26d82e66-e62c-45bc-8287-4fedfefdd16f · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-409/2012                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.4; 42.9; 126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo GailiÅ«no ir Egidijaus Žirono,             teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RG Trans“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-2939-823/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RG Trans“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Valdinta“, trečiajam asmeniui R.

B. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi UAB „RG Trans“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas A. R.. Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Nr. B2-316-262/2012). IeÅ¡kovas BUAB ,,RG Trans“ 2010-08-18 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Valdinta“ 67 124,17 Lt skolÄ ir 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2007-08-20 buvo sudaryta neterminuota bendradarbiavimo sutartis Nr.BS (toliau Sutartis) (7-8 b. l.), pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovas UAB ,,RG Trans“ bus atsakovo UAB „Valdinta“ subkontraktorius ir teiks pervežimo paslaugas. Sutarties V dalies 2 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui už suteiktas paslaugas per 60 dienų nuo sÄ skaitos ir CMR važtaraščių pateikimo į nurodytÄ sÄ skaitÄ . Teigė, kad atsakovas UAB „Valdinta“ pateikė UAB „RG Trans“ krovinio pervežimo užsakymus Nr. F-010291, Nr. F-010292, Nr. F-010423, Nr. F-010444, Nr. F-010445, Nr. F-010563, Nr. F-010564, Nr. F-010575, Nr. F-010574, pagal kuriuos atsakovui 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. buvo iÅ¡raÅ¡yta 10 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų:

Serija RG Nr. 105, 106, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115 bendrai 67 124, 17 Lt sumai, tačiau atsakovas jų neapmokėjo.Atsakovas UAB „Valdinta“, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu, nurodė, kad pagal paminėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras yra pilnai atsiskaitęs per UAB ,,RG Trans“ direktorių trečiÄ jį asmenį R. B., kuriam grynaisiais pinigais 2009-02-11 sumokėjo 35 593,09 Lt (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 105, 106, 108, 109), o 2009-02-18 – 31 270,29 Lt (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 110, 111, 112, 113, 14, 115) ir tai patvirtina Å¡io asmens iÅ¡duoti kasos iÅ¡laidų orderiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad Å¡ioje byloje sprendžiama, ar atsakovas gali bÅ«ti pripažintas tinkamai atsiskaičiusiu su ieÅ¡kovu už jam suteiktas pervežimo paslaugas, t. y. ar atsakovas sÄ Å¾iningai klydo dėl Å¡io asmens įgaliojimų apimties. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo BUAB „RG Trans“ reikalaujamÄ skolÄ pagal nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovas UAB „Valdinta“ yra sumokėjęs trečiajam asmeniui R.

B., kuris šių pinigų ieškovui neperdavė. Teismas sprendė, kad yra nepagrįsti ieškovo argumentai, jog šalys Sutarties V dalies 2 punkte buvo imperatyviai sutarę dėl to, kad atsakovas atsiskaityti gali tik banko pavedimu, bet ne grynaisiais pinigais. Pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad atsiskaitymo būdo pakeitimas turėjo būti rašytinis, nurodęs, jog įstatymas nedraudžia su rašytine sutartimi susijusių sandorių sudaryti žodžiu. Tuo labiau, kad Sutartis tokios imperatyvios atsiskaitymo būdo pakeitimo formos nenumatė (CK 1.72, 6.183, 6.223 str.).

Be to, konstatavo, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai ir atsiskaitymas tarp Å¡alių buvo vykdomas ne tiesiogiai Sutarties, bet krovinio vežimo užsakymų (vežimo sutarčių) pagrindu, kuriuose atsiskaitymo bÅ«das nebuvo aptartas. Tokiu bÅ«du teismas sprendė, kad atsakovas, sumokėdamas pinigus grynaisiais trečiajam asmeniui, kurį laikė teisėtu ieÅ¡kovo atstovu, pagrįstai galėjo manyti, kad prievolę vykdo tinkamai (CK 6.39 str.).Teismas, spręsdamas, ar pagrįsti atsakovo argumentai, jog jis sÄ Å¾iningai klydo, sumokėdamas pinigus netinkamam asmeniui, t. y. trečiajam asmeniui R.

B., kuris, kaip paaiÅ¡kėjo, nebuvo ieÅ¡kovo administracijos vadovas, sprendė, kad atsakovas neturėjo pagrindo abejoti dėl Å¡io asmens įgaliojimų apimties ir teisės priimti prievolės įvykdymÄ , nes tiek Sutartį, tiek krovinio pervežimo užsakymus, dėl kurių apmokėjimo kilo ginčas, iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės pasirašė R. B., kaip ieÅ¡kovo direktorius, be to, iÅ¡ atsakovo priimdamas apmokėjimÄ Å¡is asmuo pateikė darbuotojo pažymėjimÄ , kuriame buvo nurodyta, kad jis yra direktorius.

Teismas laikė, kad pats ieÅ¡kovas nebuvo apdairus, nes atleidus R. B. iÅ¡ direktoriaus pareigų ir paskyrus jį dirbti transporto direktoriumi, nepasirÅ«pino paimti iÅ¡ jo pažymėjimo, perspėti atsakovÄ apie pasikeitusias Å¡io asmens pareigas, sutiko, kad jis pasiraÅ¡ytų krovinio pervežimo užsakymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovas neturėjo pareigos prieÅ¡ mokėdamas R. B. grynuosius pinigus patikrinti jo teisinį statusÄ juridinių asmenų registre. Pažymėjo, kad tai, jog R.

B. kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodė transporto direktoriaus pareigas, nėra pakankama Å¡iai iÅ¡vadai paneigti. Remdamasis paminėtu teismas konstatavo, kad atsakovas prievolę įvykdė netinkamam kreditoriui, sÄ Å¾iningai bei pagrįstai laikydamas jį tikruoju kreditoriumi, kad dėl Å¡io suklydimo yra ir paties ieÅ¡kovo kaltė, todėl atleido atsakovÄ nuo prievolės įvykdymo ieÅ¡kovui (CK 6.45 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „RG Trans“ praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl atsiskaitymo tarp Å¡alių bÅ«do, nurodyto Sutarties V dalies 2 punkte, pakeitimo. Tai yra, kad konkrečiuose krovinio pervežimo užsakymuose nesant nurodyto apmokėjimo už paslaugas bÅ«do atsakovas buvo laisvas pats jį pasirinkti. PrieÅ¡ingai, Å¡alys minėtame Sutarties V dalies 2 punkte buvo detaliai ir raÅ¡tu sutarusios dėl mokėjimo pavedimu bÅ«do, kuris jokiais vėlesniais susitarimais, įskaitant krovinio pervežimo sutartis, nebuvo pakeistas.

Tuo labiau, kad Sutarties X dalies 1 punkte tiesiogiai nurodyta, jog susitarimai dėl atskirų nuostatų negaliojimo turi bÅ«ti sudaryti raÅ¡tu ir pasiraÅ¡yti abiejų Å¡alių.Teismas teisingai pažymėjo, kad skolininkas neturi teisės įvykdyti prievolės kitu bÅ«du, iÅ¡skyrus tÄ , kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, be kreditoriaus sutikimo (CK 6.39 str.), tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas sÄ Å¾iningai trečiÄ jį asmenį R. B. laikė ieÅ¡kovo atstovu. Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovas buvo apdairus ir sÄ Å¾iningas, nes neįvertino Å¡ių svarbių aplinkybių: atsakovas tik ginčijamus mokėjimus atliko grynaisiais pinigais, priimdamas pinigus iÅ¡ atsakovo R.

B. pateikė tik vairuotojo pažymėjimÄ , atsakovas patvirtino teismui, kad jo atsakingi už pinigų iÅ¡davimÄ darbuotojai žinojo ir suprato, jog R. B. yra transporto vadovas, bet ne bendrovės administracijos vadovas. Be to, bet kuris apdairus verslininkas turėjo pasidomėti pinigus gaunančio asmens įgaliojimais, o to nepadaręs prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ . Atsakovo kaltės nesumažina ir ta aplinkybė, jog R. B. iÅ¡davė jam kasos pajamų orderį, kurio teismas pagrįstai nelaikė įrodymu Å¡ioje byloje.

             Atsiliepimu atsakovas UAB „Valdinta“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime teigiama, kad:             1. Teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.39 straipsnio nuostatomis, jog sutarties Å¡alims yra leidžiama susitarti dėl prievolių vykdymo ir jį priimti kitokiu bÅ«du. Atsakovas minimus pinigus sumokėjo reikalaujant ieÅ¡kovo atstovui R. B., kuris pasirašė sutartį ir tai atitinka CK 6.38 straipsnio 2 dalies bei CK 1.72 straipsnio nuostatas.

Be to, atsiskaitoma buvo ne Sutarties, bet R. B. pasiraÅ¡ytų užsakymo sutarčių pagrindu kurie, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, negali bÅ«ti laikomi vien tik techniniais dokumentais.              2. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovas privalėjo tikrinti R. B. įgaliojimus registruose, nes bÅ«tent ieÅ¡kovas privalėjo informuoti sutarties Å¡alis apie Å¡io asmens statuso pasikeitimÄ . IeÅ¡kinį pareiÅ¡kę ieÅ¡kovo atstovai nedalyvavo sutarties sudarymo bei vykdymo procese, jiems nežinomos žodinių susitarimų sudarymo aplinkybės bei sÄ lygos.

Trečiasis asmuo R. B. pripažino, jog atsakovas yra tinkamai įvykdęs Å¡iÄ prievolę, o ieÅ¡kovas nepaneigė Å¡ių argumentų.             3. Bendrovės direktorius liudytojas D. P. patvirtino, kad R. B. praÅ¡ymu užpildė ir pasirašė kasos pajamų orderius, kurie buvo pateikti atsakovui, todėl atmestini apelianto teiginiai, jog Å¡ie orderiai yra negaliojantys. D. P., žinodamas, kad Å¡ie orderiai nėra padengti pinigais, veikdamas kaip atsakingas asmuo, privalėjo užtikrinti, kad jie bÅ«tų apskaityti kaip sugadinti.

Tai, kad jis to nepadarė leidžia spręsti, jog jis sÄ moningai siekė, jog atsakovas gautų netinkamai užpildytÄ kasos pajamų orderį ir tokiu bÅ«du bÅ«tų suklaidintas. Atsakovo atstovo T. U. paaiÅ¡kinimas teismui apie R. B. pareigas nepaneigia atsakovo sÄ Å¾iningumo.       IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovas BUAB ,,RG Trans“, kaip minėta, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė ir dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip ne kartÄ savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra vieÅ¡asis interesas ir teismas privalo bÅ«ti aktyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010).

Tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti absoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iÅ¡ bylos Å¡alių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiÅ¡ka proceso Å¡alis naudodamasis savo teisėmis jos pasirinktu bÅ«du privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, iÅ¡ įrodymų visumos privalo daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 13 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiÅ¡kia, kad iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).Remdamasi byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo BUAB ,,RG Trans“ bei atsakovo UAB „Valdinta“ ginÄÄ dėl 67 124,17 Lt skolos už suteiktas pervežimo paslaugas bei procesinių palÅ«kanų priteisimo, nustatė visas faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, atmesdamas šį ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 str. 2 d.).Kaip minėta, apeliantas BUAB ,,RG Trans“, nesutikdamas su teismo sprendimu, teigia, jog Å¡alys Sutarties V dalies 2 punkte raÅ¡tu sutarusios dėl mokėjimo pavedimu bÅ«do, jokiais vėlesniais susitarimais, įskaitant krovinio pervežimo sutartimis, Å¡ios nuostatos atitinkama tvarka nepakeitė, todėl teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai dėl Å¡io bÅ«do pakeitimo, taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovas sÄ Å¾iningai trečiÄ jį asmenį R.

B. laikė ieÅ¡kovo atstovu ir buvo apdairus ir sÄ Å¾iningas. Teigia, jog atsakovas nepasidomėjo jo įgaliojimais, o to nepadaręs prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ , kurios nesumažino ir R. B. jam pateiktas kasos pajamų orderis, kurio teismas pagrįstai nelaikė įrodymu Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, jog yra tikslinga dar kartÄ paminėti faktines aplinkybes, kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai bei vieÅ¡i duomenys ir kurios, teisėjų kolegijos nuomone, yra reikÅ¡mingos vertinant apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadas.      Visų pirma, pažymėtina tai, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog trečiasis asmuo R.

B. ieškovo UAB „RG Trans“ administracijos vadovu bei kasininku dirbo nuo 2007-02-01 iki 2008-01-02 (iš kitų pareigų bankroto administratorius A. R. jį atleido tik 2010-06-21), nuo 2008-01-02 iki 2009-03-05 bendrovės direktoriumi bei kasininku dirbo vienintelis akcininkas G. M., o nuo 2009-03-05 iki 2010-06-07 šias pareigas ėjo D. P. (pagal viešus Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2009-08-27 – vienintelis bendrovės akcininkas), pagal kurio ieškinį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla.

Bendrovės vyr. buhaltere dirbo S. M. (5, 9-18 b. l.). Antra, trečiasis asmuo R. B. neneigia fakto, jog 2009 m. vasario mėn. iÅ¡ atsakovo UAB „Valdinta“ priėmė atsiskaitymÄ grynaisiais pinigais už atliktÄ krovinių pervežimÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „RG Trans“ sÄ skaitas faktÅ«ras ir ieÅ¡kovo vardu pasirašė ant atsakovo 2009-02-11 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 133 bei 2009-02-18 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 134, kuriuose nurodomos minimos ieÅ¡kovo sÄ skaitos faktÅ«ros (31-32, 61-62 b. l.).

Neneigiamas faktas, kad trečiasis asmuo R. B., atsakovui UAB „Valdinta“ pagrįsdamas Å¡ių pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ ieÅ¡kovo UAB „RG Trans“ kasÄ , jam pateikė pirmiau paminėto asmens D. P. pasiraÅ¡ytÄ 2009-03-02 kasos pajamų orderį (kvito serija ASK Nr.04), kuriame nurodyta, jog R. B. ieÅ¡kovo UAB „RG Trans“ kasininkui perdavė pinigus, kurių gavimo pagrindas yra minimos sÄ skaitos faktÅ«ros (34, 53 b. l.). Trečia, taip pat nėra ginčijama teismo nustatyta aplinkybė, kad faktiÅ¡kai Å¡ios lėšos į ieÅ¡kovo UAB „RG Trans“ kasÄ nebuvo įmokėtos: trečiasis asmuo R.

B. tvirtina, kad pinigus perdavė D. P., kaip UAB „RG Trans“ direktoriui bei kasininkui, Å¡iam pasiraÅ¡ant minimÄ kasos pajamų orderį (kvito serija ASK Nr. 04), tuo tarpu D. P., liudydamas teisme, paaiÅ¡kino, jog jis nebuvo UAB „RG Trans“ direktoriumi, jog R. B. praÅ¡ymu davė jam įmonės, kuriai vadovavo (UAB ,,Arovana servis“), vienÄ kasos pajamų orderio sugadintÄ blankÄ , taip pat jo praÅ¡ymu savo ranka orderį užpildė kaip ieÅ¡kovo UAB „RG Trans“ dokumentÄ ir ,,iÅ¡ įpročio pasirašė“ kaip kasininkas.

Teigė, jog orderyje nurodytų pinigų R. B. jam neperdavė (92-102 b. l.).    Apeliantas teigia, jog trečiasis asmuo R. B., priimdamas iÅ¡ atsakovo pinigus, dirbo UAB „RG Trans“ transporto direktoriumi, apie tai jis nurodė ir kasos iÅ¡laidų orderiuose, todėl atsakovas UAB „Valdinta“, atsiskaitydamas ne per banko sÄ skaitÄ , o ieÅ¡kovui priklausančius pinigus sumokėdamas Å¡iam asmeniui grynais, privalėjo įsitikinti jo įgaliojimų apimtimi, tačiau to nepadarė ir teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog jis buvo apdairus ir sÄ Å¾iningai suklydo (CK 6.45 str.).

Ieškovo atstovo tvirtinimu, minimu laikotarpiu R. B. veikė kaip privatus asmuo (92-102 b. l.).Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, laiko, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl CK 6.45, 6.38 straipsnių, 6.39 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo yra pagrįstos nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, ir kaip nepagrįstus atmeta šiuos apelianto teiginius (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija laiko, jog teismas, vertindamas surinktus įrodymus ir kvalifikuodamas teisinius santykius, susiklosčiusius tarp šalių, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šiuos asmenis siejo ilgalaikiai verslo santykiai (krovinių (naujų automobilių) pervežimas tarptautiniais maršrutais).

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Å¡alių atstovai nenurodė atvejų, jog per šį laikotarpį tarp jų bÅ«tų kilę ginčai dėl sutartinių prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų apie teismuose nagrinėtus jų tarpusavio ginčus. Å iame kontekste įvertintina ir tai, jog nagrinėjamas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra grindžiamas, kaip minėta, ieÅ¡kovo UAB „RG Trans“ 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. iÅ¡raÅ¡ytomis ir atsakovui UAB „Valdinta“ pateiktomis 10 PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis (9-18 b. l.).

IeÅ¡kovo UAB „RG Trans“ direktorius D. P. dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ kreipėsi 2010-03-10. Liudytojas D. P. (nuo 2009-03-05 ieÅ¡kovo direktorius) teismui paaiÅ¡kino, kad praėjus 2-3 savaitėms nuo kasos pajamų orderio iÅ¡raÅ¡ymo (2009-03-02) ieÅ¡kovo ,,direktorius ir savininkas G. M. pasakė, kad R. B. paėmė pinigus ir nenori jų grÄ Å¾inti <...> UAB ,,Valdinta“ teigė, kad pinigus atidavė. R. B. sakė, kad tuos klausimus iÅ¡spręs. Tuos klausimus sprendėme, kol įmonei nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla; <...> buvo skolos, nes pakibo R.

B. paimta suma“. Taigi Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, jog UAB „RG Trans“ akcininkas bei įmonės vadovas iÅ¡ esmės pripažino, kad R. B. yra gavęs UAB „Valdinta“ atsiskaitymÄ pagal sutartį ir nelaikė, jog tai padarė savavaliÅ¡kai, pažeisdamas savo kompetencijÄ , tačiau sprendė, jog jis Å¡iuos pinigus neteisėtai atsisako perduoti bendrovei. Tuo labiau, kad, kaip minėta, iki UAB „RG Trans“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Valdinta“ nebuvo reiÅ¡kiama jokių pretenzijų dėl sutartinės prievolės vykdymo.

Be to, ieÅ¡kovo BUAB „RG Trans“ bankroto administratorius, jo atstovė procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui akcentuoja byloje minimų asmenų pareiginių funkcijų atribojimÄ . Nurodo, jog trečiasis asmuo B. B., dirbdamas transporto direktoriumi, neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti įmonei, jos vardu sudaryti sutartis, priimti atsiskaitymÄ ir kt., jog bendrovės dokumentuose jis neradęs nė vienos sutarties, kuriÄ R. B. bÅ«tų sudaręs, po to, kai 2008-01-02 buvo atleistas iÅ¡ įmonės vadovo pareigų.

Tačiau teisėjų kolegija laiko, jog byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad bendrovėje susiklosčiusi faktinė situacija nepatvirtina Å¡ių teiginių. Pirmiau paminėtus 2008-04-08 krovinio pervežimo užsakymus, kuriuose yra susitariama dėl konkretaus pervežimo sÄ lygų ir kuriuos apeliantas neteisingai kvalifikuoja kaip vien techninio pobÅ«džio dokumentus, pasirašė bÅ«tent B. B., kaip įmonės direktorius, juos patvirtino įmonės antspaudu, pateikė atsakovui vykdyti ir jie yra įvykdyti (51-52 b. l.).

Be to, byloje nėra duomenų, jog asmeniui, kuris nėra bendrovės vadovas, yra suteikti įgaliojimai juos pasirašyti. Šiame kontekste papildomai pažymėtina ir tai, kad vienintelis bendrovės akcininkas G. M. direktoriumi bei kasininku dirbo nuo 2008-01-03 iki 2009-03-05, o pagal VSDFV (SoDra) duomenis nuo 2009-03-06 G. M. bendrovėje iš viso nebedirbo. Tačiau iš paties ieškovo teismui pateiktų dokumentų (kasos pajamų orderiai, išrašai iš kasos knygos) matyti, kad po atleidimo iš darbo šis asmuo faktiškai vykdė kasininko pareigas (40-43 b. l.).

Taigi Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonėje, kuri vykdė Å«kinę veiklÄ , be kita ko, vykdė sutartines atsakovo subkontraktoriaus pareigas, formali bei faktinė situacija nesutapo. Be to, atsakovas UAB „Valdinta“, teigia, kad dėl Å¡io verslo specifikos juo užsiimantiems asmenims dažnai tenka nedelsiant spręsti nuolat iÅ¡kylančius įvairius sutarčių vykdymo klausimus, todėl vadovaujantis bendradarbiavimo bei kooperacijos principais ir tarp Å¡alių susiklosčiusia praktika per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį tarp ginčo Å¡alių tokie klausimai buvo sprendžiami žodžiu, telefonu ir kt. bendraujant su trečiuoju asmeniu R.

B., nes jis vienintelis iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės koordinavo visus pervežimus. Atsakovas, remdamasis ne vienerių metų bendravimo patirtimi, susiklosčiusia praktika, neturėdamas pagrindo abejoti Å¡io asmens kompetencija, laiko nepagrįstais apelianto teiginius, jog privalėjo patikrinti R. B. įgaliojimus pagal viešųjų registrų duomenis ir kt.Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti, jog atsakovas UAB „Valdinta“ sutartinę prievolę atsiskaityti įvykdė netinkamam kreditoriui, tačiau sÄ Å¾iningai ir pagrįstai jį laikydamas tikruoju kreditoriumi, tai yra asmeniu, įgaliotu veikti ieÅ¡kovo UAB „RG Trans“ vardu, taip pat turinčiu teisę priimti atsiskaitymÄ kitokiu bÅ«du nei numatyta Sutartyje (Sutarties V dalies 2 p.), dėl suklydimo yra paties ieÅ¡kovo kaltė, ir tuo pagrindu atleisti atsakovÄ nuo prievolės įvykdymo tikrajam kreditoriui bei netenkinti jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (CK 6.39 str. 2 d., 6.45, 6.223 str.).

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo naikinti šį teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti tariamam kreditoriui, priėmusiam prievolės įvykdymÄ , reikalavimus grÄ Å¾inti, kÄ Å¡is yra gavęs, pagal CK 6 knygos XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ taisykles (CK 6.45 str. 2 d.).Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                    Virginija Čekanauskaitė                                                      Algirdas GailiÅ«nas                                                     Egidijus Žironas