2020-07-07 Nr. DBT-191-3-61-3-02778-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-57/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02778-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. liepos 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Alės Bukavinienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų G. U. ir D. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Daugiabučio namo Kauno g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjai G. U. ir D. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 3R-288(2.13.-1) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atmestas pareiškėjų 2017 m. balandžio 5 d. skundas dėl asmens duomenų paskelbimo, bei įpareigoti Inspekciją tyrimą šioje dalyje atlikti iš naujo.

Pareiškėjai nurodė, kad nesant jų sutikimo Daugiabučio namo Kauno g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) 2017 m. balandžio 4 d. neteisėtai atskleidė pareiškėjų asmens duomenis. Pareiškėjų teigimu, Inspekcija atliko formalų, nepilną, paviršutinišką bei atmestiną tyrimą. Tyrimo metu Inspekcija su pareiškėjais nebendradarbiavo, nesiaiškino dėl Bendrijos pirmininko duodamų niekuo nepagrįstų paaiškinimų, neprašė pareiškėjų pateikti papildomų paaiškinimų ir / ar papildomų duomenų, t. y. visiškai nesiekė išsiaiškinti visų faktinių aplinkybių dėl pareiškėjų asmens duomenų neteisėto paviešinimo ir todėl iš esmės neišnagrinėjo jų skundo.

Atsakovas Inspekcija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Įvertinusi tai, kad skundo nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad Bendrijos pirmininkas parengė panešimą su minėtais pareiškėjų asmens duomenimis ir 2017 m. balandžio 4 d. paskelbė šiuos pareiškėjų asmens duomenis, iškabindamas minėtą pranešimą ant daugiabučio namo laiptinių durų, Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti nei fakto, kad Bendrijos pirmininkas parengė pranešimą su minėtais pareiškėjų asmens duomenimis ir paviešino pareiškėjų asmens duomenis, iškabindamas aukščiau nurodytą pranešimą ant daugiabučio namo laiptinių durų, nei fakto, kad šio aukščiau nurodyto pranešimo Bendrijos pirmininkas nerengė ir nekabino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino Sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų 2017 m. balandžio 5 d. skundas, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. balandžio 5 d. skundą dėl asmens duomenų paskelbimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs atsakovo apeliacinį skundą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad ginčijamu sprendimu Inspekcija atmetė pareiškėjų skundą, iš esmės remdamasi Bendrijos pateiktais paaiškinimais ir konstatuodama, jog nėra tiesioginių, pakankamų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad Bendrijos pirmininkas parengė pranešimą su nurodytais pareiškėjų asmens duomenimis ir 2017 m. balandžio 4 d. paviešino pareiškėjų asmens duomenis, iškabindamas nurodytą pranešimą ant daugiabučio namo laiptinių durų, todėl administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu yra nutraukta administracinio nusižengimo teisena, o atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną Bendrijos pirmininko atžvilgiu vertinimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Byloje ginčijamas Inspekcijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjų 2017 m. balandžio 5 d. skundą dėl Bendrijos veiksmų tvarkant pareiškėjų asmens duomenis. Sprendimu buvo nuspręsta atmesti pareiškėjų skundą. Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjų duomenų viešo paskelbimo, pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir padaryta išvada, jog administracinio nusižengimo teisena Bendrijos pirmininko atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) redakcijoje (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo XII-2709 redakcija) buvo nustatyta, kad asmuo turi teisę pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai skundą dėl duomenų valdytojo veiksmų (neveikimo), kuriais pažeidžiamos šio įstatymo nuostatos (42 straipsnio 1 dalis). Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą (51 straipsnio 1 dalis). Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 41 straipsnis, reglamentuojantis Inspekcijos teises, be kita ko nustato, kad Inspekcija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus (6 punktas) ir teisę duoti duomenų valdytojui rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos (5 punktas). Inspekcijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 51 straipsnio 3 dalis). Inspekcijos teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolus įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir Administracinių nusižengimų kodeksas) 589 straipsnio 29 punkte.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją dėl Bendrijos veiksmų atskleidžiant pareiškėjų asmens duomenis. Iš pareiškėjų skundo Inspekcijai turinio matyti, kad pareiškėjai Inspekcijos prašė įpareigoti nebeskleisti jų asmens duomenų bei paskirti administracinę nuobaudą (2017 m. balandžio 5 d. prašymo 7 punktas). Atsižvelgus į tai spręstina, jog kreipdamiesi į Inspekciją pareiškėjai be kita ko siekė inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną jų teisių pažeidimą padariusiam asmeniui. Taip pat, iš ginčijamo akto motyvuojamosios dalies matyti, kad Inspekcija atliko administracinio nusižengimo, galbūt padaryto pareiškėjų atžvilgiu, tyrimą. Specialioji teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad ginčai dėl Inspekcijos sprendimo, priimto dėl pareiškėjų skundų dėl jų atžvilgiu galbūt padarytų administracinių nusižengimų (ankščiau – administracinių teisės pažeidimų), Inspekcijai veikiant kaip institucijai, pagal Administracinių nusižengimo kodekso nuostatas įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolus už administracinių nusižengimų, susijusių su neteisėtu asmens duomenų tvarkymu, padarymą, priskirtini bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 21 d. nutartį byloje Nr. T-30/2016, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį byloje Nr. T-81/2016, 2015 m. sausio 23 d. nutartį byloje Nr. T-10/2015).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs ne su Inspekcijos, kaip viešojo administravimo institucijos, priimtu sprendimu viešojo administravimo srityje, o su Inspekcijos sprendimu, pastarajai pagal kompetenciją tiriant administracinio nusižengimo bylas, susijusias su neteisėtu asmens duomenų tvarkymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimis, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimas netenka teisinės galios ir byla perduodama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti teisė aktuose nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų G. U. ir D. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Daugiabučio namo Kauno g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija) perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą pripažinti netekusiu teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Vaida Urmonaitė-Maculevičienė