Legislator Case Law & Legislation
26d3da8e-9fa2-402b-a08b-40e24eb2df98 AI generated

26d3da8e-9fa2-402b-a08b-40e24eb2df98 · Kauno apygardos teismas

Case Number 26d3da8e-9fa2-402b-a08b-40e24eb2df98
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno m. apylinkės teismo nutartis nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai motyvuojamoje dalyje nustatė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog Ž. A. prievolė yra asmeninė prievolė. Teismo posėdžio metu tokia aplinkybė nebuvo nustatinėjama, vykdomojoje byloje tokių duomenų nėra. Kadangi teismas nenagrinėjo, netyrė jokių įrodymų, patvirtinančių tokiÄ aplinkybę, tai Kauno m. apylinkės teismas negalėjo nuspręsti, kad pagal antstoliui pateiktÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ prievolė yra asmeninė skolininko Ž. A. prievolė.

Legislator headnote

AI generated

26d3da8e-9fa2-402b-a08b-40e24eb2df98 · Kauno apygardos teismas:            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ieÅ¡kotojo A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………

                                                                        Civilinė

byla Nr. 2S-742-109/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14414-2010-7

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Giedrė Jakštienė

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.11; 129.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo  30 d.

Kaunas

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo A.

R. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-20617-451/2010 pagal pareiÅ¡kėjos S. A. skundÄ dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, suinteresuoti asmenys Ž. A., A. R..

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja S. A. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydama pripažinti antstolio Mareko Petrovskio neveikimÄ neteisėtu, o bÅ«tent tai, kad jis nesiaiÅ¡kino prievolės pobÅ«džio, t. y., ar iÅ¡ieÅ¡kojimas turėtų bÅ«ti vykdomas iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, ar iÅ¡ skolininko asmeninio turto, taip pat nesiÅ«lė kreiptis į teismÄ ir nustatyti sutuoktinei priklausančio turto dalies. Nurodė, kad 2010-08-04 netikėtai iÅ¡ laikraščio „Noriu“ sužinojo, kad antstolis 2010-09-14 13.30 val. ir 14 val. paskelbė jos sutuoktinio Ž.

A. turto pardavimÄ iÅ¡ varžytinių, tačiau ji apie tai informuota nebuvo. Kadangi santuoka tarp jos ir Ž. A. buvo sudaryta, visas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl antstolis pažeidė jos, kaip parduodamo turto bendrasavininkės, teises, taip pat pažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarkÄ iÅ¡ bendro sutuoktinių turto.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi (b. l. 82-84) pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų patenkino, pripažino antstolio neveikimÄ neteisėtu, o bÅ«tent tai, kad antstolis nesiaiÅ¡kino prievolės pobÅ«džio, t. y. iÅ¡ieÅ¡kojimas turėtų bÅ«ti vykdomas iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, ar iÅ¡ skolininko asmeninio turto, taip pat nesiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl sutuoktiniui priklausančio turto dalies nustatymo ir įpareigojo antstolį šį veiksmÄ atlikti. Teismas priteisė iÅ¡ antstolio Mareko Petrovskio 12,96 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Teismas iÅ¡ byloje

esančio vykdomojo įrašo nustatė, jog skolininku šioje byloje yra įvardintas Ž. A., išieškotoju A. R., byloje

neginčijamai nustatyta, tÄ patvirtino ir antstolis savo atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu, jog Ž. A. prievolė yra jo asmeninė prievolė. Todėl antstolis privalo vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Ž.

A. priklausančio turto, arba iÅ¡ jo dalies bendrajame sutuoktinių turte. Byloje nustatyta, jog varžytinėse yra parduodamas turtas – transporto priemonė - SUZUKI, GSX-R 750 ir prekinis ženklas „DENGA“. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (b. l. 67), VÄ® „Regitra“ pateikto iÅ¡raÅ¡o apie skolininkui priklausančias transporto priemones, nustatyta, jog Ž. A. vardu 2007-05-23 dienÄ Ä¯registruota transporto priemonė. Byloje pateikta iÅ¡imtinių teisių į prekių ženklÄ 2009-12-28 dienos pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 33), kuri patvirtina, jog Ž. A. nupirko visas iÅ¡imtines teises į prekių ženklÄ â€žDENGA“. IÅ¡ byloje pateikto iÅ¡raÅ¡o apie asmenį (b. l. 57),

nustatyta, jog skolininkas Ž. A. vedęs nuo 1991 m., duomenų apie iÅ¡tuokÄ byloje nėra. Taikant CK 3.88 str. prezumpcijÄ , teismas laikė, jog visas

santuokoje įgytas turtas yra Ž. A. ir S.

A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl laikė, jog antstolis vadovaujantis CPK 667 str., privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo.

Atskiruoju skundu išieškotojas

A. R. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ atmesti (b. l. 90-91). Nurodo, kad įraÅ¡ai turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobÅ«dį taip, kaip jie iÅ¡vieÅ¡inami. Ä®raÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.626 str.). VieÅ¡uose registruose motociklas SUZUKI, GSX-R (VÄ® „Regitra“ kelių transporto priemonių registre) ir prekės ženklas „DENGA“ (Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro prekių ženklų registre) registruoti skolininko vardu, neįvardijant turto bendrÄ ja jungtine nuosavybe, viešųjų registrų duomenys nenuginčyti, todėl teismas nepagrįstai taikė sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ . Prekės ženklas yra intelektinės veiklos rezultatas (CK 1.111 str.), asmeninė neturtinė vertybė (CK 1.114 str.), įstatymo leidėjo pripažįstama intelektinės nuosavybės teise valdomu turtu, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 4 p.). Dėl Å¡io teisinio reglamentavimo prekės ženklui „DENGA“ negali bÅ«ti taikomas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas ir pareiÅ¡kėja neturi nuosavybės teisių į prekės ženklÄ â€žDENGA“. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Motociklu SUZUKI, GSX-R naudotis gali tik asmuo turintis teisę vairuoti Å¡iÄ transporto priemonę. VÄ® „Regitra“ kelių transporto priemonių vairuotojų registre pareiÅ¡kėja S. A. nėra registruota kaip AM, Al ar A vairuotojų kategorijų, suteikiančių teisę vairuoti mopedÄ ir/ar motociklÄ , turėtoja, kas lemia MotociklÄ SUZUKI, GSX-R pagal prigimtį ir pobÅ«dį esant skolininko asmenine nuosavybe.

Suinteresuotas asmuo antstolis Marekas Petrovskis atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad su skundu sutinka, praÅ¡o teismo nutartį panaikinti Å¡iais motyvais:

1. Kauno m. apylinkės teismo nutartis nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai motyvuojamoje dalyje nustatė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog Ž. A. prievolė yra asmeninė prievolė. Teismo posėdžio metu tokia aplinkybė nebuvo nustatinėjama, vykdomojoje byloje tokių duomenų nėra. Kadangi teismas nenagrinėjo, netyrė jokių įrodymų, patvirtinančių tokiÄ aplinkybę, tai Kauno m. apylinkės teismas negalėjo nuspręsti, kad pagal antstoliui pateiktÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ prievolė yra asmeninė skolininko Ž. A. prievolė.

2. Skirtingam turtui teismas pritaikė skirtingÄ turto teisinį režimÄ , tačiau nepagrindė, kokias faktiniais duomenimis tokia aplinkybė buvo nustatyta. Teismas, netyręs jokių

įrodymų ir nenustatęs prievolės pobūdžio nustatė, kad skolininko Ž. A. skola yra asmeninė prievolė, tačiau skolininko Ž. A. vardu įregistruotas turtas yra bendras turtas su

skolininko sutuoktine S. A.. Kokiais faktiniais duomenimis pagrįsta tokia teismo išvada, nenurodyta.

3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikÄ formuoja taip, jog tam, kad vieÅ¡ame registre registruotinam turtui bÅ«tų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ , bÅ«tinas bent vienas iÅ¡ įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi bÅ«ti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu vieÅ¡ame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Å . v. K. Å .; bylos Nr. 3K-3-25/2007; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta byloje V. S. v. notaras M. S., bylos Nr. 3K-3-522/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. D. M.; bylos Nr. 3K-3-452/2008). Kadangi įraÅ¡ai turto registre laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.626 str.), o motociklas SUZUKI, GSX-R ir prekės ženklas „DENGA“ registruoti skolininko vardu, neįvardijant turto bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų registrų duomenys nenuginčyti, teismas nepagrįstai taikė sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ .

4. Teismo nutartis prieštarauja faktinės vykdomosios bylos aplinkybėms ir byloje esantiems faktiniams duomenims. Prekės ženklas yra intelektinės veiklos rezultatas (CK 1.111 str.), asmeninė neturtinė vertybė (CK 1.114 str.), todėl įstatymo leidėjo pripažįstama, kad intelektinės nuosavybė yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK

3.89 str. 1 d. 4 p.). Todėl prekės ženklui „DENGA“ negali bÅ«ti taikomas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas ir pareiÅ¡kėja neturi nuosavybės teisių į prekės ženklÄ â€žDENGA“, dėl ko antstolio veiksmai, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tokį turtÄ yra teisėti. Be to, motociklu naudotis gali tik asmuo turintis teisę vairuoti Å¡iÄ transporto priemonę, pareiÅ¡kėja tokios teisės neturi, ir tai lemia, kad motociklas SUZUKI, GSX-R pagal prigimtį ir pobÅ«dį yra skolininko asmeninė nuosavybė.

PareiÅ¡kėja S. A. atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ (b. l. 102-103). Nurodo Å¡iuos motyvus:

1. Dėl areštuoto turto teisinio režimo. Apeliantas skunde nurodė, kad viešuose registruose motociklas SUZUKI GSX-R ir prekės ženklas „DENGA“ registruoti skolininko Ž.

A. vardu, neįvardijant turto bendrÄ ja jungtine nuosavybe, viešųjų registrų duomenys nenuginčyti, todėl teismas nepagrįstai taikė sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ . Nagrinėjamu klausimu, t. y. dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo prigimties, LAT 2010 gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl Å¡ios priežasties teismas <....> turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (LAT 2010 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010). Atsižvelgiant į šį LAT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ darytina iÅ¡vada, kad apeliantas nepagrįstai turto režimÄ sieja vien tik su jo registracija. Tiek motociklas SUZUKI, GSX-k 750, tiek prekės ženklas „DENGA“ įgytas santuokos metu, todėl neatsižvelgiant į vieÅ¡uose registruose nurodytus įraÅ¡us, turi bÅ«ti taikomas turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Vykdomasis raÅ¡tas, kurio pagrindu buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas, yra iÅ¡duotas dėl Ž. A. asmeninės prievolės. FaktÄ , kad prievolė yra

asmeninio pobūdžio, Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir Ž. A., ir pats antstolis Marekas Petrovskis. Teismų

praktikoje pripažįstama, kad prieÅ¡ pradedant vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomÄ jį dokumentÄ , kuriame skolininku nurodytas vienas iÅ¡ sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, ar iÅ¡ skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-383/2005, nutartis Nr. 3K-3-484/2005). Todėl antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ turėjo vykdyti iÅ¡imtinai tik iÅ¡ sutuoktiniui asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iÅ¡ jam priklausančios turto dalies bendrajame sutuoktinių turte. PareiÅ¡kėja antstolio nebuvo informuota apie pradėtÄ priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taip pat jai pagal CPK 667 str. antstolis nesiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo.

2. Apeliantas teigia, jog motociklas yra asmeninė jo nuosavybė, nes naudotis motociklu gali tik jis. Apelianto nurodyta aplinkybė neturi jokios reikÅ¡mės nustatant turto teisinį režimÄ , kadangi nuosavybės teisę sudaro teisių triada: teisė valdyti, naudotis ir disponuoti (CK 4.37 str.). Taigi, bÅ«dama motociklo bendrasavininke, pareiÅ¡kėja turi teisę į pajamas, gautas pardavus Å¡iÄ transporto priemonę.

3. Dėl apelianto pareigos rÅ«pintis proceso eiga. Apeliantas atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį Kauno miesto apylinkės teisme neatvyko, nors apie jo vietÄ ir laikÄ buvo informuotas tinkamai. Atskirajame skunde nėra nurodyta objektyvių aplinkybių, kurios kliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovÄ , ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas turėdamas visas galimybes ginti savo teises pirmos instancijos teisme nerodė suinteresuotumo, kurio reikėtų tikėtis iÅ¡ tokio pobÅ«džio ginčo Å¡alies, ir nesirÅ«pino proceso eiga, yra pagrindas pripažinti apeliantÄ nerÅ«pestinga proceso Å¡alimi ir jo atskirojo skundo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo Ž. A. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, tesimo nutartį palikti nepakeistÄ , nurodo, kad teismas pagrįstai antstolio Mareko Petrovskio veiksmus pripažino neteisėtais (b. l. 105).

Atskirasis skundas atmestinas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nutarties argumentais.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, iÅ¡ieÅ¡kotojas privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarkÄ . T. y. jis privalo užtikrinti vykdymo teisėtumÄ .

Pažymėtina, kad vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko teisės ir teisėti jų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo procese dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju antstolis Marekas Petrovskis vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/00788 vykdydamas 2010-04-14 Kauno m. 15-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ

vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 2-951 dėl 235 018,54 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. Ž. iÅ¡ieÅ¡kotojo R.

A. naudai, nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Ž. A. priklausantį turtÄ , konkrečiai į prekės ženklÄ â€žDENGA“ ir motociklÄ SUZUKI, GSX-R. Antstolis, vadovaudamasis CK 3.88 str. 3 dalimi laikė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti

nurodyti abu sutuoktiniai, šiuo atveju turto savininku nurodytas tik Ž. A., todėl nemanė esant reikalinga vadovaujantis CPK 667

straipsniu pasiÅ«lyti kreiptis į teismÄ ir nustatyti sutuoktinei priklausančio turto dalies.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

PrieÅ¡ pradedant vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomÄ jį dokumentÄ , kuriame skolininku nurodytas vienas iÅ¡ sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ bendrojo sutuoktinių turto, ar iÅ¡ asmeninio skolininko turto. Kai iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ bendrojo sutuoktinių turto (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai, 2 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis), tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedÅ«ros (CPK 667 straipsnis) atlikti nereikia. Jeigu iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal skolininko prievolę turi bÅ«ti vykdomas nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo asmeninį turtÄ , bÅ«tina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Ir tokiÄ teisę antstolis privalo iÅ¡aiÅ¡kinti.

Apeliantas ginčija teismo nutartį nurodydamas, kad antstolis tinkamai išsiaiškino turto priklausomybę,

t. y. kad prekės ženklas ir motociklas priklauso asmenine nuosavybės teise Ž. A.. Nors registruose motociklas SUZUKI GSX-R ir prekės

ženklas „DENGA“ registruoti skolininko Ž. A. vardu, neįvardijant turto bendrÄ ja jungtine nuosavybe, ir Å¡ie viešųjų registrų duomenys nėra nuginčyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl teismai privalo vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamiesi CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (LAT 2010 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010), tas pats taikytina ir antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad motociklas SUZUKI, GSX-R 750 ir prekės ženklas „DENGA“ įgyti santuokos metu, neatsižvelgiant į vieÅ¡uose registruose nurodytus įraÅ¡us, turėjo bÅ«ti taikomas turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, kÄ teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Byloje nustatyta, kad vykdomasis

raÅ¡tas, kurio pagrindu buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas, yra iÅ¡duotas dėl Ž. A. asmeninės prievolės. FaktÄ , kad prievolė yra asmeninio

pobūdžio, Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir Ž. A., ir pats antstolis Marekas Petrovskis. Kadangi prieš

pradedant vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomÄ jį dokumentÄ , kuriame skolininku nurodytas vienas iÅ¡ sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, ar iÅ¡ skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-383/2005, nutartis Nr. 3K-3-484/2005), antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ turėjo vykdyti iÅ¡imtinai tik iÅ¡ sutuoktiniui asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iÅ¡ jam priklausančios turto dalies bendrajame sutuoktinių turte. Dėl tos pačios priežasties antstolis turėjo informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie pradėtÄ priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taip pat pagal CPK 667 str. antstolis turėjo jai pasiÅ«lyti kreiptis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo.

Dėl virÅ¡ nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartis yra pagrįsta, naikinti jÄ atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 327 straipsnio 1 punktas, 338, 339 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Birutė

Bobrel

Kolegijos teisėjai                                                                                              Jolita

Cirulienė

                                                                                              Â

                                                                                                                        Gintautas

Koriaginas