26caace7-d111-443c-8446-e912f08ab992 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-30375-1044/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24653-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas UAB „Legal Balance” (toliau ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. (toliau ir atsakovas) 147,75 Eur negrÄ Å¾into kredito, 24,11 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 5,88 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 35,20 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos, 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (147,75 Eur), nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-07-09), 39 proc. kompensuojamųjų palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (147,75 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ (toliau ir pradinis kreditorius) ir atsakovas 2019 m. liepos 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-vd2k4nj3 (toliau ir sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 150,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų (metinė palÅ«kanų norma: 39,00 proc.) ir 40,68 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais.

Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų sutartis 2020 m. sausio 15 d. pradinio kreditoriaus praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, atsakovas 147,75 Eur vartojimo kredito negrÄ Å¾ino. Tarp pradinio kreditoriaus ir ieÅ¡kovo 2020 m. kovo 3 d. sudaryta periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 ir 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingų asmenų skolas, tarp jų ir į atsakovo skolÄ .

IeÅ¡kovas 2020 m. kovo 9 d. elektroniniu paÅ¡tu informavo atsakovÄ apie reikalavimo teisių į jo skolÄ perleidimÄ . Atsakovui A. G. ieÅ¡kinio su priedais kopija ir teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieÅ¡kinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grÄ Å¾inti neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), įteikti 2020 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (praneÅ¡imas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas 2020 m. spalio 3 d).

Atsakovui per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovui praÅ¡ant tokiu atveju priimti sprendimÄ už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sÄ lygos užbaigti bylos nagrinėjimÄ priimant sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformavus Å¡alių apie raÅ¡ytinį procesÄ dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. liepos 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-vd2k4nj3, kuria atsakovui buvo suteiktas 150,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų (metinė palÅ«kanų norma: 39,00 proc.) ir 40,68 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais.

Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų sutartis 2020 m. sausio 15 d. pradinio kreditoriaus praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, atsakovas 147,75 Eur vartojimo kredito negrÄ Å¾ino. Tarp pradinio kreditoriaus ir ieÅ¡kovo 2020 m. kovo 3 d. sudaryta periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 ir 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingų asmenų skolas, tarp jų ir į atsakovo skolÄ .

IeÅ¡kovas 2020 m. kovo 9 d. elektroniniu paÅ¡tu informavo atsakovÄ apie reikalavimo teisių į jo skolÄ perleidimÄ . Duomenų, kad atsakovas iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ bÅ«tų atsiskaitęs su ieÅ¡kovu ar pradiniu kreditoriumi, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu.

Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimÄ atsakovas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 25 d. praneÅ¡imu, siųstu sutartyje nurodytu elektroninio paÅ¡to adresu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi, atsakovei neįvykdžius sutartinės prievolės atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, įsiskolinimas ieÅ¡kovui priteistinas iÅ¡ atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieÅ¡kovu tinkamai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė ir savo prievolės ieÅ¡kovui neginčijo (CPK 12 straipsnis), ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 147,75 Eur negrÄ Å¾into suteikto kredito sumos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 24,11 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintos palÅ«kanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimÄ ; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palÅ«kanos, tačiau Å¡ios palÅ«kanos nėra laikomos savarankiÅ¡ka palÅ«kanų rÅ«Å¡imi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palÅ«kanų.

Taigi matyti, jog Å¡ių palÅ«kanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palÅ«kanas iÅ¡lieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, iÅ¡skyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus, aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių.

Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palÅ«kanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikÅ¡tų sutarties vykdymÄ natÅ«ra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palÅ«kanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimÄ už laikotarpį, kai sutartis bÅ«tų pasibaigusi, jeigu nebÅ«tų nutraukta, tai Å¡ių nuostolių dydį, virÅ¡ijantį sutartines kompensacines palÅ«kanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrÄ sias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Pagal tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytÄ sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palÅ«kanas. Å ios palÅ«kanos laikytinos mokėjimo (pelno) palÅ«kanomis. Pagal minėtos sutarties sÄ lygas, kreditÄ ir palÅ«kanas atsakovas turėjo mokėti iki 2022 m. liepos 9 d. Sutartį nutraukus 2020 m. sausio 15 d., ieÅ¡kovas paskaičiavo mokėtinas 24,11 Eur mokėjimo palÅ«kanas iki sutarties nutraukimo dienos, toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , yra pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5,88 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos. Pažymėtina, jog sutarties specialiosiose sÄ lygose yra nurodytas sutarties administravimo mokesčio dydis – 40,68 Eur, o sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.18 punkte numatyta, kad sutarties administravimo mokestis, tai mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties vykdymo priežiÅ«rÄ , įmokų surinkimÄ bei paskirstymÄ , įsiskolinimų valdymÄ ir kontrolę.

Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmokÄ . Pagal sutarties 1.9 punktÄ , bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos iÅ¡laidos, įskaitant palÅ«kanas, ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Å i kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal vartojimo kredito paraiÅ¡kÄ suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių iÅ¡laidų, susijusių su vartojimo kredito davėjo iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais.

Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima mokėjimo palÅ«kanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (vartojimo kredito davėjui) už pradelstÄ laikotarpį. Vilniaus apygardos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog administravimo mokestis, nevirÅ¡ijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali bÅ«ti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 5,88 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, priteisimo, yra tenkintinas. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 35,20 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos ir 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (147,75 Eur), nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-07-09).

Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 kasacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintÄ pinigų sumÄ ir gauti atitinkamÄ užmokestį – mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurios turi bÅ«ti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartiniųprievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.

Sutartį nutraukus, turi bÅ«ti vadovaujamasi sutarties nutraukimÄ ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natÅ«ra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Kasacinis teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo. Pagal CK 6.249 str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos Å¡alies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Pagal tarp Å¡alių sudarytÄ vartojimo kredito sutartį, vartojimo kreditas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas per 36 mėnesius, t. y. iki 2022 m. liepos 9 d.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovas tinkamai sutarties sÄ lygų nevykdė, pradinis kreditorius nuo 2020 m. sausio 15 d. nutraukė su atsakovu sudarytÄ sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 35,20 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos ir 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (147,75 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, tenkintinas visiÅ¡kai.

Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 39 proc. kompensuojamųjų palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (147,75 Eur), nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

Pelno palÅ«kanos aiÅ¡kinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palÅ«kanos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palÅ«kanų paskirties kreditorius Å¡ių palÅ«kanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palÅ«kanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Nagrinėjamu atveju kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmokÄ , specialiosiose sÄ lygose numatytos palÅ«kanos (t. y. 39 procentų dydžio metinės palÅ«kanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrÄ Å¾intos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimÄ si vartojimo kredito suma iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo dienos; visiÅ¡ko skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sÄ skaitÄ .

Viena vertus, ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, jog kredito sutarties sÄ lyga dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminÄ , jis be 39 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, privalės mokėti ir 39 procentų dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Tai reiÅ¡kia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotÄ kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grÄ Å¾inimÄ negali bÅ«ti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dienÄ , nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai iÅ¡reikÅ¡ti.

Å i taisyklė taikytina ir kompensacinėms palÅ«kanoms, nes pastarosios atlieka analogiÅ¡kÄ funkcijÄ kaip ir netesybos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek netesybų, tiek palÅ«kanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimÄ , prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ taikymÄ vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo kompensacinių palÅ«kanų, apskaičiuotų taikant 39 procentų metinę palÅ«kanų normÄ , spręstina, kad palÅ«kanų normos dydis (39 procentai) virÅ¡ija VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palÅ«kanų), todėl sutarties specialiųjų sÄ lygų sÄ lyga, kuria Å¡alys susitarė dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžio, pažeidžia VKÄ® 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamÄ vykdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sÄ lyga, pažeidžianti Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas savo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1721-567/2020). Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ preziumuojama nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje be kita ko yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palÅ«kanų) dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 39 procentų dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų, įvertinus kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 punkto nuostatas, pripažintinas nesÄ Å¾iningu ir Å¡i sutarties sÄ lyga laikytina negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 212,94 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos patirtos 136,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur procesinių dokumentų rengimo iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punkto 5 ir 7 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance” (j. a. k. 302528679) 147,75 Eur (vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt septyni eurai, 75 ct) negrÄ Å¾into kredito, 24,11 Eur (dvideÅ¡imt keturi eurai, 11 ct) mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 5,88 Eur (penki eurai, 88 ct) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 35,20 Eur (trisdeÅ¡imt penki eurai, 20 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos, 39 (trisdeÅ¡imt devynis) proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (147,75 Eur), nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-07-09), 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 212,94 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 136,00 Eur (vienas Å¡imtas trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai, 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus. IeÅ¡kovas per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Gerda Sinkevičienė