2022-01-24 Nr. DBT-11-3-62-3-01766-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-2/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01766-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. sausio 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas D. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), priteisti 3000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas teismui nurodė, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pareiškėjui skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios pradžia ir pabaiga skaičiuojama nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Atsižvelgiant į pareiškėjo suėmimo laiką nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. ir buvimą ekspertizės įstaigoje nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 27 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d. suėjo trečdalis viso bausmės laiko. Taigi nuo šios datos pareiškėjui galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pareiškėjas į Pravieniškių PN atlikti laisvės atėmimo bausmės atvyko 2020 m. birželio 10 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, nuo minėtos datos (2020 m. birželio 10 d.) Pravieniškių PN privalėjo pradėti rengti pareiškėjo dokumentus, būtinus pateikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Laikantis BVK 164 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, Pravieniškių PN privalėjo mano dokumentus bei socialinio tyrimo išvadą komisijai pateikti prieš 20 dienų iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. 2020 m. liepos 21 d. Tačiau dėl nepagrįsto pataisos namų pareigūnų neveikimo ir šios procedūros vilkinimo, „OAS‘ys“ vertinimas atliktas tik 2020 m. liepos 23 d., o kiti reikalingi dokumentai apskritai nebuvo parengti.

2021 m. sausio 15 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo paskirta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pagal šį nuosprendį, lygtinio paleidimo laikas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sueina 2021 m. rugpjūčio 15 d., o pagal BVK 157 straipsnio 4 d. – 2021 m. vasario 15 d. Pareiškėjas nurodo užpildęs prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kuris išsiųstas Šiaulių apskrities Raseinių probacijos tarnybai. Pataisos namų administracija, gavusi 2021 m. kovo 3 d. Raseinių probacijos tarnybos raštą dėl intensyvios priežiūros taikymo pareiškėjui, iki pat 2021 m. balandžio 8 d., kuomet pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus, neparengė socialinio tyrimo išvados. Dėl šių priežasčių laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. pareiškėjui buvo daroma neturtinė žala. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, žeminamas, ignoruojamas, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, dvasines kančias.

Pravieniškių PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN atvyko 2020 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendis ir paskirta galutinė – 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Po bausmės pakeitimo pasikeitė bausmės atlikimo pabaiga. Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 15 d., pabaiga – 2022 m. gruodžio 1 d. (į bausmės laiką įskaityta 14 dienų). Pareiškėjas 2021 m. balandžio 8 d. išvyko toliau atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namus. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas numatytas 2021 m. rugpjūčio 22 d., pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, terminas suėjo 2021 m. vasario 22 d. D. P. 2021 m. vasario 25 d. pateikė prašymą Nr. 70-274, išreikšdamas sutikimą, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra ir prašydamas ištirti jo socialinę aplinką (nustatyti, ar yra techninės galimybės taikyti elektroninio stebėjimo priemones). Minėtas nuteistojo prašymas 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. 14-1076 buvo persiųstas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui, kuris 2021 m. kovo 3 d. raštu informavo, jog Probacijos tarnybos nuomone, nurodytu adresu D. P. yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, tačiau pateikta informacija apie giminystės ryšius yra netiksli ir nesutampanti. Pataisos įstaigos Resocializacijos skyriaus specialistė, atsakinga už būrį, kurio sudėtyje buvo nuteistasis D. P., susipažinusi su minėtu 2021 m. kovo 3 d. raštu, informavo nuteistąjį, jog 2021 m. balandžio mėn. pirmoje pusėje planuoja parengti dokumentinę medžiagą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pristatyti nuteistąjį Lygtinio paleidimo iš Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus komisijos posėdžio metu.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad nuteistojo D. P. 2021 m. vasario 25 d. prašyme nėra prašoma taikyti lygtinio paleidimo, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 4 dalies nuostata. Prašyme tik abstrakčiai nurodoma, kad jis yra ruošiamas lygtiniam paleidimui. Sutikimo (prašymo) pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai nepateikė. Nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jeigu jis yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutų taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Net jeigu Lygtinio paleidimo iš įstaigos komisija būtų gavusi nuteistojo sutikimą (prašymą) taikyti jam intensyvią priežiūrą dėl lygtinio paleidimo, kaip tai numatyta BVK 157 straipsnio 4 dalyje, tai nereikštų, kad komisija būtų nutarusi taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjant bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, nutarta kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kilusioms abejonėms dėl bylos priskirtinumo administraciniams teismams pagrįsti teismas nurodo, kad pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė nepristatant pareiškėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Pasak teismo, šiuo atveju pareiškėjas siekia būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir kelia ginčą dėl to, jog pataisos įstaiga (Pravieniškių PN) laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjas būtų pristatytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai – Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus pareigūnai neparengė reikiamų dokumentų, laiku neatliko pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų reglamentuojamas BVK XI skyriaus septintajame skirsnyje, taip pat Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-176. Nors pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš pataisos namų pareigūnų ir administracijos galbūt nepagrįsto neveikimo pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procese, teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra labiau susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, nei su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepatenka į administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą sieja su Pravieniškių PN veiksmais (nepagrįstu neveikimu), netinkamai vykdžius jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos procedūrą – neinformavus pareiškėjo apie būtinybę pateikti prašymą, laiku neparengus lygtinio paleidimo svarstymui reikalingų dokumentų (įskaitant socialinio tyrimo išvadą) ir dėl to, pasak pareiškėjo, nepagrįstai laiku nepristačius jo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (BVK 157 str. 6 d.). Taigi patirtą žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo veiksmų, susijusių su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūros vykdymu.

Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, kad BVK 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7-2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016).

Reikalavimai dėl lygtinio paleidimo yra tiesiogiai susiję su Baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-222-2012, 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013, 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-104-2014, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54).

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su veiksmais, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Todėl toks reikalavimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-41-11, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016).

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde reiškia reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, neturtinės žalos atlyginimą, kuri, pareiškėjo teigimu, atsirado dėl to, kad jis laiku nebuvo pristatytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, procedūra buvo pradėta pavėluotai, dėl Pravieniškių PN administracijos neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) procedūra užsitęsė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą reglamentuoja baudžiamąjį procesą bei bausmių vykdymą nustatančios nuostatos inter alia BVK 157, 164 straipsniai. Pareiškėjas nurodo netinkamai vykdžius BVK 164 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Byloje taip pat kyla BVK 157 straipsnio 4 dalies, kurioje įtvirtinta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiškinimo klausimas, susijęs su tinkamu nuteistojo valios būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos išreiškimu.

Taigi spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra kildinamas iš Pravieniškių PN administracijos veiksmų sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmę vykdančios institucijos veiksmai lygtinio paleidimo vykdymo procese yra susiję su nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu, todėl kyla ne iš viešojo administravimo, o iš baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, byla šiuo atveju nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Byla pagal pareiškėjo skundą perduotina apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 30, 36 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos dėl neturtinės žalos atlyginimo perduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys