2016-03-17 Nr. AB-5852-3-61-3-00604-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-532-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00604-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 4.4.; 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. ir trečiojo suinteresuoto asmens M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, M. M., T. L. (T. L.), M. D., M. L. (M. L.), A. L., S. T. (S. T.), J. T., A. Z., L. T. (L. T.) ir J. C. dėl sprendimų ir įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. S. 2014 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 48D-(14.48.104)-155 kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 2.3.-5518-1411 „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Riešės seniūnijos, „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, paskelbto Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymu Nr. 2.3-4326-41 patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas), dalį, kuria žemės sklype, projektinis Nr. 318-4, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ginčo žemės sklypas), nenustatytas servitutas ir nustatyti šiame žemės sklype kelio servitutą ir servitutą požeminėms komunikacijoms eksploatuoti pagal matininko A. L. 2014 m. sausio 27 d. servituto nustatymo schemą; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimų Nr. 48S-622, Nr. 48S-623, Nr. 48S-624, 48S-625, dalis, kuriomis piliečiams suteiktame ginčo žemės sklype nenustatytas servitutas ir nustatyti jame kelio servitutą ir servitutą požeminėms komunikacijoms eksploatuoti pagal matininko A. L. 2014 m. sausio 27 d. servituto nustatymo schemą.

Pareiškėja nurodė, kad apie ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 2.3.-5518-141 sužinojo tik gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 48D-(14.48.104)-155, todėl mano nepraleidusi skundo padavimo termino.

Pareiškėja paaiškino, kad jos žemės sklypas yra suformuotas detaliojo plano pagrindu. Kaip matyti iš detaliojo plano grafinės dalies, į detaliojo plano galiojimo ribas iš dalies pateko ir vėliau Projektu planuojama teritorija. Detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, galiojęs Projekto patvirtinimo metu, ir teritorija su privažiavimu (keliu) jau buvo suplanuota iki Projekto rengimo. Detalusis planas yra galiojantis, nėra pakeistas, o galiojančios teisės normos nenumato galimybės keisti detalųjį planą per žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Nurodė, kad rengiant Projektą nebuvo įvertinti ankstesnio ir jo patvirtinimo dieną galiojančio teritorijos planavimo dokumento (detaliojo plano) sprendiniai, taip pat nebuvo atsižvelgta į faktiškai esantį kelią (inžinierinį statinį), be to, anksčiau suprojektuotiems žemės sklypams Projektu nenumatytas, o panaikintas privažiavimas (kelias). Pareiškėjos manymu, taip yra pažeidžiamos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 24.3, 24.8.4, 27.4.1, 27.4.2, 43, 45 bei kitų punktų nuostatos.

Vertino, kad skundžiamas sprendimas ginčijamojoje dalyje prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.1 punktui, kuriame nustatyta, kad pagal šias Taisykles nustatomi šie žemės servitutai valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti. Tai reiškia, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. 2.3.-5518-1411 (toliau – ir Įsakymas) projektuojant ginčo žemės sklypą grąžinimui natūra turėjo būti įvertintas esantis kelias (faktiškai egzistuojantis inžinierinis statinys), numatytas kitame Įsakymo rengimo metu galiojusiame (ir galiojančiame dabar) teritorijų planavimo dokumente. Pagal šias Taisykles ginčo žemės sklypui turėjo būti nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (Taisyklių 3.1 p.), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (Taisyklių 3.3 p.); ir servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti (Taisyklių 3.6 p.).

Vilniaus rajono skyriaus siūlymą nustatyti kelio servitutą sandoriu, sutikus ginčo žemės sklypo savininkams laiko siekiu ištaisyti savo akivaizdžias klaidas pareiškėjos jėgomis ir sąskaita. Sprendimo motyvas, kad kelias gali būti įrengtas kitoje vietoje taip pat yra atmestinas, nes kelias jau yra suplanuotas galiojančiu teritorijos planavimo dokumentu ir faktiškai pastatytas, kelio įrengimas kitoje vietoje nėra nustatytas jokiu teritorijų planavimo dokumentu, be to, tai sąlygos papildomų bereikalingų išlaidų pareiškėjai atsiradimą užpildant prie Akmenų gatvės esantį skardį.

Detaliojo plano pagrindu susiformavo ir faktinis pareiškėjo žemės sklypo naudojimas, pagal jo sprendinius pareiškėjos žemės sklype išsidėstė statiniai, ir įvažiavimo pakeitimas apsunkins šių nekilnojamųjų daiktų ir paties pareiškėjos žemės sklypo tinkamą naudojimą. Įsakymu formuojant žemės sklypą projektinis Nr. 318-4, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir vėliau, išleidžiant Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, buvo pažeisti imperatyvių teisės normų reikalavimai, todėl Projektas ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai naikintini dalyje dėl kelio ir inžinierinių tinklų servitutų nesuprojektavimo ginčo žemės sklype.

Įsakymas yra naikintinas dalyje dėl Ginčo žemės sklypo suprojektavimo nenustatant kelio servituto ir servituto požeminėms komunikacijoms eksploatuoti Detaliojo plano sprendiniuose ir suvestiniuose inžinieriniuose planuose numatytoje vietoje, kurių duomenys apibendrinti matininko A. L. 2014 m. sausio 27 d. servituto nustatymo schemoje. Atitinkamai turi būti iš dalies panaikinti ir pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams, nustatant prašomą servitutą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A27-307 buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esančio „(duomenys neskelbtini)“, detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo minėtas žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“). Pažymėjo, kad šiame detaliajame plane nebuvo suprojektuotas kelias į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“), o tik numatyta vieta, kurioje ateityje gali būti projektuojamas ir įrengiamas kelias.

Pabrėžė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog minėtas kelias būtų suprojektuotas (parengtas statinio techninis projektas) ir įrengtas, šiam keliui įrengti valstybinėje žemėje nebuvo išduotas valstybinės žemės patikėtinio Vilniaus apskrities viršininko administracijos ar jos teises ir pareigas perėmusios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad toks inžinerinis statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad detalųjį teritorijų planavimą vykdo ir žemės sklypo detalųjį planą patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracija, detalieji planai saugomi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos archyve.

Vilniaus apskrities viršininko administracija, rengdama Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Riešės seniūnijos, „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nedisponavo minėtu detaliuoju planu ir neturėjo galimybių įvertinti jo sprendinių rengiant Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Riešės seniūnijos, „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktu savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas yra priskirta savarankiškoms savivaldybės funkcijoms.

Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2011-08-24), 16.3. punktu parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai derinami su savivaldybės administracijos direktoriumi pagal žemės buvimo vietą. Pažymėjo, kad derinant Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Riešės seniūnijos, „(duomenys neskelbtini)“kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius pastabų dėl suprojektuoto žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 318-4, nepateikė, ši aplinkybė patvirtina faktą, kad kelias detaliuoju planu valstybinėje žemėje nuo Akmenų gatvės iki pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) suprojektuotas nebuvo.

Atkreipė dėmesį, į tai kad Žemėtvarkos projekte yra suformuotas kelias, kuriuo pareiškėja gali naudotis įvažiavimui į jai priklausantį sklypą, todėl pareiškėjos teiginys, kad buvo pažeistos Metodikos nuostatos yra nepagrįstas. Vadovaujantis Metodikos (redakcija galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2012-01-01) 86 punktu parengtas Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Riešės seniūnijos, „(duomenys neskelbtini)“kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo pateikiamas viešai svarstyti visuomenei, apie žemėtvarkos projekto svarstymo datą ir laiką buvo paskelbta „Vilniaus krašto savaitraštyje“ 2009 m. rugsėjo 17-24 d.

Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu jokių suinteresuotų asmenų pastabų, pretenzijų, skundų dėl suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 318-4, nebuvo gauta. Atsakovas mano, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti Įsakymo dalį ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimus Nr. 48S-622, Nr. 48S-623, Nr. 48S-624, Nr. 48S-625 dalyje, kuria piliečiams suteiktame žemės sklype, projektinis Nr. 318-4, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nenustatytas servitutas, suformuluoti netinkamai ir yra nesuprantami, neaišku kokius veiksmus turėtų atlikti atsakovas ir kaip pasikeistų teisinė situacija tenkinus tokį reikalavimą, kitaip tariant, pareiškėja prašo panaikinti tai, ko nėra.

Galima teigti, kad vienintelis pareiškėjos reikalavimas yra nustatyti kelio servitutą ir servitutą požeminėms komunikacijoms eksploatuoti privačiame žemės sklype, o toks ginčo dalykas yra civilinių teisinių santykių objektas, todėl šioje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Atsakovas pabrėžė, jog Žemėtvarkos projekte, greta suformuoto žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 318-4, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, t. y. lygiagrečiai šio žemės sklypo vakarinei ribai yra suformuotas kelias – įvažiavimas į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą („(duomenys neskelbtini)“), todėl nėra jokių kliūčių iš Akmenų gatvės įvažiuoti į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“).

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad yra požeminių komunikacijų, esančių žemės sklype, kurio projektinis Nr. 318-4, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, savininkė, o taip pat nepagrindė, kad naudojimasis šiomis komunikacijomis yra apsunkintas, todėl pareiškėjos prašomi nustatyti servitutai nėra objektyviai būtini ir nėra pagrindo jų nustatymui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime informavo, kad 2006 m. kovo 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 27-307 buvo patvirtintas padalijimo į du sklypus žemės sklypo, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, detalusis planas. Pažymėjo, kad įvažiavimas ir išvažiavimas iš minėto žemės sklypo, eismo kryptis yra numatyta iš Akmenų gatvės pusės, o detaliojo plano sprendiniai 2005 m. sausio 17 d. buvo suderinti su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus motyvus ir prašė jos skundą tenkinti. Nurodė, kad yra 0,1398 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančio „(duomenys neskelbtini)“, savininkas. Minėtas žemės sklypas, kaip ir pareiškėjos žemės sklypas, yra suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 2.3-4583-41, kuriuo buvo pritarta 0,2451 ha dydžio žemės sklypo (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esančio „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 9 d.

įsakymu Nr. A27-307 dėl detalaus plano patvirtinimo, padalijimui į du sklypus, pagrindu. Daiktines teises į šį žemės sklypą M. M. įgijo 2013 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. M. M. žemės sklypas yra iš pareiškėjos žemės sklypo pietinės pusės, t. y. už pareiškėjos žemės sklypo kelio Akmenų g. atžvilgiu, ir Detaliuoju planu suprojektuotas ir faktiškai egzistuojantis kelias yra vienintelis privažiavimas prie M. M. žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014 m. sausio 8 d. ginčijamu sprendimu Nr. 48D-(14.48.104)-155 informavo pareiškėją, kad ginčo žemės sklypas (projektinis Nr. 318-4) vakarine riba ribojasi su laisvu žemės fondu, gavus valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto, t. y.

Vilniaus rajono skyriaus, raštišką sutikimą (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai 7 priedo 1.3 punktas ir priedo paskutinioji pastraipa), yra galimybė įrengti privažiavimo kelią nuo Akmenų g. iki pareiškėjos žemės sklypo. Pagal tokį pasiūlymą privažiavimas prie pareiškėjos žemės sklypo gal ir galėtų būti įrengtas, bet jis būtų jos žemės sklypo šiaurės vakarinėje pusėje, ir tokio įvažiavimo įrengimas niekaip neišspręstų M. M. patekimo į savo žemės sklypą problemos. Tokiame pasiūlyme trūksta kompleksinio požiūrio į optimalų problemos išsprendimą ir vietoje racionalaus pasiūlymo, kuris išspręstų šiuo viešojo administravimo aktu sukurtą problemą, šiuo pasiūlymu tik užprogramuojami nauji ginčai, tačiau tarp fizinių asmenų.

Jeigu pagal Vilniaus rajono skyriaus pasiūlymą pareiškėja kreiptųsi į teismą dėl servituto nustatymo galiojančiu detaliuoju planu nustatytoje vietoje, gautųsi ginčas tarp jos ir dabartinių ginčo žemės sklypo savininkų, o jeigu bandyti įrengti naują kelią pareiškėjos žemės sklypo šiaurės vakarinėje pusėje, kaip siūlo Vilniaus rajono skyrius, užprogramuojamas ginčas tarp M. M. ir pareiškėjos dėl servituto per jos žemės sklypą nustatymo. Paaiškino, kad ginčo žemės sklypas šiai dienai dar nėra naudojamas, todėl, nustačius jame servitutą, dar būtų galima atitinkamai nustatyti šio žemės sklypo būsimą naudojimą, tačiau servituto nustatymas pareiškėjos žemės sklype reikštų ir šio žemės sklypo, ir M.

M. žemės sklypo naudojimo apsunkinimą, kaip ir pačių šių namų valdų vertės sumažėjimą. Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypų naudojimas organizuotas Detaliojo plano sprendinių pagrindu yra pastatyti ir statiniai, prie jų įrengti privažiavimai, tvarkoma aplinka. Įvažiavimo per kitą vietą įrengimas apsunkintų (padarytų negalimu) M. M. įvažiavimą į garažą ir reikštų jau sutvarkytos aplinkos išdarkymą, visos namų valdos neracionalų perprojektavimą. Privažiavimų prie naujai projektuojamų ir jau suprojektuotų žemės sklypų buvimą privalo užtikrinti teritorijų planavimą vykdantys specialistai, kurie nagrinėjamu atveju ne tik neįvertino galiojančio teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) sprendinių, bet ir neįvykdė privažiavimo užtikrinimo jau suformuotiems žemės sklypams pareigos.

Vertintina ir tai, kad detaliuoju planu taip pat suprojektuota požeminių komunikacijų buvimo vieta, dalis komunikacijų šiai dienai jau įrengta. Servituto požeminėms komunikacijoms tiesti ir eksploatuoti ginčo žemės sklype nenustatymas apriboja galimybę tinkamai eksploatuoti jau esamas (turint Vilniaus rajono skyriaus sutikimą, visus privalomus leidimus) bei tiesti likusias (dujas) jau suprojektuotoje vietoje. Pagal Vilniaus rajono skyriaus siūlymus reikėtų parengti naują komunikacijų projektą ir iš naujo įrengti jau esamas bei tiesti dar neįrengtas komunikacijas kitoje vietoje (per pareiškėjos žemės sklypą) arba ginčo keliu nustatyti ir šį servitutą pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, jog ginčijamo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais panaikintas privažiavimas, reikalingas dviem žemės sklypams, reiškiamas reikalavimas skundžiamo įsakymo ir sprendimų panaikinimo dalyje dėl servituto nenustatymo, o ne kelio neprojektavimo. Kiekvienas žemės sklypas turi turėti privažiavimą, galiojantys teisės aktai taip pat numato tokį reikalavimą, todėl konstatuotina, kad Vilniaus rajono skyrius, rengdamas ginčijamą žemės reformos žemėtvarkos projektą, pažeidė imperatyviąsias teisės normas, o jo siūlymai ginčo su privačiais asmenimis keliu ištaisyti šio viešojo administravimo subjekto padarytas klaidas yra neracionalūs ir neproporcingi.

M. M. palaikė pareiškėjos prašyme išdėstytus motyvus, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės keisti detaliojo plano sprendinių per žemės reformos žemėtvarkos projektą, taip pat ir visus kitus pareiškėjos motyvus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjos A. S. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 48D-(14.48.104)-155 nutraukė. Kitą dalį pareiškėjos skundo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančio D„(duomenys neskelbtini)“, savininkė. Minėtas žemės sklypas yra suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 2.3-4583-41, kuriuo buvo pritarta 0,2451 ha dydžio žemės sklypo (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esančio „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A27-307 dėl detalaus plano patvirtinimo, padalijimui į du sklypus, pagrindu.

Pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, prašydama pateikti duomenis apie prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančios valstybinės žemės suformavimą atskiru žemės sklypu bei informuoti, ar yra numatyti servitutai eksploatuoti šioje žemėje esantiems pareiškėjos sklypo požeminėms komunikacijoms ir kurioje vietoje (teritorijų planavimo dokumentuose) yra numatyta teritorija privažiavimui prie minėto pareiškėjai priklausančio žemės sklypo. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. 48D-(14.48.104)-155 pareiškėjai išaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. 2.3-5518-(41) buvo patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Vykdant projektavimo darbus „(duomenys neskelbtini)“ k., Vilniaus r. laisvos žemės fonduose projektas paskelbtas viešai, nepažeidžiant teisės aktų buvo suformuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 318-4), atkuriant asmenims nuosavybės teises natūra. Taip pat šiuo raštu NŽT Vilniaus rajono skyrius informavo pareiškėją, kad žemės sklypui (kurio projektinis Nr. 318-4, kad. Nr. „(duomenys neskelbtini)“) nenumatytas kelio servitutas ar servitutas pareiškėjos nurodytoms požeminėms komunikacijoms eksploatuoti bei informavo, kad tokie servitutai gali būti nustatyti sandoriu ar teismo sprendimu.

Pareiškėja su skundu pateikė servituto nustatymo schemą, kurioje nurodytas minėtame ginčo sklype (kad. Nr. „(duomenys neskelbtini)“) siūlomas nustatyti kelio servitutas. Žemės sklypas Nr. 318-4 buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-5518-(41) patvirtinus valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus parengtą Vilniaus apskrities „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Apie šį žemėtvarkos projektą nustatyta tvarka paskelbta spaudoje.

Teismas vertino, kad pareiškėjos ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. 48D-(14.48.104)-155 pareiškėjai nėra sukuriamos ar kitaip keičiamos teisės, pareigos. Jame yra pateikta informacija, kurios pareiškėja prašė savo kreipimusi, nėra pareiškėjai teikiama jokių privalomų nurodymų. Teismo vertinimu, minėtas raštas negali būti ginčo administracinėje byloje objektu, kadangi pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 48D-(14.48.104)-155 nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalimi.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimų panaikinti administracinių aktų dalis, kuriomis šiuose aktuose nenustatyti servitutai, patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismui nusprendus šiuos reikalavimus patenkinti, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis niekaip nepasikeistų, todėl tokie reikalavimai nenagrinėtini teismo administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, kad greta suformuoto žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 318-4, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, t. y. lygiagrečiai šio žemės sklypo vakarinei ribai yra suformuotas kelias – įvažiavimas į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą („(duomenys neskelbtini)“), todėl pareiškėjos teiginys, kad buvo pažeistos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nuostatos yra nepagrįstas. Vadovaujantis Metodikos 86 punktu parengtas Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Riešės seniūnijos, „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo pateikiamas viešai svarstyti visuomenei, apie žemėtvarkos projekto svarstymo datą ir laiką buvo paskelbta „Vilniaus krašto savaitraštyje“ 2009 m. rugsėjo 17-24 d. Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu jokių suinteresuotų asmenų pastabų, pretenzijų, skundų dėl suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 318-4, nebuvo gauta. Pareiškėjos sklypas buvo formuojamas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 2.3-4583-41, kuriuo buvo pritarta 0,2451 ha dydžio žemės sklypo (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esančio „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A27-307 dėl detalaus plano patvirtinimo, padalijimui į du sklypus, pagrindu.

Remdamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia servitutų nustatymą administraciniu aktu ir šią teisės normą detalizuojančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, byloje surinktais duomenimis, kurie patvirtina, kad į žemės sklypą, kuriam pareiškėja siekia servitutų nustatymo, yra įregistruotos privačių asmenų nuosavybės teisės, teismas sprendė, kad žemės sklypas, kuriam pareiškėja siekia nustatyti servitutus, neatitinka teisės aktuose išvardytų požymių ir todėl šiuo atveju servitutai šiam sklypui nenustatomi administraciniu aktu. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų pripažinti, jog servitutas ginčo sklypui nustatytas įstatymu. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad pareiškėja turi teisę siekti, jog servitutai būtų nustatyti sutartimi ar teismo sprendimu. Pareiškėjai nepavykus susitarti dėl servitutų nustatymo su galimai tarnaujančiųjų sklypų savininkais, ji turi teisę siekti nustatyti servitutus civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-168/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-346/2013).

III. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliantai nurodo, kad ginčo žemės sklype yra paklotas AB Lesto priklausantis žemos įtampos kabelis, o servituto požeminėms komunikacijoms eksploatuoti nenustatymas apsunkina galimybę komunikacijų savininkui aptarnauti savo nuosavybės teise valdomus bendrojo naudojimo tinklus. M. M. priklausančiam žemės sklypui yra įregistruota hipoteka, tačiau kreditorius nebuvo įtrauktas į administracinės bylos nagrinėjimą. Teismo sprendime nėra motyvų dėl privažiavimo į M. M. žemės sklypą. Teismo sprendime nėra nurodyta teisės norma, suteikianti atsakovui galimybę žemės reformos žemėtvarkos projektu pakeisti kito teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano – sprendinius dėl kelio suprojektavimo, nes tokia norma neegzistuoja. Mano, kad yra pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, kadangi kitų asmenų interesai tenkinami nepagrįstai suvaržant apeliantų interesus. Rengiant projektą nebuvo įvertinti galiojančio detaliojo plano sprendiniai, ignoruotas egzistuojančio kelio faktas. Pažeisti Metodikos reikalavimai projektuojant žemės sklypus užtikrinti privažiavimą prie visų anksčiau suprojektuotų žemės sklypų, taip pat Taisyklių 2, 5 punktai, įpareigojantys suprojektuoti servitutą formuojant žemės sklypą, Energetikos įstatymo nuostatos, kadangi ginčo žemės sklype nenustatytos apsaugos zonos. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog greta ginčo sklypo yra suformuotas įvažiavimas į pareiškėjos žemės sklypą. Nurodo, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte kelias nėra pažymėtas sutartiniais ženklais, ginčo sklypui nėra nustatytas kelio servitutas ar servitutas požeminėms komunikacijoms eksploatuoti. Mano, kad sprendimas pažeidžia konstitucinius lygiateisiškumo, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisingumo principus.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas palaiko teismo sprendimo motyvus. Nurodo, kad apeliantai nepagrindė savo argumentų dėl servituto požeminėms komunikacijoms eksploatuoti nustatymo. Be to, apeliantai nėra šių komunikacijų savininkai, o jų savininkas AB „Lesto“ neišreiškė pozicijos dėl servituto nustatymo. Laikosi pozicijos, kad kelio servitutas nėra būtinas ir pateisinamas, kadangi yra galimybė įrengti įvažiavimą į pareiškėjos žemė sklypą nuo Akmenų gatvės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra jokių kliūčių įvažiuoti į M. M. priklausantį žemės sklypą. Yra galimybė įrengti įvažiavimą iš Akmenų gatvės. Be to, yra nustatytas kelio servitutas gretimame žemės sklype (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“), kuriuo šis asmuo gali naudotis. Laiko nepagrįstu apeliantų argumentą, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte kelias nėra pažymėtas sutartiniais ženklais. Nurodo, kad Akmenų gatvė yra pažymėta žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 2.3.-5518-1411 „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Riešės seniūnijos, „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, paskelbto Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymu Nr. 2.3-4326-41 patvirtinimo“ dalies, kuria žemės sklype, projektinis Nr. 318-4, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nenustatytas servitutas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimų Nr. 48S-622, Nr. 48S-623, Nr. 48S-624, 48S-625, dalių, kuriomis piliečiams suteiktame ginčo žemės sklype nenustatytas servitutas, panaikinimo. Pareiškėja taip pat prašė nustatyti kelio servitutą ir servitutą požeminėms komunikacijoms eksploatuoti pagal matininko A. L. 2014 m. sausio 27 d. servituto nustatymo schemą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnyje servitutas yra apibrėžiamas kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto nustatymu yra įtakojamos atitinkamų asmenų teisės, t. y. servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Pažymėtina, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 str. 3 d.).

Kiek tai susiję su servitutų nustatymu administraciniu aktu, pažymėtina, jog Žemės įstatymo (2010 m. balandžio 1 d. redakcija) 23 straipsnio 1 dalis numatė, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2010 m. balandžio 1 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (originali redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte yra išvardinti atvejai, kai administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatomi servitutai. Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi, be kita ko, valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti; (Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 1 p., Taisyklių 2.1 p.).

Taigi nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad servitutai administraciniu aktu inter alia yra nustatomi pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kai jie nustatomi valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti.

Vertinant servitutų nustatymo procedūrą pažymėtina, jog Taisyklių 3 punktas numato, kad Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.5 punktuose nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumento rengėjai, formuodami žemės sklypą pagal teritorijų planavimo dokumentą, projektuoja šiuos servitutus: 3.1 kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti; 3.2 kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku; 3.3 kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis; 3.4. kelio servitutą, suteikiantį teisę varyti galvijus; 3.5 kelio servitutą, suteikiantį teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 3.6 servitutą, suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti; 3.7 statinio servitutą, suteikiantį teisę statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo žemės sklypo ir (arba) draudžiantį tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį; 3.8 kitus servitutus, kuriuos numato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.

Taisyklių 4 punktas numato, kad teritorijų planavimo dokumento rengėjas, suprojektavęs šių Taisyklių 3.1–3.8 punktuose nurodytą servitutą teritorijų planavimo dokumente, apie suprojektuotą servitutą raštu informuoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininką ar patikėjimo teisės subjektus arba valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už valstybinės žemės, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugą, arba centralizuotų (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požeminių ir antžeminių komunikacijų), kelių ir takų tiesimo užsakovus ir siūlo jiems pareikšti Nacionalinei žemės tarnybai valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo iki teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo pradžios, nurodydamas konkrečią datą.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą nustatyti prašomą žemės servitutą kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuriam nustatomas žemės servitutas (Taisyklių 5 p.).

Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pabrėžia, kad Taisyklių 3 punktas numato atvejus kai teritorijų planavimo dokumento rengėjai, formuodami žemės sklypą pagal teritorijų planavimo dokumentą, projektuoja įvardintus servitutus ir vėliau yra išreiškiama valia dėl tokio servituto buvimo kaip tai numato Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 4 punktas. Įvykdžius servituto nustatymo sąlygas, numatytas Žemės įstatymo 23 straipsnyje bei Taisyklėse, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti servitutą. Be kita ko, pastebėtina, jog servitutų suprojektavimas ir jų nustatymas savaime nėra savitikslis. Atitinkamą servitutą projektuojant, jį nustatant įvertinamas ir jo nustatymo tikslingumas, reikalingumas, nes jo nustatymu yra atitinkamai ribojamos kito asmens teisės.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A27-307 buvo patvirtintas V. S. 0,2451 ha dydžio kitos paskirties individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esančio „(duomenys neskelbtini)“, detalusis planas. Šio detaliojo plano grafinėje dalyje yra numatytas privažiavimas prie šiuo metu pareiškėjai priklausančio žemės sklypo iš Akmenų gatvės per žemės sklypą, kurio kadastro numeris dabar yra „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius buvo suprojektuotas pareiškėjos gyvenamasis namas, kurio garažas orientuotas į kelią. Duomenų, kad kito teritorijų planavimo dokumento pagrindu būtų suprojektuotas kitas įvažiavimas į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą byloje nėra.

Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2000 m. birželio 27 įstatymo redakcija) numatė, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas, o jai (žemės reformai) reikalingi žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką (Žemės reformos įstatymo 19 str. 1 d.). Teritorijų planavimo įstatymo (2009-12-22 įstatymo Nr. XI-619 redakcija) 2 straipsnio 40 punkte numatyta, kad detalieji planai yra teritorijų planavimo dokumentai.

Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (2008 m. rugpjūčio 7 d. redakcija) 20.3. punkte numatyta, kad kadastro vietovės žemėtvarkos projektą rengiantis autorius patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia asmenų, kuriems ankstesniuose žemėtvarkos projektuose suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašą, jame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo.

Projektuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Žemės masyvus į atskirus sklypus gali suskaidyti valstybiniai keliai, vandens telkiniai ar kiti nekilnojamojo turto objektai. Projektuojamo žemės sklypo neskaido nesuformuotas kelias (t. y. natūraliai išvažinėta žemės sklypo dalis be žemės sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių ir kitų kelio sudedamųjų dalių), kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, ir šiuo keliu užimama žemė gali būti privatizuojama. Šiuo atveju žemės sklypui nustatomas kelio servitutas (Metodikos 52 p.). Pagal Metodikos 56 punktą pretendentai gauti žemės supažindinami su projektuojamais servitutais, kurie bus nustatomi apskrities viršininko sprendimu patvirtinus žemėtvarkos projektą. Reikalingais servitutais laikoma: 56.1. kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų žemės sklypų, vandens telkinių, miškų, pastatų ir įrenginių; 56.2. kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir viešojo naudojimo teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 56.3. kelio servitutas, leidžiantis asmenims prieiti prie vandens telkinių ir vaikščioti vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje; 56.4. servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti; 56.5. statinio servitutas, suteikiantis teisę statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo žemės sklypo ir (arba) draudžiantis tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį; 56.6. kiti servitutai, numatyti įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Metodikos 57 punkte numatyta, kad nustatant kelio servitutą, naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4 iki 6 m pločio. Kai kelio servitutu numatoma suteikti teisę naudotis esamu keliu, jo plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį.

Įvertinusi bylos duomenis, vadovaudamasi paminėtu teisiniu reglamentavimu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, rengdamas žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo pareigą suprojektuoti kelio servituto, kuriuo pareiškėja galėtų naudotis privažiavimui į savo žemės sklypą, tačiau to nepadarė. Kita vertus, šiuo metu suprojektuoti servitutą administraciniu aktu nėra teisinio pagrindo. Kaip jau minėta, administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi, be kita ko, valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti (Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 1 p., Taisyklių 2.1 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu į žemės sklypą (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) jau yra atkurtos nuosavybės teisės. Minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. D., M. L., T. L., A. L., S. T., J. T., A. Z., L. T., J. C.. Dėl šios priežasties servituto nustatymas administraciniu aktu nėra galimas, kadangi tokiu būdu be teisėto pagrindo būtų suvaržytos žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės. Privačios žemės sklypams administraciniu aktu pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdų projektų sprendinius servitutai gali būti nustatomi tik Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punkte numatytais atvejais – kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą.

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų pripažinti, jog servitutas ginčo sklypui nustatytas įstatymu. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundas pagrįstai buvo atmestas, nurodant, kad pareiškėjai nepavykus susitarti dėl servitutų nustatymo su galimai tarnaujančiųjų sklypų savininkais, ji turi teisę siekti nustatyti servitutus civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad M. M. šioje byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl šiam asmeniui priklausančio žemės sklypo atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėja šiuo atveju neįgaliota ginti ir AB „Lesto“ teisių, todėl šioje byloje nespręstinas klausimas dėl servituto nustatymo šiai bendrovei priklausantiems inžinerinės infrastruktūros tinklams eksploatuoti. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria byla nutraukta, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjos ginčytas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 8 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, plačiau dėl šios sprendimo dalies nepasisako. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. S. ir trečiojo suinteresuoto asmens M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė