2022-05-11 Nr. AB-12141-3-61-3-00854-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-275-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00854-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Spectro finance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Spectro finance“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Spectro finance“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) iš naujo spręsti klausimą dėl: 1) A. S. dvigubos pilietybės panaikinimo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies pagrindu; 2) A. K. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 1, 7, 71, 13 ir 14 punktų pagrindais; 3) administracinio nusižengimo teisenos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 532 straipsnio pagrindu pradėjimo A. S. ir A. K. atžvilgiu, remiantis ANK 589 straipsnio 102 punkto, 590 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Spectro finance“ skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė Migracijos departamentui pranešimą „Dėl informacijos patikrinimo“ (toliau – ir Pranešimas), prašydamas patikrinti jame pateiktą informaciją ir atsakovo kompetencijos ribose priimti sprendimus, susijusius su A. (A.) K. išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje bei A. S. turima Lietuvos Respublikos pilietybe. Atsakydamas į Pranešimą Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad atliks patikrinimus, kurių metu įvertins pateiktų duomenų apie A. (A.) K. bei A.

S. pagrįstumą ir teisės aktų nustatyta tvarka priims atitinkamus sprendimus. 2021 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pateikti informaciją, kokie patikrinimai buvo atlikti ir kokie sprendimai buvo priimti A. (A.) K.bei A. S. atžvilgiu. Atsakydamas į šį prašymą Migracijos departamentas informavo, kad pareiškėjo prašoma informacija buvo įvertinta Migracijos departamento kompetencijos ribose, bet, vadovaudamasis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46EB (toliau – ir BDAR), informacijos, susijusios su asmenis duomenimis, nepateikė. 2021 m. spalio 7 d. pareiškėjas pakartotinai pateikė prašymą Migracijos departamentui, prašydamas pateikti informaciją, kokie patikrinimai buvo atlikti ir kokie sprendimai buvo priimti A. (A.) K. bei A.

S. atžvilgiu. Migracijos departamentas, atsakydamas nurodė, kad: pareiškėjo atstovas nepateikė atstovavimą pareiškėjui patvirtinančių dokumentų; paklausime dėl informacijos pateikimo nurodytas asmens duomenų tvarkymo tikslas (duomenų panaudojamas nagrinėjamoje civilinėje byloje) nėra pakankamas tam, kad Migracijos departamentas galėtų įvertinti, ar šiam tikslui pasiekti yra būtina tvarkyti prašomus pateikti asmens duomenis, todėl jie nebus teikiami; prašomi asmens duomenys galėtų būti teikiami pateikus motyvuotą prašymą ir nurodžius ne tik asmens duomenų tvarkymo teisinį pagrindą, įtvirtintą BDAR 6 straipsnio 1 dalyje, bet ir jų naudojimo tikslą, įtvirtintą BDAR 5 straipsnyje.

Pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. pakartotinai kreipėsi į Migracijos departamentą su paklausimu, prašydamas pateikti informaciją, kokie patikrinimai buvo atlikti ir kokie sprendimai buvo priimti A. (A.) K. bei A. S. atžvilgiu, nurodydamas papildomas faktines aplinkybes ir pateikdamas papildomus dokumentus. Migracijos departamentas, atsakydamas į šį paklausimą, nurodė, kad pareiškėjas nenurodė prašomų pateikti duomenų apimties, o paklausime nuodytas asmens duomenų tvarkymo tikslas nėra pakankamas, kad Migracijos departamentas galėtų įvertinti, ar šiam tikslui pasiekti yra būtina tvarkyti prašomus pateikti asmens duomenis, todėl informacijos, susijusios su šiais duomenimis, pateikti negali.

Pateiktame atsakyme pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka. 2022 m. sausio 26 d. pareiškėjas pakartotinai pateikė Migracijos departamentui paklausimą. Migracijos departamentas nurodė pareiškėjui, kad nors jis savo pakartotinai teikiamuose prašymuose nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą bei prašomų duomenų apimtis, tačiau paklausimuose dėl informacijos nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslai nėra pakankami, kad Migracijos departamentas galėtų įvertinti, ar šiam tikslui pasiekti yra būtina tvarkyti prašomus pateikti asmens duomenis, be to, prašoma informacija nėra susijusi su pareiškėjo nurodytais asmens duomenų tvarkymo tikslais, todėl Migracijos departamentas pateikti daugiau informacijos, susijusios su asmens duomenimis, negali.

Atsakyme taip pat pažymėjo, kad jeigu atsižvelgus į visas konkrečios civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybes būtų padaryta išvada, jog prašoma pateikti informacija būtina siekiant tinkamai išspręsti bylą, pareiškėjas galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta įrodymų išreikalavimo procedūra ir pateikti prašymą teismui su prašymu išreikalauti įrodymus. Pareiškėjui buvo išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.

Teismas, įvertinęs prie skundo pateiktus duomenis, nustatė, jog atsakovas gavo pareiškėjo 2020 m. lapkričio 17 d. Pranešimą ir atsakė, kad atliks patikrinimus, kurių metu įvertins pateiktų duomenų apie A. (A.) K. bei A. S. pagrįstumą ir teisės aktų nustatyta tvarka priims atitinkamus sprendimus, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkino tokius veiksmus atlikti. Tai, kad atsakovas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, patvirtina pateikta informacija atsakyme į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. paklausimą. Teismas sprendė, kad skundo priedai akivaizdžiai patvirtina, jog Migracijos departamentas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir įvertino pareiškėjo Pranešime nurodytų duomenų pagrįstumą bei priėmė atitinkamus sprendimus, tačiau apie juose nustatytas aplinkybes atsisakė teikti informaciją pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Migracijos departamento neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui yra aktualu gauti duomenis apie Migracijos departamento nustatytas aplinkybes ir priimtus sprendimus, išnagrinėjus jo 2020 m. lapkričio 17 d. Pranešimą, pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę apskųsti Migracijos departamento atsakymus, kuriais jam atsisakoma pateikti atitinkamą informaciją.

III. Pareiškėjas UAB „Spectro finance“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, jog skundo (prašymo) priėmimo stadija yra skirta tik formaliems procesinio teisinio pobūdžio klausimams spręsti, t. y. kad teismas, spręsdamas skundo (prašymo) priėmimo klausimą, turi tiesiog patikrinti, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka tokio procesinio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus (ABTĮ 23–25, 35 ir kt. str.). Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad Migracijos departamentas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kad nėra pagrindo konstatuoti Migracijos departamento neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, peržengė savo kompetencijos ribas. Jis pasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės ir jų pakankamumo skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei suformuluotiems reikalavimams pagrįsti, išsprendė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą ir skundo priėmimo stadijos etape pateikė šio klausimo teisinį įvertinimą, nors, kaip žinoma, materialiųjų subjektinių reikalavimų pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės ir šio klausimo teisinis įvertinimas pateikiamas galutiniame teismo procesiniame sprendime, kuris priimamas ABTĮ nustatyta tvarka išnagrinėjus bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Spectro finance“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas: įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl: 1) A. S. dvigubos pilietybės panaikinimo Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies pagrindu; 2) A. K. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 7, 71, 13 ir 14 punktų pagrindais; 3) administracinio nusižengimo teisenos ANK 532 straipsnio pagrindu pradėjimo A. S. ir A. K. atžvilgiu, remiantis ANK 589 straipsnio 102 punkto, 590 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir įvertino pareiškėjo Pranešime nurodytų duomenų pagrįstumą bei priėmė atitinkamus sprendimus, tačiau apie juose nustatytas aplinkybes atsisakė teikti informaciją pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nurodydamas, kad nėra pagrindo konstatuoti Migracijos departamento neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, iš esmės vertino materialiųjų teisinių santykių, iš kurių buvo kildinamas ginčas, pagrindu atsirandančias teises, tačiau šie klausimai gali būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų tenkinimą yra skirtingi dalykai. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju spręsdamas pareiškėjo UAB „Spectro finance“ skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo tik nustatyti, ar pareiškėjas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą, turėjo tam pakankamas procesines prielaidas, ar jas pagrindė, t. y. ar nurodė tas aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad atsakovo veiksmai daro poveikį jo subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams. Kadangi nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad nėra pagrindo konstatuoti Migracijos departamento neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, todėl 2022 m. kovo 3 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai įvertino skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Spectro finance“ skundą. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo UAB „Spectro finance“ skundo priėmimo klausimas turi būti grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Spectro finance“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Spectro finance“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė