26d52de7-898a-48be-a9bc-e9ce2f4ae5ab · Vilniaus apygardos teismas

?(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmanto Å ulco ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

G. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „AIDMA“, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. G. (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui A. G. (toliau ir atsakovas), praÅ¡ydama pripažinti, kad ginčo dalyku esančios granito trinkelės priklauso ieÅ¡kovei ir įpareigoti atsakovÄ atlyginti ieÅ¡kovės patirtus 19 250 Eur nuostolius, atsiradusius atsakovui pasisavinus nurodytÄ ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21301-897/2016 buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 16.9 punktas, be kita ko, numatė, kad sutartyje konkrečiai neįvardinti Å¡alims priklausę daiktai, sutarties įsigaliojimo metu buvę ieÅ¡kovės sklype ir atsidÅ«rę jos dispozicijoje, įsigaliojus sutarčiai tapo asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad jai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, dar nuo 2010 m. buvo sandėliuojamos degintos granito trinkelės, kurios ieÅ¡kovės teigimu atitinka prekyboje esančias granito trinkeles Dark 10x10x7, kurių kiekis ne mažesnis nei 250 kv. m, vidutinė rinkos kaina 77 Eur už kvadratinį metrÄ ir bendra vertė ne mažesnė nei 19 250 Eur.

Paaiškino, kad granito trinkelės ieškovės sklype liko po to, kai dalis granito trinkelių buvo panaudota atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su namu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymui.

3. IeÅ¡kovė teigia, kad nuo 2019 m. rudens atsakovas visas Å¡ias granito trinkeles iÅ¡gabeno iÅ¡ ieÅ¡kovės sklypo, todėl ieÅ¡kovė 2020 m. birželio 2 d. kreipėsi į policijÄ , praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl svetimo turto pasisavinimo, tačiau dėl nurodyto įvykio 2020 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi ieÅ¡kovė neįrodė savo nuosavybės teisės į trinkeles, kurias laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2016 m.

įgijo atsakovo vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „AIDMA“. Ieškovės įsitikinimu, UAB „AIDMA“ negalėjo pirkti atsakovo ir jo šeimos poreikių tenkinimui skirto gyvenamojo namo sklypo aplinkos sutvarkymui skirtų granitinių trinkelių. Teigė, jog nepaisant to, kad pirminiai granito trinkelių pirkimo dokumentai buvo sudaryti UAB „AIDMA“ vardu, atsakovas visus atitinkamus namo statybai ir įrengimui bei sklypo sutvarkymui pirktus daiktus iš UAB „AIDMA“ dar iki santuokos nutraukimo įsigijo savo vardu.

Pažymėjo, jog tuo atveju, jei granito trinkelės santuokos nutraukimo metu iÅ¡ tiesų priklausė UAB „AIDMA“, vertintina, kad įmonė šį savo turtÄ buvo palikusi ieÅ¡kovės sklype ir juo visiÅ¡kai nesirÅ«pino, todėl ieÅ¡kovė šį turtÄ sÄ Å¾iningai įgijo ir atvirai, nepertraukiamai bei sÄ Å¾iningai valdė kaip savÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nurodė, jog tokiu atveju pripažintina, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės paėmė granito trinkeles tuomet, kai ieÅ¡kovė jau buvo įgijusi nuosavybės teisę į trinkeles pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Pabrėžė, kad granito trinkelės bet kuriuo atveju yra ieÅ¡kovės nuosavybė, todėl atsakovas jas užvaldė be teisinio pagrindo.

4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu nurodė su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinkantis, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ginčo granito trinkelės priklauso UAB „AIDMA“, kuri 2008 m. gegužės mėnesį iÅ¡ pardavėjo Kinijoje įsigijo 500 kv. m. granito plytelių už 28 300 Eur, o 2008 m. lapkričio mėnesį papildomai įsigijo dar 100 kv. m. granito plytelių už 7 490 Eur, abu mokėjimus už trinkeles atliekant bankiniais mokėjimo pavedimais. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė tuo metu buvo UAB „AIDMA“ vadovė, bendravo su tiekėjais Kinijoje, todėl žinojo, kad trinkelės priklauso UAB „AIDMA“.

5. Teigė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, koks tiksliai kiekis granito trinkelių buvo sandėliuojamas ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype, kadangi tik deklaratyviai nurodė 250 kv. m. granito trinkelių kiekį. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės sklype buvo sandėliuojama apytiksliai apie 100 kv. m. granito trinkelių, o likusi granito trinkelių dalis buvo panaudota vykdant jungtinės veiklos sutartį, kuriÄ pasirašė ir ieÅ¡kovė. Teigė, kad ieÅ¡kovė į ginčo trinkeles jokiu teisiniu pagrindu nuosavybės teisės neįgijo, todėl nepagrįstai nurodo, kad trinkelės jai priklauso pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi nutraukiant santuokÄ yra dalinamas tik santuokoje sutuoktinių įgytas turtas, kuris santuokos pabaigoje priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Atsakovo tvirtinimu, ieÅ¡kovė painioja sutuoktinių ir UAB „AIDMA“ turtÄ , kuomet įmonės akcininkų asmeninis ir įmonės turtas yra atskiras. Teigė, kad santuokos nutraukimo metu Å¡alys neprašė teismo dalinti UAB „AIDMA“ turtÄ , be to, nutraukiant santuokÄ buvo dalinamas tik sutuoktiniams priklausęs turtas, įskaitant UAB „AIDMA“ akcijas, kurios, nutraukus santuokÄ , atiteko atsakovui. Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė reikÅ¡dama reikalavimÄ neapsisprendžia, ar ginčo trinkeles ji įgijo nutraukiant santuokÄ ar įgyjamosios senaties pagrindu, kuris yra nustatomas teismo sprendimo pagrindu.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ dėl nuosavybės teisės fakto pripažinimo, neįrodinėjo visų įstatyme ir teismų praktikoje įgyjamosios senaties nurodytų sÄ lygų, todėl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į ginčo trinkeles taip pat nepripažintina. Apibendrinant atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovei neįrodžius, jog ji yra ginčo trinkelių savininkė, nėra pagrindo svarstyti atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra atmestinas.

6. Trečiasis asmuo UAB „AIDMA“ (toliau ir trečiasis asmuo) atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad ginčo trinkelės yra bendrovės nuosavybė, kurias bendrovė įgijo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė buvo UAB „AIDMA“ direktorė bei dalyvavo trinkelių užsakymo procese, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ieÅ¡kovės paraÅ¡as ant 2008 m. gegužės mėn. sÄ skaitos už trinkeles bei 2008 m. liepos 8 d.

įgaliojimo kopija. Paaiškino, jog pirmuoju užsakymu įsigytos trinkelės buvo panaudotos bendrovei vykdant jungtinės veiklos sutartį, o ieškovė dalyvavo šios sutarties pasirašyme. Nurodo, kad antruoju užsakymu bendrovės įsigytų granito trinkelių dalis buvo sandėliuojama tuo metu ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po ieškovės ir atsakovo skyrybų proceso, nurodytas sklypas atiteko ieškovei, tačiau jame esančios granito trinkelės kaip ir buvo, taip ir liko bendrovės nuosavybe, todėl 2019 m. bendrovės pavedimu ir buvo paimtos.

Bendrovė tvirtino, kad trinkelių ieÅ¡kovei niekuomet nepardavė, nedovanojo ir kitokiu bÅ«du neperleido, todėl vien aplinkybė, kad trinkelės kurį laikÄ buvo sandėliuojamos ieÅ¡kovės sklype, nekeičia jų savininko. Trinkelės buvo įgytos bendrovės, todėl negalėjo ir nebuvo dalinamos ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje, nes Å¡is turtas nebuvo laikomas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Trečiojo asmens vertinimu, aplinkybė, kad trinkelės priklauso bendrovei, o ieÅ¡kovė iki santuokos nutraukimo buvo bendrovės akcininkė, nekeičia situacijos esmės, nes bendrovės ir akcininkų turtas yra atskiras.

Taigi, ieškovei neįrodžius nuosavybės teisės į ginčo trinkeles, negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.

7. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, kaip UAB „AIDMA“ vadovas, turėjo imtis iniciatyvos bei pasiimti įmonei priklausančias trinkeles. Teigė, kad įmonės lėšomis buvo statomas gyvenamasis namas, kurį atsakovas vėliau nusprendė įregistruoti savo vardu. Ieškovė nurodė, kad ginčo trinkelės yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nors ir neginčija, kad 2008 m. UAB „AIDMA“ įsigijo trinkeles. Atkreipė dėmesį, jog 2015 m. vyko Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvus patikrinimas, kurio metu konstatuota, kad kad jungtinės veiklos sutartimi buvo vykdoma atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba, kuriai buvo panaudotos bendrovei priklausančios statybinės medžiagos.

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas, teikdamas paaiÅ¡kinimus policijai. IeÅ¡kovės manymu, ginčo trinkelės tapo bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, o Å¡alims nutraukus santuokÄ ir teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ginčo trinkelių nuosavybė atskirai nebuvo aptarta, tačiau pagal sutarties 16.9 punktÄ , kiekvienos Å¡alies piniginės lėšos, taip pat neregistruotini kilnojamieji daiktai, kurie nebuvo aptarti atskirai Å¡ioje sutartyje, sutarties pasiraÅ¡ymo metu esantys vienos iÅ¡ Å¡alių dispozicijoje, įsigaliojus sutarčiai, yra tos Å¡alies, kurios dispozicijoje tokie daiktai ir piniginės lėšos yra, asmenine nuosavybe.

IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal minėtÄ nuostatÄ trinkelės liko ieÅ¡kovės nuosavybe. Pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, jog trinkelės priklauso UAB „AIDMA“ nuosavybė, be to, įmonė veda buhalterijÄ , todėl visas bendrovės turtas turi bÅ«ti griežtai apskaitytas.

8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Giedrius Bučinskas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, mano, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Teigė, kad ginčo trinkeles įsigijo trečiasis asmuo UAB „AIDMA“, sÄ skaitos už trinkeles buvo pilnai apmokėtos. Nurodė, kad aplinkybė, jog plytelės buvo sandėliuotos ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype, tačiau nurodyta aplinkybė nesukÅ«rė bendrosios jungtinės nuosavybės teisių ieÅ¡kovei ar atsakovui.

9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „AIDMA“ atstovas advokatas Tomas Petkevičius nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Teigė, kad ieškovė neįrodė nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Paaiškino, kad 2008 m. trinkeles įgijo UAB „AIDMA“, buvo du pirkimai – 2008 m. gegužės mėnesį, kurio metu nupirkta 500 kv. m., vėliau, lapkričio mėnesį – 100 kv. m trinkelių. Nurodė, kad antruoju užsakymu ir buvo įgytos trinkelės, kurios buvo padėtos sandėliuoti ieškovei priklausančiame žemės sklype.

Trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad ginčo trinkelės buvo įgytos iki ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos metu, todėl trinkelės negalėjo bÅ«ti dalinamos santuokos nutraukimo byloje. Pabrėžė, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo jokių pretenzijų, kad plytelės bÅ«tų santuokoje įgytas turtas, todėl trečiojo asmens atstovo nuomone, ieÅ¡kovė, siekdama jos nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo trinkeles turėtų kreiptis su pareiÅ¡kimu atnaujinti procesÄ santuokos nutraukimo byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Pirmos instancijos teismas nustatė bylai svarbias faktines aplinkybes, dėl kurių tarp Å¡alių ginčo iÅ¡ esmės nėra: 11.1. 2008 m. gegužės mėnesį trečiasis asmuo UAB „AIDMA“ iÅ¡ pardavėjo Kinijoje įsigijo 500  kv. m trinkelių, už kurias buvo sumokėta 28 300 USD, įskaitant transportavimo mokestį. Bendrovė 2008 m. lapkričio mėnesį papildomai įsigijo 100 kv. m. trinkelių, už kurias buvo sumokėta 7 490 USD; 11.2. byloje esanti 2020 m. rugpjūčio 31 d. pažyma patvirtina, kad UAB „AIDMA“ 2008 m. įsigijo trinkeles iÅ¡ Kinijos įmonės Beijing Stars Stone CO, visi mokėjimai už prekes buvo įvykdyti iÅ¡ UAB „AIDMA“ atsiskaitomųjų sÄ skaitų, esančių Å iaulių ir Vilniaus bankuose; 11.3. pirmojo užsakymo trinkelės buvo panaudotos UAB „AIDMA“ vykdant 2005 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutartį. Antruoju užsakymu bendrovės įsigytų trinkelių (100 kv.

m) buvo sandėliuojama tuo metu ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 11.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr.  2- 21301-897/2016 nutraukė ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 268); santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu taip pat patvirtinta Å¡alių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 16.2 ir 16.5  punktuose įtvirtinta, kokiu bÅ«du Å¡alys susitarė dėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto padalinimo.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, įrodinėdama savo nuosavybės teisę į trinkeles remiasi santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 16.9 punktu, numatančiu, kad dėl santuokos metu įgytų piniginių lėšų bei neregistruotinų kilnojamųjų daiktų, jų pasidalinimo šalys viena kitai pretenzijų neturi bei pagal kurį šalys susitarė ir patvirtino, kad kiekvienos šalies piniginės lėšos, taip pat neregistruotini kilnojamieji daiktai, kurie nebuvo aptarti atskirai šioje sutartyje, sutarties pasirašymo metu esantys vienos iš šalių dispozicijoje, įsigaliojus sutarčiai, yra tos šalies, kurios dispozicijoje tokie daiktai ir piniginės lėšos yra, asmenine nuosavybe.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei akcentavo CK 3.88  straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrosios jungtinės nuosavybės apibrėžtį.

13. Sprendime nurodoma, kad byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad trinkelės buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas priėjo prie iÅ¡vados, jog trinkelės nebuvo ir negalėjo bÅ«ti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „AIDMA“ dalį trinkelių įsigijo 2008 m. gegužės mėnesį, likusiÄ dalį įsigijo 2008 m. lapkričio mėnesį, taigi trinkelės buvo įgytos dar iki Å¡alių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), sudarymo momento. Teismas pažymėjo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys, be kita ko, atskleidė, jog trinkelės tiesiogiai nebuvo įtrauktos į dalintino turto balansÄ . Taigi, teismas sprendė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 16.9 punkto nuostatų pagrindu negali bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į trinkeles.

14. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir ieÅ¡kovės argumentus dėl nuosavybės teisės į trinkeles įgijimo pagal 2005 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „AIDMA“. Susipažinęs su jungtinės veiklos sutarties turiniu teismas nustatė, kad sutartimi nebuvo sukurtos ir nustatytos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės nei vienu iÅ¡ CK 4.47  straipsnyje nuosavybės teises įgijimo pagrindu. Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartis sudaryta dar iki ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos, todėl jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovė nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės forma, nei kitu įstatyme numatytu pagrindu neįgijo nuosavybės teises į trinkeles.

15. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės pozicijos, kad nuosavybės teisę į trinkeles ji įgijo, be kita ko, CK 4.68 straipsnyje įtvirtinto įgyjamosios senaties instituto pagrindu, teismas rėmėsi Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skirtomis nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004) bei pripažino, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė žinojo, kad trinkelės priklauso UAB „AIDMA“, kurios direktore buvo ieÅ¡kovė.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės pozicija, jog trinkelės buvo įgytos įgyjamosios senaties pagrindu, yra nepagrįsta ir neįrodyta. Å iame kontekste teismas pažymėjo, kad skirtingas ieÅ¡kovės nurodomų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų įvardinimas (rėmimasis sutarties 16.9 punktu; įgyjamoji senatis) tik patvirtina nenuosekliÄ ir nepagrįstÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ .

16. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, be to, ieškovei neįrodžius nuosavybės teises į trinkeles turėjimo, nepasisakytina dėl išvestinio reikalavimo priteisti 19 250 Eur nuostolių iš atsakovo.

17. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinį atmetus, atsakovo ir trečiojo asmens naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės, todėl atitinkamai atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 2000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei trečiojo asmens naudai 2420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 18. IeÅ¡kovė (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimo motyvai bei argumentai yra nepagrįsti, sprendimas priimtas vadovaujantis iÅ¡imtinai tik trečiojo asmens ir atsakovo iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pažeidžiant ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus bei visiÅ¡kai nevertinant byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pavyzdžiui, atsakovo paaiÅ¡kinimų, teiktų Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjui, kur atsakovas nurodė, kad bÅ«tent jis pirko ginčo trinkeles ir už jas sumokėjo; atsakovo praneÅ¡imo, kur nurodoma, kad UAB „AIDMA“ priklauso tik dalis trinkelių, o dėl likusios dalies trinkelių sutinkant, kad jos priklauso ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės teigimu, teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo faktÄ vadovaudamasis tuo, jog trinkelės buvo įsigytos Å¡alims nebÅ«nant santuokoje.

20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė pripažinti atsakovo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, nes atsakovo atstovas negalėjo paaiÅ¡kinti visų aplinkybių dėl to, kaip ir kokiu bÅ«du ginčo trinkelės perėjo apeliantės žinion.

21. Pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė apeliantės praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti trečiÄ jį asmenį pateikti į bylÄ UAB „AIDMA“ balansÄ už 2008, 2009, 2010 metus, kadangi iÅ¡ balanso atsispindėtų ilgalaikio turto sumažėjimas ir aplinkybė, kad trinkelės UAB „AIDMA“ nepriklausė. Nurodo, kad trinkeles įsigijo trečiasis asmuo, vėliau jos buvo perleistos atsakovui, gyvenančiam santuokoje su apeliante, o Å¡alims nutraukiant santuokÄ ir dalijantis turtÄ , trinkelės buvo perleistos ieÅ¡kovės nuosavybėn, nes sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtina, kad visas turtas, kuris lieka vienos ar kitos Å¡alies dispozicijoje, atitenka tai Å¡aliai, kurios žinioje yra. Teigia, kad jokių pretenzijų dėl trinkelių ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, tačiau atsakovas 2019 m. trinkeles neteisėtai pasisavino.

22. Apeliantė nurodo, kad atsakovo veiksmai pasisavinant trinkeles, patvirtina faktÄ , kad jos priklauso apeliantei, kadangi atsakovas be apeliantės sutikimo slapčia įsibrovė į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir iÅ¡ ten pasisavino jai priklausantį turtÄ , tuo padarydamas materialinę žalÄ . Apeliantės manymu, Å¡ias aplinkybes patvirtino ne tik kitos proceso Å¡alys, bet ir byloje esančios foto nuotraukos.

23. Nurodo, kad UAB „AIDMA“ balanso pateikimas už 2008, 2009, 2010 metus bÅ«tų turėję didelės reikÅ¡mės procesinio sprendimo priėmimui, nes iÅ¡ jo atsispindėtų ilgalaikio turto sumažėjimas ir tai, kad ginčo trinkelės UAB „AIDMA“ nepriklausė. Papildomai nurodo, kad iÅ¡ byloje esančios 2015 m. vasario 10 d. Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (41.2)FR1042-1252 matyti, kad 2009 m. yra sumažėjęs UAB „AIDMA“ ilgalaikis turtas, į kurio sumÄ be kitų statybinių medžiagų įeina ginčo trinkelės, todėl Å¡is įrodymas patvirtina, kad trečiasis asmuo nėra ginčo trinkelių savininkas.

Nurodytoje patikrinimo pažymoje konstatuota, kad per 2009 m. įsigyta medžiagų statybai ir atlikta darbų už 292 893,77 Lt. Pažymoje taip pat nurodoma, kad UAB „AIDMA“ neapskaitė dalies nebaigtai statybai skirtų iÅ¡laidų (statybos aikÅ¡telės apsaugos, tvarkymo, technikos ir įrankių nuomos, medžiagų atsivežimo ir kitų) nebaigtos statybos registre, tačiau nurašė iÅ¡laidas į veiklos sÄ naudas iÅ¡ viso 24 496,45 Lt sumai. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad nors pirminiai trinkelių įsigijimo dokumentai buvo sudaryti UAB  „AIDMA” vardu, tačiau sulaukus Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesio, atsakovas visus atitinkamus namo statybai ir įrengimui bei sklypo sutvarkymui pirktus daiktus iÅ¡ UAB  „AIDMA” įsigijo savo vardu, o (duomenys neskelbtini) Å¡alims nutraukiant santuokÄ ir tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jas perleido apeliantei.

24. Apeliantė pabrėžia, kad visos statybinės medžiagos, tame tarpe ir ginčo plytelės buvo įsigytos trečiojo asmens UAB „AIDMA“ vardu ir buvo skirtos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai. Apeliantės įsitikinimu, UAB „AIDMA“ negalėjo pirkti atsakovui priklausančiame žemės sklype aplinkos sutvarkymui skirtų ginčo trinkelių. Teigia, kad visos statybinės medžiagos, be kita ko, ir ginčo trinkelės buvo įtraukiamos į įmonės sÄ naudas, tokiu bÅ«du mažinant UAB „AIDMA“ pelnÄ bei susigrÄ Å¾inant pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Nurodo, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas atsakovo vardu faktiškai gyvenant su apeliante iki pat šalių pakartotinio santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini), o vėliau ir skyrybų (duomenys neskelbtini). Taigi, nurodytas namas buvo apeliantės ir atsakovo turtas, kuris po Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo atiteko apeliantei kaip asmeninė nuosavybė, iš kurios atsakovas ir išgabeno ginčo trinkeles.

25. Apeliantė akcentuoja, kad, santuokÄ su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini). ir iki pat (duomenys neskelbtini) rudens Å¡alys vedė bendrÄ Å¡eiminį gyvenimÄ , be to, santuoka tarp Å¡alių pirmÄ kartÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta tik formaliai, tačiau tai neturėjo įtakos Å¡alių tolimesniam gyvenimui kartu, bendro Å«kio vedimui, įmonių steigimui ir valdymui. Apeliantės teigimu, Å¡alys nepasidalino turto įgyto santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), metu, bei pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Å¡alys susilaukė vaikų.

Be to, anot apeliantės, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas visose Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos vieÅ¡ose deklaracijose apeliantę net ir po formalaus santuokos nutraukimo pristatė kaip savo sutuoktinę iki pat (duomenys neskelbtini). Apeliantės tvirtinimu, formalų santuokos nutraukimÄ sÄ lygojo ne Å¡alių apsisprendimas nutraukti bendrÄ gyvenimÄ kartu, tačiau Å¡alių siekis didinti bendrÄ turtÄ , kadangi formalaus santuokos nutraukimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojo draudimas Å¡eimai valstybės skiriamomis vienkartinėmis iÅ¡mokomis įgyti antrÄ nekilnojamojo turto objektÄ , taigi nutraukdami santuokÄ , apeliantė ir atsakovas siekė iÅ¡vengti Å¡io draudimo.

26. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21301-897/2016 patvirtinÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 16.2.1.1 punktas numatė, jog nuo apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nors ginčo trinkelės nebuvo įvardintos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau sutarties 16.9 punktas numatė, jog neregistruotini kilnojamieji daiktai, kurie nebuvo aptarti atskirai sutartyje, sutarties pasiraÅ¡ymo metu esantys vienos iÅ¡ Å¡alių dispozicijoje, įsigaliojus sutarčiai, yra tos Å¡alies, kurios dispozicijoje tokie daiktai ir piniginės lėšos yra, asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai apeliantė teigia, kad ginčo trinkelės liko apeliantės asmenine nuosavybe, nes santuokos nutraukimo metu buvo apeliantės dispozicijoje.

27. Apeliantė nurodo neneigianti, kad UAB „AIDMA“ įsigijo ginčo trinkeles, tačiau nuo pat įgijimo momento trinkelės perėjo atsakovo nuosavybėn, nes jos buvo įgytos su tikslu iÅ¡grįsti takÄ atsakovui priklausančiame žemės sklype. PaaiÅ¡kina, kad trinkelės buvo įvairių spalvų ir iÅ¡ tiekėjo Kinijoje buvo atvežtos per du kartus, nes vienu kartu netilpo į jÅ«rinį konteinerį. Akcentuoja, kad trinkelės iÅ¡ tiesų buvo įgytos vienu metu, apmokant pavedimu už visÄ užsakytÄ kvadratÅ«rÄ .

Apeliantė teigia, kad Å¡alims dar esant santuokoje, takų, esančių Å¡alia sutuoktinių gyvenamojo namo, dizainÄ apeliantė sukÅ«rė iÅ¡ kelių spalvų, todėl vienu metu neatvykus visoms užsakytoms trinkelėms, nebuvo įmanoma pradėti kloti takus Å¡alia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė paaiÅ¡kina, kad tamsiai pilkos spalvos granitinių trinkelių likutis sudaro didžiÄ jÄ dalį, nes jos buvo naudojamos takams įrėminti tamsiomis juostomis iÅ¡ Å¡onų. Teigia, kad trinkelės buvo iÅ¡krautos gretimame, Å¡alims priklausančiame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kad netrukdytų einamiesiems statybos darbams.

28. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, jog 2005 m. gegužės 17 d. jungtine veiklos sutartimi nebuvo sukurtos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į ginčo trinkeles, kadangi sutartis pasiraÅ¡yta iki apeliantės ir atsakovo santuokos sudarymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to fakto, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymo momentu Å¡alys gyveno faktinėje santuokoje, todėl ir trinkeles įgijo kaip bendrÄ jungtinę nuosavybę.

29. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

30. Atsakovas pažymėjo, kad apeliantė nepagrindė, jog atsakovo atstovas teismo posėdžio metu negalės atsakyti į apeliantės ar jos atstovų užduodamas klausimus, be to, teismui nekilo abejonių dėl atsakovo dalyvavimo byloje net ir po to, kai atsakovo atstovas atsakė į jam užduotus klausimus, kadangi nenustatyta, jog atsakovo atstovas bÅ«tų neatsakęs į kokį nors klausimÄ , reikÅ¡mingÄ teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Atsakovo vertinimu, suprantama, kad jo atstovas negalėjo paaiÅ¡kinti visų aplinkybių, t. y. kaip ir kokiu bÅ«du ginčo trinkelės perėjo ieÅ¡kovės žinion, nes ginčo trinkelės niekuomet neperėjo ieÅ¡kovės žinion ar jai nuosavybės teise, be to, net ir pripažinus atsakovo dalyvavimÄ bÅ«tinu, atsakovas į tokį klausimÄ nebÅ«tų atsakęs kitaip nei atsakė jo atstovas, kadangi atsakovo įsitikinimu, ginčo trinkelės ieÅ¡kovės nuosavybėn niekuomet ir jokiu pagrindu neperėjo.

Nurodo, kad vien tai, jog ieškovei pateikti atsakymai buvo jai nenaudingi, nereiškia, kad teismui nusprendus netenkinti apeliantės prašymo dėl atsakovo dalyvavimo byloje pripažinimo būtinu buvo padarytas procesinės teisės pažeidimas.

31. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais dėl bÅ«tinybės Å¡ioje byloje pateikti UAB  „AIDMA“ balansÄ už 2008, 2009 bei 2010 m., nes tokiu bÅ«du apeliantė siekia perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ kitiems asmenims, nors įrodyti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ yra bÅ«tent jos įstatyminė pareiga, taigi atsakovas neturi pareigos rinkti įrodymų už ieÅ¡kovę, kuri pati turi galimybę juos susirinkti ir pateikti teismui. Pažymi, kad iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, jos UAB  „AIDMA“ yra pateikusi finansinės atskaitomybės duomenis, įskaitant balansus už apeliantės nurodomÄ laikotarpį, todėl apeliantė pati turėjo neribotas galimybes tokius įrodymus į bylÄ pateikti ir Å¡iais įrodymais grįsti savo pozicijÄ , tačiau to nedarė.

32. Atsakovo manymu, apeliantės nurodoma aplinkybė dėl UAB „AIDMA“ turto sumažėjimo neturi nieko bendra su pareikštu ieškiniu, nes apeliantė šiuo atveju turi įrodyti, kad ji įstatyme numatytu būdu įgijo ginčo trinkeles iš UAB „AIDMA“, o ne įrodinėti, kad ginčo trinkelės nepriklauso UAB  „AIDMA“ ar priklauso kitam asmeniui. Atsakovas teigia, kad trinkelės apeliantei niekuomet ir jokiu būdu nebuvo perleistos, nes priešingu atveju apeliantė galėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas tvirtina, kad ginčo trinkelių iš UAB „AIDMA“ nėra įsigijęs ir pats, todėl tokių įrodymų objektyviai pateikti negali.

33. Atsakovas, pasisakydamas dėl byloje esančios operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.  (41.2)FR1042-1252, nurodo, kad Å¡is dokumentas nepatvirtina, jog ginčo trinkelės bÅ«tų perėjusios atsakovo ar apeliantės nuosavybėn. Nurodo, kad pažymoje konstatuojama, jog UAB  „AIDMA“ nebaigtos statybos apskaitos registro ir iÅ¡laidų detalizavimo suvestinės duomenimis, per 2009 m. įsigyta medžiagų statybai ir atlikta darbų už 292 893,77 Lt, o patikrinus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „AIDMA“ dalies nebaigtų statybai skirtų iÅ¡laidų neapskaitė nebaigtos statybos registre, bet nurašė į veiklos sÄ naudas, iÅ¡ viso 24 496,45 Lt sumai.

Be to, pažymoje nustatytos ir kitos mokesčių inspekcijai aktualios aplinkybės bei prieita prie iÅ¡vados, kad UAB „AIDMA“ galimai pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, nes bendrovės akcininkai ir vadovai asmeninių poreikių tenkinimui naudojo bendrovės turtÄ ir pinigines lėšas, todėl buvo inicijuojamas UAB „AIDMA“ mokestinis patikrinimas.

Atsakovo vertinimu, byloje pateikta pažyma nepatvirtina, kad atsakovas įsigijo iš UAB „AIDMA“ ginčo trinkeles, todėl jokiu būdu negalėjo trinkelių perleisti apeliantei.

34. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ginčo trinkelės jai priklauso pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Atsakovo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar Å¡alys santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini), ar faktinėje santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini), nesant į bylÄ pateiktų įrodymų, kad UAB „AIDMA“ bÅ«tų perleidusi ginčo trinkeles atsakovui bÅ«nant santuokoje su apeliante ar pačiai apeliantei asmeniÅ¡kai, nėra pagrindo pripažinti ginčo trinkelių apeliantės nuosavybe.

Pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad trinkeles UAB „AIDMA“ įsigijo 2008 m., kuomet įmonei vadovavo apeliantė, kuri pati rÅ«pinosi Å¡ių trinkelių užsakymu, transportavimu ir apmokėjimu už UAB  „AIDMA“ pinigines lėšas, tačiau į bylÄ nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad ginčo trinkelės bÅ«tų perleistos apeliantei arba atsakovui asmeniÅ¡kai.

35. Atsakovas akcentuoja, kad apeliantei manant, jog ginčo trinkelės atiteko jai nutraukiant santuokÄ , nors Å¡is klausimas (duomenys neskelbtini) nutraukiant Å¡alių santuokÄ teismo sprendimu ir nebuvo iÅ¡spręstas, apeliantė turėtų praÅ¡yti atnaujinti teismo procesÄ santuokos nutraukimo byloje ir praÅ¡yti pripažinti jos asmenine nuosavybe turtÄ , kuris priklauso kitam juridiniam asmeniui, t. y. UAB „AIDMA“. Be to, atsakovas nesutinka, kad trinkeles apeliantė nuosavybės teise galėjo įgyti ir pagal 2005 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutartį, kadangi minėta sutartimi buvo nustatyta, jog bendros veiklos objektas bus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statyba, po kurios dalimi gyvenamojo namo naudosis atsakovas, o kita dalis bus naudojama kaip UAB „AIDMA“ biuro patalpos.

Taigi, anot atsakovo, jungtinės veiklos sutarties pagrindu granito trinkelės apeliantei nebuvo perleistos, o ir minėtos sutarties pagrindu pastatytas nekilnojamojo turto objektas, t. y. gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apeliantės ir atsakovo skyrybų proceso metu atiteko atsakovui, tuo tarpu apeliantei už tokį turto padalinimÄ buvo sumokėta piniginė kompensacija (370 000 Eur), nupirktas prabangus automobilis.

36. Atsakovas pažymi, jog apeliantės teiginiai dėl ginčo trinkelių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu yra deklaratyvÅ«s, nes nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas nustatomas teismo sprendimo pagrindu, kreipiantis į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka. Atsakovas pabrėžia, kad apeliantė niekada nėra kreipusis į teismÄ dėl nuosavybės teisės fakto pripažinimo, nėra įrodinėjusi visų įstatyme ir teismų praktikoje nurodytų sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu negali bÅ«ti pripažįstama.

37. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantė buvo apkaltinusi atsakovÄ trinkelių vagyste, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas apeliantei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad trinkelės kada nors bÅ«tų priklausę ar Å¡iuo metu priklausytų apeliantei. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad policijos komisariato tyrėjams pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad trinkelės priklauso UAB  „AIDMA“.

38. Atsakovo manymu, ieškinio reikalavimas yra suformuluotas ydingai, nes iš jo turinio nėra suprantama, į kokias konkrečiai plyteles prašoma pripažinti nuosavybės teisę, be to, su ieškiniu nepateikiami įrodymai, koks kiekis granito trinkelių buvo sandėliuojamas apeliantės žemės sklype. Atsakovo įsitikinimu, apeliantė turėtų žinoti, koks trinkelių kiekis buvo laikomas jos žemės sklype, tačiau tik deklaratyviai nurodė, kad jai priklausančiame žemės sklype buvo sandėliuojama 250 kv. m. granito trinkelių.

Atsakovas savo ruožtu pažymi, kad apeliantei priklausančiame žemės sklype buvo sandėliuojama apytiksliai apie 100 kv. m. granito trinkelių, be to, trinkelių iÅ¡matavimai 9x9x5, o ne kaip nurodo apeliantė 10x10x7. Minėtos trinkelės buvo įsigytos UAB „AIDMA“ dar 2008 m. lapkričio mėnesį, o likusi granito trinkelių dalis, kuri buvo įsigyta 2008 m. gegužės mėnesį; trinkelės buvo panaudotos vykdant 2005 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutartį, kuriÄ pasirašė ir pati apeliantė.

Teigia, kad apeliantė neįrodė ginčo trinkelių kainos, o remiasi visai kitokių trinkelių kainomis, esančiomis internete, kurios yra mažmeninės kainos, tačiau neturi nieko bendra su UAB „AIDMA“ įsigytomis trinkelėmis ir jų kainomis 2008 m.

39. Atsakovas pažymi, kad nors su apeliaciniu skundu yra pateikti papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai, tačiau apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nėra reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas dėl Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos, nenurodomi jokie argumentai dėl pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos, nėra paaiÅ¡kinamas Å¡ių įrodymų ryÅ¡ys su byloje reiÅ¡kiamais reikalavimais, nepaaiÅ¡kinta, kÄ apeliantė siektų įrodinėti Å¡iais įrodymais, jeigu jie bÅ«tų prijungti prie nagrinėjamos bylos. Atsakovo nuomone, nurodyti įrodymai yra pertekliniai, todėl neturėtų bÅ«ti prijungiami prie bylos. Atsakovas, reaguodamas į apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad toks apeliantės praÅ¡ymas nemotyvuotas, be to, nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

40. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiojo asmens naudai visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

41. Teigia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodytas apeliantės nuosavybės teisės į trinkeles įgijimo pagrindas. Trečiasis asmuo teigia, kad 2008 m. įsigytų trinkelių apeliantei niekuomet nepardavė, nedovanojo ir kitokiu bÅ«du neperleido, o aplinkybė, kad trinkelės kurį laikÄ buvo sandėliuojamos žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris iÅ¡ pradžių priklausė apeliantei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o vėliau, pasidalinus santuokoje užgyventÄ turtÄ , apeliantei asmeniÅ¡kai, nekeičia trinkelių nuosavybės įgijimo pagrindų, kaip ir nepakeičia jų savininko.

42. Pažymi, kad teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje nebuvo dalinamas sutuoktiniams nepriklausęs turtas, t. y. UAB „AIDMA“ įsigytos trinkelės. Nurodo, kad bylos medžiaga atskleidžia, jog ginčo trinkelės nebuvo įgytos sutuoktinių, o buvo įgytos UAB „AIDMA“, todėl Å¡is turtas nelaikytinas sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe. Trečiojo asmens manymu, tai patvirtina ir aplinkybė, jog nei apeliantė, nei atsakovas santuokos nutraukimo byloje neprašė iÅ¡spręsti trinkelių padalijimo klausimÄ , aplinkybė, kad trinkelės priklauso UAB „AIDMA“, kurios akcininkė iki santuokos nutraukimo buvo apeliantė, nekeičia situacijos esmės, nes įmonės ir akcininkų turtas yra atskirtas.

Pažymi, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susitarta, kad apeliantei priklaususios UAB „AIDMA“ akcijos (30  proc.) atitenka atsakovui, todėl apeliantė neturi teisės reikÅ¡ti jokių pretenzijų nei į įmonės akcijas, nei į įmonei priklausantį turtÄ .

43. Trečiojo asmens įsitikinimu, teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nuosavybės teisės trinkeles neįgijo 2005 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o nurodytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurtas nekilnojamojo turto objektas, t. y. gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po apeliantės ir atsakovo skyrybų proceso metu abiejų Å¡alių bendru sutikimu atiteko atsakovui. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, jog apeliantė viena vertus lakėsi pozicijos, kad nuosavybės teisės į ginčo trinkeles jai priklauso pagal teismo patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ar 2005 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutartį, kita vertus, bandė teigti, kad nuosavybės teisę įgijo ir pagal įgyjamosios senaties taisykles.

Trečiojo asmens vertinimu, tokia situacija rodo apeliantės netikrumÄ ir pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , nes to paties daikto negalima įgyti skirtingu laiku ir skirtingais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais.

44. Nurodo, kad apeliantei neįrodžius nuosavybės teisės į ginčo trinkeles, teismas pagrįstai nesvarstė apeliantės išvestinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo – 19 250 Eur priteisimo iš atsakovo. Teigia, kad apeliantė neįrodė ir net neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atsakovas atliko apeliantės atžvilgiu, kuomet iš jai priklausančio žemės sklypo buvo paimtas UAB „AIDMA“ priklausantis turtas.

45. Be to, trečiojo asmens teigimu, apeliantė neįrodė, kokiÄ Å¾alÄ patyrė dėl to, kad iÅ¡ jai priklausančio žemės sklypo buvo paimtas ne jai priklausantis turtas, kuris priklauso trečiajam asmeniui ir Å¡i aplinkybė apeliantei buvo gerai žinoma. Pažymėjo, kad apskaičiuodama menamÄ Å¾alÄ apeliantė elgiasi nesÄ Å¾iningai, nepagrįstai nurodydama, kad trečiojo asmens pavedimu iÅ¡ apeliantei priklausančio žemės sklypo buvo paimta 250 kv. m. trinkelių, kuomet trečiojo asmens tvirtinimu, buvo paimta tik apytikriai 100 kv. m. trinkelių. Teigia, kad apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, kad menamÄ Å¾alÄ apeliantė skaičiuoja pagal ne tokius trinkelių iÅ¡matavimus (10x10x7 vietoje 9x9x5), be to, pagal 2020 m. ir visiÅ¡kai naujų trinkelių, o ne 12 metų senumo trinkelių, kainas.

46. Trečiasis asmuo, pritardamas atsakovui, nurodo, kad apeliantės praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra nemotyvuotas, o nauji įrodymai teikiami nepagrįstai bei nesant praÅ¡ymo juos prijungti į bylÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

47. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas;

Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

48. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

49. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta ieÅ¡kinį atmesti ieÅ¡kovei neįrodžius nuosavybės teises į trinkeles turėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį iÅ¡dėstytų motyvų kontekste.

50. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) 2008 m. gegužės mėnesį trečiasis asmuo UAB  „AIDMA“ Kinijoje įsigijo 500 kv. m. trinkelių, už kurias buvo sumokėta 28 300 USD;

2)  UAB „AIDMA“ 2008 m. lapkričio mėnesį Kinijoje papildomai įsigijo 100 kv. m. trinkelių, už kurias buvo sumokėta 7 490 USD;

3) pirmojo užsakymo trinkelės buvo panaudotos UAB  „AIDMA“ vykdant 2005 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutartį, kurios objektas buvo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sukūrimas;

4) antruoju užsakymu UAB „AIDMA“ įsigytų trinkelių (100 kv. m.) buvo sandėliuojama tuo metu ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini);

5) ieÅ¡kovei ir atsakovui nutraukus santuokÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21301-897/2016, be kita ko, patvirtino santuokos nutraukimo sutartį, kurios 16.2.1. punktas numatė, jog žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais Å«kiniais pastatais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieÅ¡kovei;

6) nurodytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 16.9. punkte įtvirtintas šalių susitarimas, jog kiekvienos šalies piniginės lėšos, taip pat neregistruotini kilnojamieji daiktai, kurie nebuvo aptarti atskirai sutartyje, šios sutarties pasirašymo metu esantys vienos iš šalių dispozicijoje, įsigaliojus sutarčiai, yra tos šalies, kurios dispozicijoje tokie daiktai ir piniginės lėšos yra, asmenine nuosavybe;

7) nuo 2019 m. rudens atsakovas visas ieÅ¡kovės žemės sklype buvusias granito trinkeles iÅ¡gabeno iÅ¡ ieÅ¡kovės sklypo, dėl nurodytų įvykių ieÅ¡kovė 2020  m. birželio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl svetimo turto pasisavinimo, tačiau 2020 m. birželio 16 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovei neįrodžius jos nuosavybės teisės į trinkeles.

51. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo trinkelės ieÅ¡kovei nepriklauso nei pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu patvirtintÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nei 2005 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Teismas taip pat vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į trinkeles pripažintina įgyjamosios senaties pagrindais, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovei neįrodžius nuosavybės teises į trinkeles turėjimo, nėra pagrindo spręsti dėl iÅ¡vestinio ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 19 250 Eur nuostolių iÅ¡ atsakovo.

52. IeÅ¡kovė savo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nepripažinti, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo trinkelės priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovas, iÅ¡gabendamas jas iÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypo, elgėsi neteisėtai ir padarė ieÅ¡kovei žalos.

53. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl Å¡alių apeliaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių ir teisinių argumentų. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 54. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iÅ¡ tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesÄ surengti (Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K - 3- 471/2012).

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io skundžiamo teismo sprendimo dalių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitu svarių argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pareiÅ¡kusi apeliantė, todėl jos praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas ir byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl naujų įrodymų prijungimo 56. Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus – UAB „AIDMA“ steigimo dokumentus, Å¡eimos turto deklaracijas, žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 28 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimÄ , (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimÄ , Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008 m. gegužės 26 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (101)11.4-1243.

57. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nenurodo jokių aplinkybių, kodėl nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ar kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ esmės kliūčių pateikti Å¡iuos įrodymus bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus. Dėl įrodymų, pateiktų į bylÄ po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės.

58. Teisėjų kolegija 2021 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės ir CPK 269 straipsnio numatyta tvarka atidėjo sprendimo paskelbimÄ . Apeliantė 2021 m. rugsėjo 23 d. į bylÄ pateikė eilę raÅ¡ytinių dokumentų, datuotų 2016 ir 2017 m., todėl akivaizdu, kad jie galėjo bÅ«ti pateikti dar pirmos instancijos teismui. Be to, CPK 263 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas pagrindžia sprendimÄ tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje. Preliminarus pateiktų raÅ¡ytinių įrodymo turinio vertinimas nesudaro pagrindo bylos proceso atnaujinimui, todėl apeliantės pateikti įrodymai prie bylos neprijungiami ir nevertinami.

Dėl sprendimo (ne)teisėtumo bei (ne)pagrįstumo 59. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , nustatyta, jog Å¡ioje byloje spręstinas yra ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl neteisėtai pasisavinto turto žalos atlyginimo pagrįstumo klausimas. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad jai nuosavybės teise priklauso degintos granito trinkelės, kurios iki 2019 m. rudens buvo sandėliuojamos ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės teigimu, atsakovui iÅ¡gabenus nurodytÄ turtÄ , ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, ieÅ¡kovės įvertinta 19 250 Eur.

Tuo tarpu atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „AIDMA“ byloje įrodinėja, kad ginčo trinkelės yra bendrovės nuosavybė ir ieškovė nuosavybės teisės į jas jokiais pagrindais neįgijusi.

60. Pažymėtina, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kurios iÅ¡ esmės neginčija ir pati ieÅ¡kovė, jog 2008 m. gegužės ir lapkričio mėnesiais trečiasis asmuo UAB „AIDMA“ įsigijo 250 kv. m degintų granito trinkelių, taigi pirminiu ginčo turtÄ Ä¯gijusiu asmeniu laikytina UAB „AIDMA“, ir, kaip minėta, Å¡ios aplinkybės neginčija ir apeliantė. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovui 2019 m. rudenį iÅ¡gabenus trinkeles iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, kuriame, kaip teigia ieÅ¡kovė, ginčo objektu esančios trinkelės buvo sandėliuojamos nuo 2010 m., ieÅ¡kovė nurodo patyrusi žalÄ , kuriÄ vertina 19 250 Eur suma.

Å iuo atveju Å¡alys laikosi skirtingos pozicijos dėl to, kam nuosavybės teise priklauso ginčo trinkelės: ieÅ¡kovė, viena vertus, įrodinėja, jog nuosavybės teisę į ginčo trinkeles vėliau įgijo ji pati ir savo nuosavybės teisę į ginčo turtÄ siekia įrodyti keliais skirtingais pagrindais, kita vertus, atsakovas ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad ginčo trinkelių savininku nuo pat jų įgijimo iÅ¡ Kinijos bendrovės iÅ¡liko trečiasis asmuo UAB  „AIDMA“.

Atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį bei Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, pareiga įrodyti, kad pasikeitė nuosavybės teisės į ginčo trinkeles turėtojas tenka ieÅ¡kovei, todėl teisėjų kolegija toliau mano esant tikslinga pasisakyti dėl kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodomų nuosavybės teisės į ginčo turtÄ Ä¯gijimo atvejų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį kontekste. Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl įgyjamosios senaties pagrindų nebuvimo, todėl dėl Å¡io nuosavybės teisės įgijimo pagrindo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

61. Apeliaciniame skunde akcentuojama trečiojo asmens UAB „AIDMA“ balanso už 2008, 2009 bei 2010 m. pateikimo bÅ«tinybė, be to, pabrėžiama 2015 m. vasario 10 d. Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (41.2)FR1042-1252 įrodomoji galia, apeliantės teigimu, patvirtinanti, kad UAB „AIDMA“ ilgalaikis turtas 2009  m.  yra sumažėjęs, o į sumažėjimÄ patenka ir ginčo trinkelės, todėl tai iÅ¡ esmės patvirtina, kad trečiasis asmuo nėra ginčo trinkelių savininkas.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų galima nustatyti ir patikrinti bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo trinkelių nuosavybės teisės turėtojo nustatymu, be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė atsakovas, ieÅ¡kovė pati turėjo neribotas galimybes pateikti vieÅ¡ai prieinamus duomenis apie UAB  „AIDMA“ balansÄ , todėl toks ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pagrįstai buvo atmestas. Pažymėtina, jog pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Å is reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „AIDMA“ balanso už 2008, 2009 bei 2010 m. pateikimas bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi bendrovės balansas ar tuo labiau jame atsispindintis įmonės ilgalaikio turto sumažėjimas negali nei patvirtinti, nei paneigti Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingos aplinkybės dėl to, ar ginčo trinkelės priklauso ieÅ¡kovei.

63. Išsamiai susipažinusi su byloje pateiktos 2015 m. vasario 10 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (41.2)FR1042-1252 turiniu, teisėjų kolegija pažymi, kad operatyvus bendrovės patikrinimas buvo atliekamas siekiant nustatyti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse. Dėl šios priežasties kritiškai vertintini apeliantės argumentai, jog minėtoje pažymoje konstatuotas UAB „AIDMA“ ilgalaikio turto sumažėjimas patvirtina, jog trečiasis asmuo nėra ginčo trinkelių savininkas bei tai, kad atsakovas dalį statybinių medžiagų iš bendrovės įsigijo savo vardu.

Kolegija pažymi, kad pažymoje pateiktos išvados niekaip nėra susijusios su trinkelių nuosavybės teisės priklausymu atsakovui ar ieškovei, taip pat nėra nurodyta kitų aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovės teiginius dėl jos nuosavybės teisės į trinkeles turėjimo.

64. Vadovaudamasi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 16.9 punktu, pagal kurį šalys susitarė, jog kiekvienos šalies piniginės lėšos, taip pat neregistruotini kilnojamieji daiktai, kurie nebuvo aptarti atskirai sutartyje, sutarties pasirašymo metu esantys vienos iš šalių dispozicijoje, įsigaliojus sutarčiai, yra tos šalies, kurios dispozicijoje tokie daiktai ir piniginės lėšos yra, asmenine nuosavybe, ieškovė iš esmės įrodinėja, jog ginčo trinkelės santuokos nutraukimo metu buvo sandėliuojamos ieškovei priklausančiame žemės sklype, todėl asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, susijusius su Å¡alių santuokos nutraukimo procesu sprendė, kad ginčo trinkelės buvo įgytos iki santuokos sudarymo ir nebuvo bei negalėjo bÅ«ti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyku, be to, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo tiesioginio trinkelių įvardinimo bei įtraukimo į sutuoktinių dalintino turto balansÄ .

65. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21301-897/2016 nutraukė ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ bei patvirtino (duomenys neskelbtini) sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad buvę sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtino, kad sutartyje nustatytas turto padalijimo bÅ«das yra Å¡alims priimtinas, teisingas ir atitinkantis jų interesus, o įsigaliojus sutarčiai, įsipareigoja nereikÅ¡ti tiek dabar, tiek ateityje kitai Å¡aliai jokių su turto padalijimu susijusių pretenzijų ir/arba reikalavimų.

66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galiÄ . Ä®siteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, Å¡alys negali iÅ¡ naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sÄ lygų, iÅ¡skyrus Å¡ios taisyklės iÅ¡imtį – jei iÅ¡ esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). IÅ¡ esmės pasikeitusių aplinkybių iÅ¡imtis negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008).

Tai reiÅ¡kia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neiÅ¡sprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iÅ¡ jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iÅ¡ jų) turi galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK  365 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007).

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimus ginčo trinkelės, jei ir priklausę sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nebuvo įtrauktos į dalintino turto sudėtį, taip pat nesuponuoja situacijos išskirtinumo, leidžiančio naujoje byloje pakartotinai kelti kurio nors nepadalinto sutuoktiniams turto bendrumo arba atitinkamos jo dalies priskyrimo vienam iš sutuoktinių klausimus.

Akcentuotina, kad tik nuo pačių sutuoktinių valios, sprendžiant santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius kitus klausimus, priklausė dalintino turto sudėties nurodymas bei į dalintino turto masę įtraukto turto dalinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovės veiksmai, kuriais įrodinėjama, kad ginčo turtu esančios trinkelės priklausė atsakovui ir ieÅ¡kovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei tokiu bÅ«du reiÅ¡kiant reikalavimÄ dar kartÄ iÅ¡spręsti bendro buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimÄ , sudaro pagrindÄ padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad norima paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo galiÄ (CPK 18 straipsnis).

68. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 16.9. punktas pats savaime nesukuria ieÅ¡kovei nuosavybės teisės į trinkeles, kadangi minėtoje sutarties nuostatoje vartojama formuluotė „<...> kiekvienos Å¡alies piniginės lėšos, taip pat neregistruotini kilnojamieji daiktai, kurie nebuvo aptarti atskirai sutartyje <...>“. LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių formuluotę pripažintina, jog aptariama sutarties nuostata apima ne bet kokius, o bÅ«tent Å¡alims priklausiusius neregistruotinus kilnojamuosius daiktus, todėl pripažinus, kad ginčo trinkelės yra jas 2008 m.

įgijusio trečiojo asmens UAB „AIDMA“ nuosavybė, šio turto priklausomybės klausimas jokia apimtimi negalėjo būti sprendžiamas ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog nuosavybės teisę į trinkeles ji įgijo remiantis sutarties dėl santuokos nutraukimo 16.9. punktu.

69. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl pirmÄ kartÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) sudarytos Å¡alių santuokos ir jos formalaus nutraukimo (duomenys neskelbtini), taip pat neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės teisės į ginčo turtÄ . Apeliantė, be kita ko, nurodo nesutinkanti su skundžiamo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, jog 2005 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutartimi nebuvo sukurtos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į ginčo trinkeles, kadangi sutartis pasiraÅ¡yta iki apeliantės ir atsakovo santuokos sudarymo. Å iame kontekste apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to fakto, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymo momentu Å¡alys gyveno faktinėje santuokoje, todėl ir trinkeles įgijo kaip bendrÄ jungtinę nuosavybę.

70. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytus argumentus pažymi, kad tai, kokiomis aplinkybėmis buvo nutraukta pirminė Å¡alių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju neturi įtakos sprendžiant ginčo turto nuosavybės teisės klausimus. Apeliantei teigiant, kad 2005 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu Å¡alys gyveno santuokinį gyvenimÄ , kolegija atkreipia dėmesį į CK 3.87 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ Ä¯statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Taigi, iÅ¡ nurodyto įstatyminio reguliavimo seka, jog tam, kad turtÄ laikyti bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe, esminę reikÅ¡mę turi santuokos sudarymo faktas, todėl aptariamu jungtinės veiklos sutarties sudarymo laikotarpiu ieÅ¡kovei ir atsakovui nesudarius santuokos, neanalizuotinas bendrosios jungtinės nuosavybės egzistavimo klausimas, kadangi pastarajam neegzistuoja įstatyme numatytas pagrindas.

71. Kita vertus, apeliantei teigiant, kad jungtinės veiklos sutartis vienaip ar kitaip gali bÅ«ti vertintina kaip apeliantės nuosavybės teisę į trinkeles sukuriantis pagrindas, pažymėtina, jog 2005 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutarties objektas yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sukÅ«rimas. Byloje nustatyta, kad ir jungtinės veiklos objektas – gyvenamasis namas – Å¡alims nutraukus santuokÄ atiteko atsakovui, be to, jungtinės veiklos sutarties sÄ lygos atskirai neaptaria ginčo trinkelių nuosavybės klausimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieÅ¡kovė nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės forma, nei kitu įstatyme numatytu pagrindu neįgijo nuosavybės teises į trinkeles.

72. Taigi, iÅ¡analizavus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatyta, kad teismas pagrįstai priėjo iÅ¡vados, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės į ginčo turtu esančias trinkeles nuosavybės teisės pripažinimo ieÅ¡kovei bei priteisti jai turtinę žalÄ . Ä®vertinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog ieÅ¡kovė nenurodė jokių argumentų dėl tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neteisėtumo bei nepagrįstumo, iÅ¡ esmės apeliaciniame skunde nurodydama bei detalizuodama tik savo pozicijÄ dėl to, jog nuosavybės teisę ieÅ¡kovė įgijo keliais skirtingais pagrindais.

Savo ruožtu, tokia ieÅ¡kovės pozicija nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotos iÅ¡vados dėl to, jog ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į trinkeles neįrodyta, be to, pirmosios instancijos teismas teisingai ir iÅ¡samiai įvertino susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

73. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

74. Apibendrinant tai, kad aukščiau iÅ¡dėstyta darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 75. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

76. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovas ir trečiasis asmuo turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . 2021 m. rugpjūčio 4 d. teismui pateiktame praÅ¡yme priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovas nurodo, jog iÅ¡ viso patyrė 1500 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas įrodinėja 2021 m. gegužės 14 d. sÄ skaita už teisinę pagalbÄ Nr. 9FA/SB/21; 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymu). Savo ruožtus trečiasis asmuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismui pateiktame praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nurodo, kad patyrė 1815 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas įrodinėja 2021 m. gegužės 18 d. sÄ skaita už teisinę pagalbÄ Nr. TP/2021-14; 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymu).

77. Spręsdamas dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98  straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, turinį.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo bei trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbÄ atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1  punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė : ieÅ¡kovės J.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „AIDMA“, juridinio asmens kodas 175787773, 1815 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė Mikonienė Irmantas Šulcas Tomas Venckus