2017-12-13 Nr. AB-23326-3-64-3-01624-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2833-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01624-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. – Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. Š. – Š. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad buvo laikoma Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016 metų kameroje Nr. 69, kuri neatitinka vienam asmeniui skirto ploto, t. y. 3,6 kv. m, reikalavimo, kameroje drėgna, pelėsis, vos prasiveria langas, sanitariniame mazge nebuvo unitazo, ji visą laiką buvo priversta kvėpuoti fekalijų kvapu, pablogėjo jos sveikata.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja įstaigoje buvo laikoma kameroje Nr. 69 viena ir jai teko 7,14 kv. m. Atsakovas pabrėžė, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis, Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos laikymo Šiaulių TI laikotarpiu kameros, kuriose ji buvo laikoma, nebuvo tikrintos. Atsakovas pažymėjo, kad kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje. Atsakovo manymu, pareiškėjos dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėja skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Atsakovas prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjos laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 80 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja Šiaulių TI ginčo laikotarpiu buvo laikoma nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. birželio 16 d., viso 56 dienas, gyvenamojoje kameroje Nr. 69. Įvertinęs pažymoje nurodytą kameros Nr. 69 plotą (7,14 kv. m) ir tai, kad šioje kameroje pareiškėja buvo laikoma viena, teismas sprendė, kad visas 56 dienas pareiškėjai tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginių, jog kameroje drėgna, pelėsis, teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos laikymo metu jos laikymo kameroje patikrinimų nebuvo atlikta, byloje nepateikė nei vieno Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto. Atsakovas pateikė tik Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. liepos 25 d. pažymą Nr. 62/08-508, kurioje nurodyta, kad įstaigoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, todėl patalpose gali būti per mažas oro judėjimo greitis ir / ar santykinės drėgmės lygis, Šiaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą; Šiaulių TI patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų, įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja. Teismas darė išvadą, kad atsakovas patvirtino, jog Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose gali būti per didelė santykinė drėgmė. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, jog ji Šiaulių TI buvo laikoma drėgnoje kameroje, kurioje ant sienų ir lubų yra pelėsio, o tai sudarė pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

8. Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginių, kad sanitariniame mazge nebuvo unitazo, ji visą laiką buvo priversta kvėpuoti fekalijų kvapu, teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, kad sanitarinis mazgas pareiškėjos laikymo kameroje jos buvimo laikotarpiu buvo tinkamai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, todėl darė išvadą, kad sanitarinis mazgas Šiaulių TI kameroje Nr. 69 pareiškėjos laikymo joje metu neatitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų, o pareiškėja dėl nemalonaus kvapo, sklindančio iš netinkamai izoliuoto sanitarinio mazgo, patyrė nepatogumus.

9. Teismas nustatė, kad buvimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėja keletą kartų skundėsi galvos skausmu, odos bėrimu, taigi turėjo sveikatos problemų. Teismas darė išvadą, jog būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjos sveikatos pablogėjimą ir jai objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų, konkrečiai – higienos normos reikalavimus atitinkančios kameros.

10. Atsižvelgęs į pareiškėjos patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas darė išvadą, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik jos teisių pažeidimo pripažinimu, pareiškėja patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos laikymas kameroje, neatitinkančioje higienos normos reikalavimų, nustatyti pažeidimai dėl sanitarinio mazgo įrengimo sukėlė pareiškėjai dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas pažymėjo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms pareiškėja nesiskundė, jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nenurodė, kodėl neturtinę žalą vertina tokia suma, todėl teismas sprendė, jog kitos jos laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja buvo kalinama pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas sprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 80 Eur.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

12. Atsakovas nurodo, kad nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikoma pareiškėja, būtų buvę nustatyti pažeidimai Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu. Kitų pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta. Kameros pareiškėjos kalinimo laikotarpiu nebuvo tikrintos, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Pati pareiškėja jos kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino atsakovo paaiškinimų dėl sanitarinio mazgo. Atsakovo manymu, konstatavus, kad nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, kad atsakovas dėjo visas pastangas kuo palankesnių kalinimo sąlygų užtikrinimui, kad pareiškėjos teiginiai apie aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas neturtinei žalai atsirasti, nepagrįsti ir neįrodyti, nustačius, kad dėl kalinimo įstaigoje pareiškėja patyrė neturtinę žalą, buvo pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti valstybės institucijos neteisėto veikimo ar neveikimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už teisių pažeidimą. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjos laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimo pareiškėjai, atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovo 80 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad sanitarinis mazgas Šiaulių TI kameroje Nr. 69 pareiškėjos laikymo joje metu neatitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, jog ji Šiaulių TI buvo laikoma drėgnoje kameroje, kurioje ant sienų ir lubų yra pelėsio (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 ir 39 punktų pažeidimai). Kitų pareiškėjos skunde nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė.

15. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pripažinimu, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė būti kalinamai Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nesikreipė į įstaigos direktorių dėl kamerose esančios drėgmės ir pelėsio, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo paaiškinimų dėl sanitarinio mazgo.

16. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Šiaulių TI veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja skundu siekia, jog jai iš atsakovo būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl to, kad jos laikymo sąlygos kameroje Nr. 69 neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 69, kurios plotas 7,14 kv. m, buvo laikoma viena, todėl pareiškėjai tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Pareiškėja dėl tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliacinio skundo neteikė. Atsakovas tiek atsiliepime į pareiškėjos skundą, tiek apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad pareiškėja kameroje Nr. 69 ginčo laikotarpiu buvo laikoma viena. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2-os pamainos prižiūrėtojos pažyma Nr. 60/09-26638 (b. l. 22-23). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą dėl to, jog pareiškėjai tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus ir šiuo aspektu nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui tik nurodė, kad kameroje buvo drėgmė, pelėsis. Atsakovas, atsakydamas į tokius pareiškėjos argumentus, pažymėjo, kad pareiškėjos laikymo Šiaulių TI metu jos laikymo kamerose nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėja dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių TI direktorių nesikreipė. Byloje esančioje Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės 2016 m. liepos 20 d. pažymoje Nr. 61/04-1704 (b. l. 24) taip pat nurodyta, kad nėra duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į Šiaulių TI su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į atsakovo pateiktą Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. liepos 25 d. pažymą Nr. 62/08-508 (b. l. 25-26), kurioje pripažinta, kad Šiaulių TI patalpose gali būti per mažas santykinės drėgmės lygis. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, jog ji Šiaulių TI buvo laikoma drėgnoje kameroje, kurioje ant sienų ir lubų yra pelėsio (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 ir 39 punktų pažeidimai).

20. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo unitazo, išvietė neužsidarydavo sandariai, todėl pareiškėja buvo priversta kvėpuoti fekalijų kvapu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, jog sanitarinis mazgas pareiškėjos laikymo kameroje metu buvo tinkamai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, todėl darė išvadą, kad sanitarinis mazgas Šiaulių TI kameroje Nr. 69 pareiškėjos laikymo joje metu neatitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų, o pareiškėja dėl nemalonaus kvapo, sklindančio iš netinkamai izoliuoto sanitarinio mazgo, patyrė nepatogumus.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo paaiškinimų dėl sanitarinio mazgo, jog visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl sanitarinio mazgo nėra pateikta tokių argumentų. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka. Byloje yra tik atsakovo pateikta Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. liepos 25 d. pažyma Nr. 62/08-508, kurioje nurodyta, kad sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamose patalpose atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Šioje pažymoje nėra nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpos praėjimas yra atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus. Byloje esančių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo prieitai išvadai, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, jog sanitarinis mazgas kameroje Nr. 69 pareiškėjos laikymo joje laikotarpiu buvo tinkamai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjos naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetas Šiaulių TI kameroje, kurioje buvo laikoma pareiškėja, buvo tinkamai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas taip pat nepaneigė pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, jog ji Šiaulių TI buvo laikoma drėgnoje kameroje, kurioje ant sienų ir lubų yra pelėsio. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą ir jos taikymo pagrįstumą.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

24. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis. Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad nenustatyta, jog pareiškėjai būtent dėl kalinimo sąlygų būtų atsiradusios itin neigiamos pasekmės.

25. Kita vertus, pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjos teiginių dėl tualetų netinkamo įrengimo, taip pat nepateikė įrodymų, kad kameroje Nr. 69, kurioje buvo laikoma pareiškėja, ginčo laikotarpiu nebuvo per didelė drėgmė ir pelėsis. Tokie pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjai neigiamus išgyvenimus, nebuvo trumpalaikiai ir atsitiktiniai, objektyviai galėjo sukelti pareiškėjos nurodytus fizinius nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atkreiptinas dėmesys ir į byloje esančius įrašus pareiškėjos asmens sveikatos istorijoje (b. l. 13), iš kurių matyti, kad pareiškėjos sveikatos pablogėjimą galėjo lemti netinkamos jos laikymo Šiaulių TI sąlygos.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotą pareiškėjos teisių pažeidimą, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikoma pareiškėja, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjos patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjai pagrįstai priteisė 80 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, nepriteisiant pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė