26dd610b-e161-42f2-bdd4-e19795295ef1 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                            Civilinė byla Nr. 2-692/2014                                                      Procesinio sprendimo kategorija 106.4 (S)                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo vieÅ¡osios įstaigos KaroliniÅ¡kių poliklinikos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-321-123/2013 pagal ieÅ¡kovo vieÅ¡osios įstaigos KaroliniÅ¡kių poliklinika ieÅ¡kinį atsakovėms L.

B., I. P., A. K. dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinika kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:1) nustatyti, kad VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje, teikiant bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ pacientui I. B., žala nebuvo padaryta;2) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-01-16 sprendimÄ Nr. 56-4.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2011-04-08 VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje pacientui I. B. teikta bÅ«tinoji medicinos pagalba. Paciento naÅ¡lė ir dukros, manydamos, kad bÅ«tinoji medicinos pagalba pacientui I. B. buvo teikiama netinkamai, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , kuri 2014-01-16 sprendimu Nr. 56-4 iÅ¡ dalies tenkino pareiÅ¡kėjų skundÄ , nustatydama, kad pareiÅ¡kėjoms dėl I. B. mirties padaryta 7 000 Lt neturtinė žala. 2011-04-08 BÅ«tinosios medicinos pagalbos teikimÄ reglamentavo Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymas Nr. V-208 „Dėl bÅ«tinosios medicinos pagalbos ir bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“, gaivinimÄ â€“ Sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymas Nr. V-357 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“.

IeÅ¡kovas nesutinka su komisijos iÅ¡vada, kad nebuvo laiku iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Komisija tokios iÅ¡vados niekuo neargumentavo. Ä®vykio dienÄ galiojęs standartas rekomendavo kviesti pagalbÄ , tačiau nereglamentavo, kokia pagalba turėjo bÅ«ti kviečiama. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikai 30 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – patikslinti ieÅ¡kinį, tinkamai suformuluojant reikalavimÄ dėl 2014-01-16 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo Nr. 56-4 panaikinimo, nurodant tinkamÄ atsakovÄ Sveikatos apsaugos ministerijÄ , o L.

B., I. P., A. K. – trečiaisiais asmenims. Teismas nurodė, kad reikalavimas nustatyti, jog VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje, teikiant bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ pacientui I. B., žala nebuvo padaryta, yra ieÅ¡kinio pagrindas (ieÅ¡kinio argumentas), bet negali bÅ«ti formuluojamas, kaip atskiras ieÅ¡kinio reikalavimas, kadangi toks juridinis faktas negali bÅ«ti nustatinėjamas teismine tvarka. IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-01-16 sprendimÄ Nr. 56-4, bet nenurodė tinkamo atsakovo juridinio asmens Sveikatos apsaugos ministerijos.

IeÅ¡kovo nurodytos atsakovės L. B., I. P., A. K. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ dėl galimai netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų I. B. įvertinimo, kurių tinkama procesinė padėtis yra tretieji asmenys, bet ne atsakovės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui nustatytinas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinika atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti.

Skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas tinkamai nurodė ginčo Å¡alis. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis numato, kad pacientas ar sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Norminis teisės aktas imperatyviai nurodo, kad teisminis ginčas galimas tik tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens.

Todėl ieÅ¡kovas, nesutikdamas su Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-01-16 sprendimu Nr. 56-4 kreipėsi į teismÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovėms L. B., I. P., A. K.. IV. Apeliacinio teismo argumentaiAtskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Pasisakydamas dėl Å¡ios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). IÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ;

Å¡i teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama jÄ Ä¯gyvendinti; Å¡ios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).Taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigÄ .

Å is principas yra analogiÅ¡ko principo egzistavimo materialiojoje teisėje padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktrinÄ dispozityvumas reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi turi plačiÄ autonomijÄ , tačiau, atsižvelgiant į proceso teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes Å¡alių veiksmus kontroliuoja teismas. BÅ«tent procesinis dispozityvumo principo aspektas iÅ¡reikÅ¡tas CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieÅ¡kovo teisė pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu.

Visais atvejais Å¡ie proceso dalyviai gali bÅ«ti pakeičiami tik esant ieÅ¡kovo sutikimui, taigi, Å¡ia procesine priemone gali disponuoti tik ieÅ¡kovas (CPK 45 str. 2, 3 d.). Toks proceso teisės normos aiÅ¡kinimas atitinka formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , kad bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-7-161/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v.

Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-436/2012). Teismo Å¡alių procesinių veiksmų kontrolė pasireiÅ¡kia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali bÅ«ti patrauktas kitas asmuo, turi iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui teises praÅ¡ant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 str.) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 str.). Kitu atveju, ieÅ¡kovui nesutinkant, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas, teismas bylÄ nagrinėja iÅ¡ esmės (CPK 45 str. 3 d.).Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , patikrina ar pateiktas ieÅ¡kinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, iÅ¡vardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieÅ¡kinio reikalavimus.

IÅ¡ CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų ieÅ¡kinio turiniui matyti, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio elementai – ieÅ¡kinio dalykas (ieÅ¡kovo reikalavimas) ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia reikalavimÄ , bei Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieÅ¡kinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ . Nustatęs, kad ieÅ¡kinys neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieÅ¡kovui terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 str.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį argumentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad teismas, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje nustatęs, kad reikalavimas pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, negali tokio ieÅ¡kinio nepriimti nagrinėti ar įpareigoti ieÅ¡kovÄ pasirinkti bÅ«tent teismo nurodytÄ atsakovÄ . Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigojo paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ â€“ atsakovu nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijÄ , o L. B., I. P., A.

K. – trečiaisiais asmenims. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti, kad VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje, teikiant bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ pacientui I. B., žala nebuvo padaryta bei panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-01-16 sprendimÄ Nr. 56-4. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas suformulavo aiÅ¡kų materialinį teisinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ). Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės, ir nustatęs, kad kuris iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų (jei pareikÅ¡tas ne vienas iÅ¡ reikalavimų) neatitinka įstatymo nustatytų ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dų (CK 1.138 str.), dėl tokio reikalavimo turi pasisakyti baigiamajame procesiniame dokumente, o jei bent vienas pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėtinas teisme, turi tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ priimti ir nagrinėti.

Todėl nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas ieÅ¡kovui reikalavimas patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama nutartis panaikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti. TeisėjaAlė Bukavinienė