2020-09-16 Nr. AB-17034-3-65-3-00235-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-559-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00235-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilijampolės socialinės globos namų atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilijampolės socialinės globos namų skundą atsakovui Utenos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos šeimos ir vaiko gerovės centrui dėl sprendimų panaikinimo veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Vilijampolės socialinės globos namai (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. birželio 19 d. raštą „Dėl socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo“ Nr. (3.15E) S-1545 (toliau – ir Raštas), kuriuo Utenos rajono savivaldybės administracija pakartotinai nustatė asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, patikrino priimto sprendimo dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo bei įrašymo į eilę ilgalaikei socialinei globai gauti pagrįstumą; 2) panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjos 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. SS-335 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“; 3) panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. AĮ-542 „Dėl komisijos tyrimui atlikti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ sudarytos komisijos parengtą 2020 m. birželio 17 d. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimą Nr. 4 ir 2020 m. birželio 17 d. Vaiko su negalia socialinės globos poreikio vertinimą Nr. 5.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo Vilijampolės socialinės globos namų skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo netenkina Administracijos 2020 m. birželio 19 d. raštas ir komisijos 2020 m. birželio 17 d. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimas Nr. 4 bei 2020 m. birželio 17 d. Vaiko su negalia socialinės globos poreikio vertinimas Nr. 5. Rašte nurodyta, jog pareiškėjui pateikiama informacija apie tai, kad Administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. AĮ-542 buvo sudaryta Komisija, kuri pakartotinai nustatė asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, patikrino Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SS-335 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“ pagrįstumą ir 2020 m. birželio 18 d. pateikė išvadas Nr. (6.23) VD-548.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo Rašto turinį, konstatavo, kad jame nėra jokių valinio pobūdžio sprendimų dėl pareiškėjo, jis nėra įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo, todėl ginčijamas Raštas savaime nesukelia pareiškėjui jokių konkrečių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijami Komisijos 2020 m. birželio 17 d. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimas Nr. 4 ir 2020 m. birželio 17 d. Vaiko su negalia socialinės globos poreikio vertinimas Nr. 5. neatitinka individualaus teisės akto sąvokos, ir negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SS-335 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“ panaikinimo aiškiai praleidęs įstatymo numatytą terminą skundui paduoti, prašymo dėl termino atnaujinimo nepateikė, todėl teismas atsisakė priimti skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas Vilijampolės socialinės globos namai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartį ir įpareigoti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką bei neįvertinus pareiškėjui ir kitiems asmenims sukeliamų administracinių aktų teisinių padarinių. Teismo nutartis akivaizdžiai priimta pažeidžiant pareiškėjo pamatinę teisę į teisminę gynybą. Teismas padarė išvadas neįsigilinęs į specifinius ginčo teisinius santykius. Priešingai, nei sprendė teismas, byloje visi ginčijami administraciniai aktai tiek pareiškėjui, tiek nepilnamečiui neįgaliam asmeniui – I. P., tiek vaiko nuolatiniam rūpintojui – Utenos šeimos ir vaiko gerovės centrui sukuria arba pašalina atitinkamas teises ir pareigas, kas reiškia, jog jie turi įtakos asmenų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams. Todėl teismas pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį privalėjo priimti skundą ir patikrinti ginčijamų administracinių aktų teisėtumą.

Pareiškėjas paaiškina, kad Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi nepilnamečio I. P. nuolatiniu rūpintoju buvo paskirtas Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras (toliau – ir Centras). Visais pareiškėjo ginčijamais dokumentais buvo sukurtas teisinis pagrindas iš nuolatinės neįgalaus nepilnamečio vaiko I. P. gyvenamosios vietos Centre neįgalų vaiką perkelti į pareiškėjo įstaigą, t. y. Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjos 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. SS-335 I. P. buvo skirtos socialinės paslaugos; Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius 2019 m. liepos 15 d. raštu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VVTAĮT) dėl vaiko apgyvendinimo pareiškėjo globos namuose. Pateiktų dokumentų pagrindu, įskaitant socialinių paslaugų poreikių vertinimą, VVTAĮT įrašė nepilnametį I. P. į laukiančių apgyvendinimo eilę pareiškėjo globos namuose Kaune, 2019 m. lapkričio 11 d. išdavė siuntimą į globos namus (siuntimo Nr. VSG-17). Šiai dienai ginčijamu administraciniu aktu pagrindu neįgalus nepilnametis vaikas 1. Padkočiūnas gyvena pas pareiškėją.

Pareiškėjas teigia, kad vaiko savarankiškumo ir socialinės globos poreikių vertinimas yra svarbus ir esminis dokumentas nustatant vaiko savarankiškumo lygį ir socialinių paslaugų poreikį. Socialinės globos vertinimo rezultatas nulemia sprendimo priėmimą dėl vaiko siuntimo į socialinės globos įstaigą. Pareiškėjo įsitikinimu, vaiko su negalia socialinės globos poreikio vertinimo išvada buvo sąmoningai parengta neteisingai, o dėl neteisingo globos poreikio vertinimo, buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl nepilnamečio vaiko savarankiškumo lygio, t. y. kad jis visiškai nesavarankiškas. Objektyviai vertinant I. P. būklę pagal kitus rašytinius dokumentus matyti, kad vaikas yra tik iš dalies nesavarankiškas arba savarankiškas, kas reiškia jog jam negalėjo būti nustatyti dideli socialiniai poreikiai, negalėjo būti išduotas siuntimas į pareiškėjo namus, vaikas negalėjo būti įrašytas į asmenų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti pareiškėjos globos namuose, nes jo savarankiškumo ir socialinių globos poreikių lygis neatitiko Vilijampolės socialinės globos namuose apgyvendinamų asmenų esminio kriterijaus – visiško nesavarankiškumo pagal nustatytą teisės aktų tvarką.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas 2020 m. birželio 19 d. raštas ir 2020 m. birželio 17 d. pakartotinis I. P. vertinimas sukuria analogiškas teisines pasekmes pareiškėjui ir neįgaliam nepilnamečiui vaikui, nes šie administraciniai aktai buvo priimti vykdant Lietuvos administracinės ginčo komisijos (toliau – ir Komisija) apygardos skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą, kuriuo Komisija patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą „Dėl socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo“ Nr. (3.15)S-820 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Vilijampolės socialinės globos namų 2020 m. sausio 30 d. skundą vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Tačiau atsakovas priėmė savo turiniu analogiškus administracinius aktus ankstesniems ir jais buvo sukurtos analogiškos pasekmės – netinkamai nustatytas neįgalaus nepilnamečio vaiko savarankiškumo ir socialinės globos poreikis, dėl ko neįgalus nepilnametis vaikas iš vienos globos įstaigos buvo nepagrįstai perkeltas į kitą globos įstaigą, kurioje apgyvendinami tik visiškai nesavarankiški asmenys. Taigi akivaizdu, kad visi ginčijami administraciniai aktai atitinka individualių administracinių aktų požymius.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl termino 2019 m. birželio 12 d. sprendimui ginčyti praleidimo, nes šis sprendimas jam buvo įteiktas ne jo priėmimo dieną, ir pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, ką ir padarė. Pareiškėjas apie 2019 m. birželio 12 d. sprendimą sužinojo 2019 m. lapkričio 12 d., tik po VVTAĮT siuntimo į pareiškėjo globos namus išdavimo (siuntimo Nr. VSG-17, išduotas 2019 m. lapkričio 11 d.). Pareiškėjas operatyviai 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui, Centrui (kuriame gyveno vaikas) ir VVTAĮT raštą (skundą) Nr. 3.5-1117, kuriame nurodė Vaiko su negalia socialinės globos poreikio vertinimo išvados nepagrįstumą, aplinkybes bei dokumentus, kuriems prieštarauja vertinimo išvados, Socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo metodikos.

Šis raštas (skundas) nei vienos institucijos nebuvo išnagrinėtas. Pažymi, kad Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7116-228/2019 pagal VVTAĮT prašymą nepilnamečiui I. P. buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės – iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo nepilnamečio I. P. rūpintoju, turto administratoriumi paskirti pareiškėjo globos namus, I. P. gyvenamoji vieta nustatyta pareiškėjo globos namuose nurodant, jog I. P. rūpintojas Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras nebegali užtikrinti tinkamos socialinės globos rūpintiniui, turinčiam psichinių sutrikimų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas negavo jokio atsakymo į minėtą 2019 m. lapkričio 25 d. raštą (skundą) Nr. 3.5-1117, pareiškėjas pateikė dar vieną 2020 m. sausio 30 d. skundą „Dėl socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo“ Nr. 3.5-45, kuriuo kreipėsi į Administracijos direktorių prašydamas, kad būtų inicijuojamas komisijos sudarymas dėl galimai nepagrįstai priimto sprendimo dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo, galimai klaidingai atlikto Vaiko su negalia socialinės globos poreikio vertinimo bei galimai nepagrįsto įrašymo į eilę ilgalaikei socialinei globai gauti nepilnamečiui I.

P.. Administracijos direktorius 2020 m. kovo 18 d. sprendimu „Dėl socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo“ Nr. (3.15)S-820 konstatavo, kad Vilijampolės socialinės globos namų 2020 m. sausio 30 d. skundas yra nepagrįstas. Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą, panaikino minėtą Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą ir įpareigojo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Būtent po Komisijos sprendimo Administracija 2020 m. birželio 19 d. pateikė raštą Nr. (3.15E) S-1545 (sprendimą), jog vykdant Komisijos sprendimą ir nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. sausio 30 d. skundą, pakartotinai buvo atliktas vaiko su negalia socialinių paslaugų poreikio vertinimas, ir Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjos 2019 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. SS-335 yra pagrįstas.

Pažymi, kad pareiškėjas tiesiogiai negalėjo kreiptis į teismą, nes Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnyje yra įtvirtinta ikiteisminė sprendimų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, apskundimo tvarka. Be to, atsakovas 2020 m. kovo 18 d. sprendime pareiškėjui išaiškino, kad sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui. Taigi pareiškėjas neturėjo teisės tiesiogiai kreiptis į teismą, neišnaudojęs specialios ir ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškėjas nepraleido termino ginčyti skunde nurodytus administracinius aktus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pamatinę teisę į teisminę gynybą skundžiama nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai suvaržė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo Vilijampolės socialinės globos namų skundas dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakytas priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka ir praleidus įstatyme numatytą terminą skundui paduoti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1, 9 p.). Teismas konstatavo, kad ginčijamas Administracijos 2020 m. birželio 19 d. raštas Nr. (3.15E) S-1545 savaime nesukelia pareiškėjui jokių konkrečių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas teisės aktu, Komisijos 2020 m. birželio 17 d. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimas Nr. 4 ir 2020 m. birželio 17 d. Vaiko su negalia socialinės globos poreikio vertinimas Nr. 5 neatitinka individualaus teisės akto sąvokos, o skundas dėl Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SS-335 panaikinimo yra paduotas aiškiai praleidus įstatymo numatytą terminą skundui paduoti ir prašymas dėl termino atnaujinimo nepateiktas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundžiami aktai (Administracijos 2020 m. birželio 19 d. raštas Nr. (3.15E) S-1545, Komisijos 2020 m. birželio 17 d. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimas Nr. 4 ir 2020 m. birželio 17 d. Vaiko su negalia socialinės globos poreikio vertinimas Nr. 5.) nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, teigia, jog terminas skundui dėl atsakovo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo paduoti yra nepraleistas, teismas netinkamai įvertino ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, neįvertino pareiškėjui ir kitiems asmenims sukeliamų administracinių aktų teisinių padarinių, nutartis priimta akivaizdžiai pažeidžiant pareiškėjo pamatinę teisę į teisminę gynybą. Su pareiškėjo pozicija apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-822/2020).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-434-1062/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilijampolės socialinės globos namai su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Administracijos 2020 m. birželio 19 d. raštą Nr. (3.15E) S-1545, kuriuo Administracija pakartotinai nustatė asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, patikrino priimto sprendimo dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo bei įrašymo į eilę ilgalaikei socialinei globai gauti pagrįstumą; 2) panaikinti Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjos 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. SS-335 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. AĮ-542 „Dėl komisijos tyrimui atlikti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ sudarytos komisijos parengtą 2020 m. birželio 17 d. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimą Nr. 4 ir 2020 m. birželio 17 d. Vaiko su negalia socialinės globos poreikio vertinimą Nr. 5.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamu Administracijos 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. (3.15E) S-1545 buvo parengtas atsakymas į pareiškėjo 2020 m. sausio 30 d. skundą, t. y. Komisijai panaikinus ankstesnį Administracijos 2020 m. kovo 18 d. sprendimą „Dėl socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo“ Nr. (3.15)S-820 ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. sausio 30 d. skundą. Taigi akivaizdu, kad sprendimas dėl pakartotinio I. P. socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo akivaizdžiai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi šiuo teisės aktu iš esmės yra sukuriamos materialinės pasekmės – neįgalus nepilnametis vaikas iš vienos globos įstaigos perkeliamas į kitą globos įstaigą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai nustatė, kad Komisijos 2020 m. birželio 17 d. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimas Nr. 4 ir 2020 m. birželio 17 d. Vaiko su negalia socialinės globos poreikio vertinimas Nr. 5 neatitinka individualaus teisės akto sąvokos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šie poreikio vertinimai (jų pagrįstumas) turėtų būti nagrinėjamu kartu su 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. (3.15E) S-1545 kaip neatskiriama jo dalis, o ne savarankiški individualūs administraciniai aktai.

Taigi negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracijos 2020 m. birželio 19 d. raštas Nr. (3.15E) S-1545 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju skundo priėmimo stadijoje pakankamai akivaizdu, kad šis skundžiamas aktas yra administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjo teises ar pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl šio Rašto panaikinimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Iš šiame proceso etape esančių byloje duomenų negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjas, prieš skųsdamas šį sprendimą teismui nagrinėjamoje byloje, pasinaudojo Socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnyje nustatyta ikiteismine sprendimų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, apskundimo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjo terminą trūkumams pašalinti, o ne iš karto atsisakyti priimti skundo reikalavimą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir tokiu būdu suvaržius pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Akcentuotina, kad asmeniui negali būti užkertama teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Tokią praktiką, kad teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-357-575/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-309-552/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-485-556/2020).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Vilijampolės socialinės globos namų atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė