano, kad teismas administracinę bylą I-3854-643/2013 nutraukė nepagrįstai.

Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 101 straipsnyje numatyti administracinių bylų nutraukimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 punkte nurodyta, kad byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Byla šiuo pagrindu nutrauktina, išsiaiškinus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą. Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuo atveju, kai sutampa visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas.

Teisėjų kolegija patikrinusi teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatė, kad

yra priimti ir įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai (2012 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. I-1627-95/2012 ir 2012 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. I-3196-815/2012), iš kurių turinio aišku, kad pareiškėjas dar 2012 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame kėlė iš esmės analogiškus reikalavimus kaip ir nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas prašė „priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 000 Lt neturtinės žalos; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 10 000 000 Lt neturtinės žalos; įpareigoti Ligoninę: sudaryti tinkamas kalinimo sąlygas, įrengiant valgykloje praustuvą ir viršutinių drabužių pakabą; suteikti pareiškėjui gydytojo dietologo paslaugas; teikti veiksmingą gydymą dėl nugaros skausmų, atsižvelgiant į 2011 m. rugpjūčio 23 d. VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų paskirtą gydymą; grąžinti pareiškėjui atliktų tyrimų – Santariškių klinikose 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 23 d. darytos kompiuterinės tomografijos bei 2012 m. kovo 8 d. magnetinio rezonanso tyrimo elektroninę informaciją; panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 2S-1597 „Dėl skundo nagrinėjimo; patraukti apkaltos procesui Ligoninės direktorių, kadangi jis nesiėmė jokių veiksmų, užtikrinant tinkamą gydymą, kad pareiškėjas nekęstų fizinių skausmų ir gautų tinkamas gydymo paslaugas“.

Nagrinėjamame skunde pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl kaltų asmenų nubaudimo, tačiau konkrečiau, kam ir kokią atsakomybę pareiškėjas siūlo taikyti, nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendime Nr. I-3196-815/2012 pasisakė ir dėl pareiškėjo reikalavimo – patraukti apkaltos procesui Ligoninės direktorių, kadangi jis nesiėmė jokių veiksmų, užtikrinant tinkamą jo gydymą, kad pareiškėjas nekęstų fizinių skausmų ir gautų tinkamas gydymo paslaugas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašė paskirti jam veiksmingą gydymą dėl nugaros skausmų ir paskirti konsultaciją pas Vilniaus universiteto Santariškių kinikų gydytoją neurologą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis reikalavimas jau buvo kartą išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. I-1627-95/2012 buvo atmestas kaip nepagrįstas, o 2012 m. spalio 1 d. teismo sprendimu Nr. I-3196-815/2012 administracinės bylos dalis dėl šio pareiškėjo reikalavimo buvo nutraukta.

Teisėjų kolegija taip pat įvertinusi nagrinėjamoje byloje pateikto skundo pagrindą bei administracinėse bylose Nr. I-1627-95/2012 ir Nr. I-3196-815/2012 nagrinėtų skundų pagrindus, daro išvadą, kad jie iš esmės yra identiški, t. y. pareiškėjas skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – nurodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam nebuvo suteiktos pageidaujamos paslaugos, o Kalėjimų departamentas nesiėmė reikiamų veiksmų. Kolegija pažymi, kad tai, jog aptartuose skunduose skiriasi prašomos neturtinės žalos suma, nesudaro pagrindo abejoti skundų tapatumu.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui administracinę bylą nutraukti, nes pareiškėjo reikalavimai nagrinėjamoje byloje buvo išspręsti įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais: 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. I-1627-95/2012 buvo ir 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. I-3196-815/2012. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vitalijaus Kuznecovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeitą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas