26dcb57d-5b97-4e6f-91a4-e9a3ed158200 · Marijampolės apylinkės teismas

?CIV Civilinė byla Nr. e2YT-334-301/2022 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03092-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.2. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. vasario 15 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant Erikai Å elmienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V., jo atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, suinteresuotam asmeniui K. M. ir jo atstovei V. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims K. M., M. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu bei teisme praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, o bÅ«tent: atnaujinti jam terminÄ palikimui priimti po tėvo J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties. PraÅ¡yme nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. M. yra jo brolis, o suinteresuotas asmuo K. M. yra jo dėdė (tėvo brolis). Nurodė, kad jo tėvai iÅ¡siskyrė (duomenys neskelbtini), kai jam buvo ketveri metai amžiaus.

Jis su broliu M. (tuo metu 2 metų amžiaus) liko gyventi su motina, tėvas su jais/vaikais po skyrybų visiÅ¡kai nebendravo ir nesirÅ«pino, nemokėjo priteisto iÅ¡laikymo, ko pasekoje susidarė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kurį tėvas pervedė tik (duomenys neskelbtini). Vėliau iÅ¡ tėvo brolio K. M. sužinojo, kad tėvas iÅ¡laikymo įsikolinimÄ sumokėjo bÅ«tent brolio K. M. jam (tėvui) pervestais pinigais: K. M. taip iÅ¡pirko tėvo (J. M.) paveldėto turto dalį po jų motinos A.

B. M. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad palikimÄ po tėvo J. M. mirties priėmė velionio brolis suinteresuotas asmuo K. M.. PareiÅ¡kime nurodė, kad jis (pareiÅ¡kėjas) po tėvo mirties per tris mėnesius į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes žinojo, kad tėvas jokio registruoto turto neturi, kadangi iki jam sukankant (duomenys neskelbtini)-erių metų amžiaus nemokėjo vaikams priteisto iÅ¡laikymo. Be to, nurodė, kad praleido įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimui priimti ir dėl to, kad: sÅ«nus K. gimė (duomenys neskelbtini), jo sveiktos bÅ«klė buvo kritiÅ¡ka, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) kÅ«dikis mirė; notarės L.

R. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ dėl tėvo palikimo gavo tik (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo teta paklausė ar jis padavė notarui praÅ¡ymÄ dėl tėvo palikimo priėmimo, o jis atsakė, kad tėvas jokio turto neturėjo. Tačiau dėl aiÅ¡kumo (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi į advokatę S.Staniukynienę ((duomenys neskelbtini) sudaryta atstovavimo sutartis), o advokatė užklausė VÄ® RC dėl tėvo turto, bet gavo atsakymÄ - (duomenys neskelbtini) duomenimis, kad tėvo vardu registruoto nekilnojamo turto nėra, todėl jis niekur nesikreipė dėl termino atnaujinimo.

PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gavo iÅ¡ notarės L. R. 2(duomenys neskelbtini) suraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ , kuriuo notarė informavo, jog jis yra J. M. įpėdinis. Todėl jis tik (duomenys neskelbtini) iÅ¡ notarės raÅ¡to sužinojo, kad po tėvo mirties yra likęs palikimas. Tačiau tuo metu (duomenys neskelbtini) mirė jo sÅ«nus K., todėl kurį laikÄ dėl patirtų iÅ¡gyvenimų jis (pareiÅ¡kėjas) negalėjo niekuo rÅ«pintis. Po kurio laiko jis kreipėsi į savo advokatę S.Staniukynienę, kuri pradėjo rinkti dokumentus ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismÄ su Å¡iuo pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teisme pareiÅ¡kėjas nurodė, kad tėvÄ prisimena matęs tik du kartus: vienÄ kartÄ kai tėvas pykosi su mama, kitÄ kartÄ pas močiutę. Niekada tėvas su juo nebendravo, jis nežinojo kur tėvas gyveno, daugiau jo niekada nematė. Parodė, kad dėl tokio tėvo elgesio jis jautė didelę nuoskaudÄ (tėvas buvo vestuvių muzikantas/dainų atlikėjas, o savo vaikų nieko neiÅ¡mokė, su savo vaikais nebendravo ir jais visiÅ¡kai nesidomėjo, netgi jų neiÅ¡laikė dėl ko susidarė didelis alimentų įsiskolinimas, kurį, kaip paaiÅ¡kėjo, dėdės K.

M. duotais pinigais sumokėjo tik jam/pareiškėjui esant jau (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Parodė, kad iš nuoskaudos dėl tokio tėvo elgesio jis (duomenys neskelbtini) metais pasikeitė pavardę: iš “M.” į motinos mergautinę – “V”( motyvas: jeigu tėvas nenorėjo turėti su juo nieko bendro, tai ir jis nenori; nenori kad jo vaikai nešiotų M. pavardę). Nurodė, kad jis dalyvavo tėvo laidotuvėse, bet ten nieko nepažinojo, todėl su niekuo nekalbėjo.

Nurodė, kad jis nori priimti tėvo palikimÄ , nes taip jo tėvas prisidėtų prie savo anÅ«kų auginimo. Nurodė, kad jis (pareiÅ¡kėjas) nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos, t.y. pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, nedirba, o nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB “S” kalakutų fermoje (t.y. prižiÅ«rėjo ir augino kalakutus), o gyveno Å¡alia esančiame nuomojamame bute, kuris (duomenys neskelbtini) sudegė (sudegė ir 70% turto).

Å iuo metu su Å¡eima gyvena uoÅ¡vės bute. Jis Marijampolės kolegijoje baigė kultÅ«ros verslo organizavimo studijas: yra virėjas/padavėjas ir Å¡iuo metu nori dirbti pagal specialybę, todėl keičia darbÄ . Pradžioje, tai yra po studijų (nuo 2010 m. iki 2014 m.) dirbo padavėju, po to aptarnavimo vadovu kavinėje P. J., o nuo (duomenys neskelbtini) m. dirbo – prižiÅ«rėjo ir augino kalakutus. Nurodė, kad jo sutuoktinė bÅ«dama nėščia fiziniu bÅ«du dirbo vieÅ¡bučio „M“ registratÅ«roje iki (duomenys neskelbtini) (nėštumas buvo įprastinis, be komplikacijų -todėl jokių medicininių dokumentų dėl nėštumo eigos byloje neteikia), po to buvo nėštumo ir gimdymo atostogose; po gimdymo (duomenys neskelbtini) gimęs sÅ«nus K. (duomenys neskelbtini) mirė; po to sutuoktinė iki dabar dirba iÅ¡ namų nuotoliniu bÅ«du.

Nurodė, kad kadangi jo tėvas nemokėjo alimentų, todėl jis buvo visiÅ¡kai įsitikinęs, kad jokio registruoto turto tėvas neturi. Nurodė, kad jo dėdė/suinteresuotas asmuo K. M. telefonu jam prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn. pasakė, kad jo tėvui pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, o Å¡is pervedė Å¡iuos pinigus kaip alimentų įsiskolinimÄ . Kai tėvas (duomenys neskelbtini) jam pervedė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ (tada jis buvo jau (duomenys neskelbtini)-eri metų amžiaus), tuomet pagalvojo, kad pagaliau tėvui sÄ Å¾inė prabudo.

Teisme nurodė, kad terminÄ palikimui priimti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties praleido todėl, kad manė, jog tėvas registruoto turto neturi. Be to, ir dėl tuo metu jo Å¡eimyninių aplinkybių: žmona laukėsi ir dirbo Marijampolės mieste, namuose augo du mažamečiai vaikai, jis taip pat dirbo; tik (duomenys neskelbtini) iÅ¡ notarės sužinojo apie tėvo palikimÄ , bet (duomenys neskelbtini) mirė jo sÅ«nus K., gimęs (duomenys neskelbtini) todėl po sÅ«naus mirties dėl pergyvenimo kurį laikÄ negalėjo niekuo rÅ«pintis iÅ¡oriniame gyvenime.

Dėl to mano, kad terminÄ palikimui priimti praleido dėl nurodytų svarbiomis pripažintinų priežasčių. PareiÅ¡kėjo atstovė teisme nurodė, kad pareiÅ¡kėjas terminÄ palikimui priimti praleido dėl Å¡ių svarbiomis pripažintinų priežasčių:

1) pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jo velionis tėvas neturėjo registruoto turto, todėl per tris mėnesius po velionio tėvo J. M. mirties pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo;

2) nežinojimo apie palikimÄ pagrindas realus – nes tėvas neteikė vaikams teismo priteisto ir antstolio nuo 1998 m. iÅ¡ieÅ¡komo iÅ¡laikymo (tai patvirtina iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra);

3) jokių ryÅ¡ių tarp tėvo ir sÅ«naus nebuvo nuo (duomenys neskelbtini) metų, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo žinoti ir nežinojo deklaruotos ir faktinės tėvo gyvenamosios vietos, ko pasekoje negalėjo kreiptis pas notarÄ (nes nežinojo kuris aptarnauja pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ ) tikslu pasitikrinti dėl to ar po tėvo mirties liko palikimas; 4) (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas gavo notarės (duomenys neskelbtini) paneÅ¡imÄ apie tėvo palikimÄ , tačiau (duomenys neskelbtini) buvo gimęs pareiÅ¡kėjo sÅ«nus su sveikatos sutrikimais, kuris (duomenys neskelbtini) mirė, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo laiko rÅ«pintis palikimu bei rinkti dokumentus.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo valiÄ priimti velionio tėvo palikimÄ ir tai patvirtina Å¡ios aplinkybės: pareiÅ¡kėjas tik sužinojęs iÅ¡ notaro (duomenys neskelbtini) apie tėvo palikimÄ (duomenys neskelbtini) su pareiÅ¡kimu dėl termino atnaujinimo kreipėsi į teismÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu yra bedarbis, todėl neatnaujinus termino jis netektų palikimo, o tai jo turtinę padėtį paveiktų neigiamai. Terminas yra praleistas trumpai – tik 5 mėnesius. Mano, kad atnaujinus pareiÅ¡kėjui terminÄ palikimui priimti po tėvo mirties, suinteresuoto asmens - tėvo brolio K.

M. turtiniai interesai nenukentės, nes jis yra labai turtingas, turi pakankamai turto (5 ar 7 žemės sklypus, nuosavÄ gyvenamÄ jį namÄ ). Nurodė, kad per pareiÅ¡kėjo tėvo laidotuves tėvo brolis K. M. buvo savanaudiÅ¡kas ir negeranoriÅ¡kas, nes, žinodamas jog velionis brolis J. su savo vaikais visiÅ¡kai nebendravo, nutylėjo ir nepasakė sÅ«nėnui/pareiÅ¡kėjui apie tėvo palikimÄ , kurį pastarasis prieÅ¡ mirtį gavo iÅ¡ savo velionės motinos. Suinteresuotas asmuo K. M., kuris yra velionio palikėjo J.

M. brolis, su pareiÅ¡kimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, nes pareiÅ¡kėjas nepareiÅ¡kė valios po tėvo J. M. mirties priimti palikimÄ . Teismui nurodė, kad jis žinojo aplinkybę, jog jo velionis brolis J. M. nesirÅ«pino ir nebendravo su savo vaikais, neteikė vaikams iÅ¡laikymo, t.y. teikė kiek iÅ¡galėjo, nes velionis brolis ne visada dirbo. Nurodė, kad jis (suinteresuotas asmuo) su pareiÅ¡kėju (sÅ«nėnu) ir jo broliu (sÅ«nėnu) nebendravo, juos matė tik savo brolio J.

M. laidotuvėse. Nurodė, kad velionis brolis J. buvo neturtingas, nes ne visada dirbo. Nežino ar velionis broils turėjo pomėgį piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Nurodė, kad jis žinojo, jog brolis priėmė motinos palikimÄ , todėl davė broliui J. (duomenys neskelbtini) Eur už tai, kad brolis parduos jam po motinos mirties paveldėtÄ Å¾emę, o brolis tuos pinigus (duomenys neskelbtini) pervedė savo vaikams kaip iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ (tai yra: kad antstolis neareÅ¡tuotų J. M. paveldimos po motinos mirties žemės – reikėjo atsiskaityti su iÅ¡laikymo įsiskolinimu).

Parodė, kad, kai jis pervedė broliui J. (duomenys neskelbtini) Eur, apie tai pareiškėjas nežinojo, nes jis telefonu apie tai pareiškėjui pasakė tik praėjus 5 mėnesiams po velionio brolio J. mirties. Nurodė, kad pareiškėjas pasikeitė tėvo pavardę į motinos mergautinę – V., todėl, kad, kaip teisme pats pripažino: “jei jis (tėvas) neturėjo su manim nieko bendro, tai ir aš neturiu “ bei tai, kad pareiškėjas nenorėjo, kad jo vaikai turėtų M. pavardę.

Mano, kad tai rodo, jog pareiÅ¡kėjo valia buvo nesidomėti tėvo palikimu ir jo nepriimti. Kadangi (duomenys neskelbtini) velionis J. pervedė sÅ«nums iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , todėl pareiÅ¡kėjas turėjo suprasti kad tėvas, miręs (duomenys neskelbtini), turi pinigų, tačiau visiÅ¡kai palikimu nesidomėjo. Nurodė, kad jis (K. M.) (duomenys neskelbtini) informavo notarę L. R. apie įpėdinius. Jis palikimÄ po brolio J. mirties priėmė. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia: jis yra Å«kininkas, turi nuosavÄ gyvenamÄ jį namÄ , turi 5 ar 7 (tiksliai neprisimena) žemės sklypus, turi 1 nepilnametį vaikÄ ir 2 jau pilnamečius vaikus, kurie studijuoja; yra pasiėmęs iÅ¡ banko (duomenys neskelbtini) Eur paskolÄ namo remontui.

Suinteresuoto asmens K. M. atstovė V. M., kuri yra jo sutuoktinė, turinti aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį iÅ¡silavinimÄ ir teismo posėdyje dalyvavo pagal žodinį suinteresuoto asmens įgaliojimÄ teisme, sutinka su suinteresuoto asmens nurodytais nesutikimo su pareiÅ¡kimu motyvais ir praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti. Suinteresuotas asmuo M. M. (pareiÅ¡kėjo brolis), kuriam apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, jokių praÅ¡ymų iÅ¡ jo negauta, atsiliepimo nepateikė.

L. S. M., kuri yra pareiškėjo motina, parodė, kad 1(duomenys neskelbtini) m. išsiskyrė su J. M., nes jis buvo neištikimas, vaikams buvo priteistas išlaikymas. Parodė, kad vaikas (pareiškėjas) iš nuoskaudos, kad tėvas visai nebendravo ir nesidomėjo, pasikeitė savo pavardę į jos mergautinę. Pareiškimas netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad velionis J. M. yra pareiškėjo ir suinteresuoto asmens M. M. tėvas. Pareiškėjo tėvų – tėvo J. M. bei motinos S. M. - santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), iš tėvo nepilnamečiams vaikams (pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui M.

M.) priteistas materialinis iÅ¡laikymas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. M. po iÅ¡tuokos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) metų su vaikais (pareiÅ¡kėju ir jo broliu) visiÅ¡kai nebendravo, jais nesidomėjo, nemokėjo vaikams priteisto materialinio iÅ¡laikymo. Todėl pagal Å¡io teismo (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl materialinio iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ J. M. iÅ¡ieÅ¡kotojos S. M. naudai nepilnamečių vaikų M.

M., g. (duomenys neskelbtini), ir A. V. (M.), g. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui – antstolė A. L. vykdė iÅ¡laikymo lėšų vaikams iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Nuo (duomenys neskelbtini) (vaikams tapus pilnamečiais) buvo pakeistas iÅ¡iekotojas iÅ¡ S. M. į A. V. (M.) ir M. M., kurie perėmė reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) Eur įsiskolinimÄ ). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) skolininkas J. M. į A. V. (M.) sÄ skaitÄ sumokėjo 227,64 Eur; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) VSDFV Marijampolės skyrius iÅ¡mokėjo į A.

V. sÄ skaitÄ 775,04 Eur. LikusiÄ skolos dalį - (duomenys neskelbtini) E. J. M. sumokėjo į A. V. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. M. padavė notarei L. R. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo po testatorės velionės motinos A. B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmimo. J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Velionio J. M. palikimÄ priėmė jo brolis suinteresuotas asmuo K. M., (duomenys neskelbtini) paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarei L. R. dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjas per įstatymų nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ po tėvo J.

M. mirties į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Notarė L. R. (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu, kurį pareiÅ¡kėjas teigia gavęs (duomenys neskelbtini), informavo pareiÅ¡kėjÄ apie veliono tėvo palikimÄ . (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo sÅ«nus K., gimęs (duomenys neskelbtini) (mirties priežastis: iÅ¡eminė encefalopatija, pagrindinė trauma sukėlusi mirtį – sunki intranatalinė asfikcija). PareiÅ¡kėjo atstovė advokatė S.Staniukynienė (duomenys neskelbtini) pateikė užklausÄ notarei ir (duomenys neskelbtini) gavo atsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kad J.

M. buvo priėmęs motinos A. B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , o po J. M. mirties palikimÄ priėmė K. M. . PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) pasikeitė savo pavardę iÅ¡ “M.” į motinos mergautinę pavardę – “V.”. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas trimis bÅ«dais:

1) pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Suformuotoje kasacinio teismo praktikoje bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo akcentuojama bÅ«tinybė užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti Å¡ių santykių dalyvių interesų balanso. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡io kodekso 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminÄ palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ Ä¯statymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007-03-30 nutartis bylos Nr. 3K-3-126/2007). Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-02-28 nutartis bylos Nr. 3K-3-54/2014). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su bÅ«tinumu iÅ¡laikyti pareiÅ¡kėjo ir palikimÄ priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis bylos Nr. 3K-3-191/2012).

Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja bÅ«tinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimÄ ir tokiu bÅ«du jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokiÄ Ä¯takÄ gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) Å¡ių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-31 nutartis bylos Nr. 3K-3-14/2012).

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo jau suformuotÄ teismų praktikÄ pripažįstama, jog įstatyme įpėdinis neįpareigojamas praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitÄ apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis bylos Nr. 3K-3-191/2012). PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti grindė tuo, kad jam nebuvo žinoma apie tėvo turimÄ turtÄ , nes jis nei su tėvu, nei su jo giminaičiais nebendravo.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimÄ savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartis bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra pilnametis, gyvena tame pačiame M.s mieste kaip ir velionis jo tėvas, tik skirtingose gatvėse: pareiÅ¡kėjas - (duomenys neskelbtini) gatvėje, velionis tėvas - (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurios tarpusavyje yra nutolusios tik 3,5 kilometrų atstumu; pareiÅ¡kėjas dalyvavo tėvo laidotuvėse, tačiau ten su niekuo nebendravo, nesikalbėjo; be to, tėvas pareiÅ¡kėjui ir jo broliui M. iki (duomenys neskelbtini) dar buvo skolingas (duomenys neskelbtini) Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo, dėl ko pareiÅ¡kėjas teigia manęs, jog tėvas turto neturi, nežiÅ«rinto to kad įsiskolinimÄ tėvas pareiÅ¡kėjui pervedė prieÅ¡ savo mirtį – tai yra (duomenys neskelbtini).

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nežinojimo apie tėvo turimÄ turtÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pats pareiÅ¡kėjas neturėjo poreikio bendrauti nei su tėvu (dar (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas pasikeitė savo pavardę iÅ¡ “M.” į motinos mergautinę “V.”, kaip nurodė teisme – todėl kad jeigu tėvas nenori turėti su juo nieko bendro, tai ir jis nenori, kad jo vaikai neÅ¡iotų M. pavardę), nei su artimais giminaičiais iÅ¡ tėvo pusės, nesidomėjo jais ir tik sužinojęs (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) notarės raÅ¡to), kad po tėvo mirties liko tam tikras turtas, praėjus dar 2 (dviems) mėnesiams - t.y. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismÄ dėl termino, kurį praleido penkis mėnesius, palikimui priimti atnaujinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiÅ¡kėjas pripažino, jog tuo metu, kai tėvas (duomenys neskelbtini) pervedė jam ir broliui iÅ¡ karto visÄ (duomenys neskelbtini) Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , jis supratęs, kad tėvui “prabudo sÄ Å¾inė”. Tačiau toks iÅ¡ karto visos pakankamai didelės įsiskolinimo sumos pervedimas atidžiam ir rÅ«pestingam asmeniui, neabejotinai, turėjo pagrįstai sudaryti pagrindÄ manyti, kad pinigus pervedęs miręs asmuo – jo tėvas, galimai jau turi turto (nebÅ«tinai VÄ® RC registruoto nekilnojamo, bet tai gali bÅ«ti VÄ® Regitra registruoti automobiliai ir/ar indėliai/kitais bÅ«dais įgytos lėšos bankuose ir kt.), nes sugebėjo tokiÄ didelę pinigų sumÄ sumokėti iÅ¡ karto (teisme pareiÅ¡kėjas pripažino, kad tėvo brolis K.

M. apie pinigų pervedimÄ broliui J. M. jam/pareiÅ¡kėjui pasakė telefonu prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn.). Tačiau pareiÅ¡kėjas tuo (galimu tėvo palikimu) per palikimo priėmimo laikÄ (3 mėnesius nuo palikėjo mirties) visiÅ¡kai nesidomėjo, nors bÅ«tent tuo metu nėra nustatyta jokių individualių jo gyvenimo aplinkybių, galėjusių pareiÅ¡kėjui realiai trukdyti tai padaryti. Minėta, kad nors pareiÅ¡kėjo sutuoktinė tuo metu jau laukėsi, tačiau, kaip teigė pats pareiÅ¡kėjas, jos nėštumas buvo įprastinis, todėl jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, jog sutuoktinės nėštumas buvo priežastimi, sutrukdžiusia jam laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, byloje neteikė.

Dėl pasakyto pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės Å¡ioje konkrečioje situacijoje negali bÅ«ti vertinamos kaip realiai sutrukdžiusios kliÅ«tys įstatymo nustatytu terminu kreiptis pareiÅ¡kėjui dėl velionio tėvo J. M. palikimo priėmimo. Be to, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės Å¡ioje konkrečioje situacijoje negali bÅ«ti vertinamos ir kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus įpėdinio, priėmusio palikimÄ â€“ suinteresuoto asmens K. M., atžvilgiu. PalikimÄ po velionio J.

M. mirties priėmė susinetersuotas asmuo K. M. (duomenys neskelbtini) paduodamas notarei L. R. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å iuo atveju konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas ir po termino palikimui priimti pabaigos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamams kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principÄ . Nuosavybės teisė paprastai sudaro pagrindinę paveldimo turto dalį.

Paveldėjimo teisės normos ne tik užtikrina, kad fizinio asmens užgyventas turtas, jo turtinės teisės pereis testamentu jo paskirtiems asmenims arba įstatyme nustatyta tvarka jo artimiesiems, bet užtikrina ir įpėdinių interesus. Paveldėjimo tvarka įgytas palikėjo turtas tampa įpėdinių pragyvenimo Å¡altiniu (tam tikrais atvejais ir vieninteliu), jį galima panaudoti mokymuisi ar verslui. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas terminÄ , per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantijÄ Ä¯pėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių.

Byloje nustatyta, kad palikimÄ priėmęs asmuo K. M. valdo paveldėtÄ turtÄ ir juo rÅ«pinasi: yra Å«kininkas, paveldėtoje sodyboje laiko 19 vnt bičių Å¡eimų, yra įsigijęs daug įvairios žemės Å«kio technikos, kuriÄ laiko paveldėtoje sodyboje; yra gavęs ES paramÄ ir įsipareigojęs jÄ naudoti Å«kiui modernizuoti ir plėsti, atliko paveldėtos žemės geodezinius matavimus, Å«kinio pastato statybÄ ; (duomenys neskelbtini) sudarė paveldėto turto/ žemės nuomos sutartį su kitu Å«kininku.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui atnaujinus terminÄ palikimui primti, kai nėra nustatyta jokių svarbių priežasčių dėl kurių pareiÅ¡kėjas, kaip įstatyminis įpėdinis, negalėjo įgyvendinti savo teisių (įstatymo nustatytu termini kreiptis dėl palikimo priėmimo) - taip bÅ«tų paneigtos įstatyme nustatyta tvarka ir terminais palikimÄ priėmusio įpėdinio K. M. įgytos teisės. Vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu (t.y. nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos) nedirba, nes, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai jos nebetęsė, kadangi nori dirbti pagal įgytÄ spelialybę, o prižiÅ«rėti ir auginti kalakutus jau nebepageidauja, neesant nustatytų svarbių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, nėra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjui terminÄ palikimui priimti, nes tai prieÅ¡tarautų civilinių santykių stabilumo principui ir įstatyme numatytai įpėdiniams, kurie įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įgijo teises, teisinėms garantijoms.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kimas dėl termino palikimui priimti atmestinas kaip nepagrįstas ( CK 5.57 str. ). Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str. n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo A. V. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,19 Eur (dvylika eurų 19 ct) iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaiton įmokos kodas 5662.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus. Teisėja Teresė Klimienė