Legislator Case Law & Legislation
26c1b742-bdee-4a2d-9e35-2c9bc015bb87 AI generated

26c1b742-bdee-4a2d-9e35-2c9bc015bb87 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 26c1b742-bdee-4a2d-9e35-2c9bc015bb87
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagÄ turėdamas tikslÄ jÄ parduoti ar kitaip platinti bei jÄ pardavė, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:A. K. ne vėliau kaip nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, laikė 57,531 g miltelių, kuriuose buvo 18,985 g kokaino, o rugsėjo 19 d., laikotarpiu nuo 14 val. 02 min. iki 15 val. 45 min. nurodytoje savo gyvenamojoje vietoje Å¡iuos miltelius su narkotine medžiaga po 42 Eur už vienÄ gramÄ pardavė T.

Legislator headnote

AI generated

26c1b742-bdee-4a2d-9e35-2c9bc015bb87 · Lietuvos apeliacinis teismas: Prokuroro nuomone, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad A. K. proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nes byloje buvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, A. K. savo veiksmų nevertino kritiÅ¡kai, o gailėjimasis buvo tik formalus. Todėl prokuroras teigia, kad A. K. nuoÅ¡irdžiai nesigailėjo, todėl nuteistojo prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailestis nepagrįstai pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . 3.3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-396/2017                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44574-2016-6                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                            1.2.17.5.3.;1.2.23.2.1. (S)  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei, nuteistajam A.

K., jo gynėjui advokatui Aivarui Surbliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (A. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams;BK 201 straipsnio 3 dalį – 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A.

K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis A. K. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – vieneriais metais aštuoniais mėnesiais – ir jam nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams.Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis A. K. į bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, A.

K. paskirtos trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigoti jį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.IÅ¡ A. K. paimti 395 (trys Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt penki) Eur konfiskuoti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagÄ turėdamas tikslÄ jÄ parduoti ar kitaip platinti bei jÄ pardavė, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:A. K. ne vėliau kaip nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, laikė 57,531 g miltelių, kuriuose buvo 18,985 g kokaino, o rugsėjo 19 d., laikotarpiu nuo 14 val. 02 min. iki 15 val. 45 min. nurodytoje savo gyvenamojoje vietoje Å¡iuos miltelius su narkotine medžiaga po 42 Eur už vienÄ gramÄ pardavė T.

I. (skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta – T. I.).1.1. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai gabeno ir laikė namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis: A. K. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. R. turguje, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai įgijo 10 litrų namų gamybos stiprių, 33,9 proc. etilo alkoholio koncentracijos alkoholinių gėrimų, juos atsigabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) rajone, kur laikė iki 2016 m. rugsėjo 20 d. apie 14 val. 05 min., kol buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.2.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Romas Jasevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti:2.1. A. K. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę Å¡eÅ¡eriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.2.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Å¡iÄ bausmę ir bausmę, paskirtÄ pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du ir A.

K. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡eriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. 2.3. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis A. K. paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu – dvejais metais dviem mėnesiais – ir jam paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ keturiems metams keturiems mėnesiams.2.4. A. K. panaikinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.2.5. A. K. panaikinti BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto taikymÄ .

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis iÅ¡ A. K. iÅ¡ieÅ¡koti 2 255 Eur.3. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė A. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir paskyrė neteisingÄ bausmę, todėl netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BK 72 straipsnio nuostatas.3.1. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas nustatomas tik tada, kai jis pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai padaro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011, Nr. 2K-21-942/2016).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-21-942/2016 ir kt.). Pažymi, kad nepakanka nustatyti, jog kaltininkas iki nuosprendžio priėmimo papasakojo apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir nuoÅ¡irdų galėjimÄ si, kuris turi bÅ«ti ne formalus ir vertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-942/2016 ir kt.) 3.2.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu atsisakė duoti parodymus (t. 3, b. l. 20–21). Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo klausimÄ A. K. paaiÅ¡kino, kad nusikalstamų veikų nepadarė ir atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 183-186). A. K. savo kaltę pripažino ir davė parodymus tik po to, kai iÅ¡ Latvijos Respublikos buvo gauti bylai reikÅ¡mingi duomenys (t. 1, b. l. 73–183). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino savo kaltę ir savo elgesį vertino kritiÅ¡kai.

Prokuroro nuomone, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad A. K. proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nes byloje buvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, A. K. savo veiksmų nevertino kritiÅ¡kai, o gailėjimasis buvo tik formalus. Todėl prokuroras teigia, kad A. K. nuoÅ¡irdžiai nesigailėjo, todėl nuteistojo prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailestis nepagrįstai pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . 3.3.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. K. paskyrė neteisingÄ bausmę. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. savo gyvenamojoje vietoje laikė ir T. I. pardavė 57,531 g miltelių, kuriuose buvo 18,985 g kokaino, kuris labai artimas didelio kiekio ribai. Be to, A. K. disponavo narkotine medžiaga kokainu, kuri yra pavojingesnė ir sukelia sunkesnius padarinius žmonių sveikatai. Taip pat bÅ«tina įvertinti ir tai, kad A. K. Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ kokainÄ pardavė už pakankamai didelę pinigų sumÄ , t. y. 2 650 Eur. 3.4.

Prokuroras skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas A. K. nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – buvo taikoma ne visÄ laikÄ . Prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo metu A. K. kardomoji priemonė – suėmimas – buvo pakeista į užstatÄ nustačius, kad kardomųjų priemonių tikslai bus pasiekti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3.5.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog konfiskuotinas turtas, kuris yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, iÅ¡ kaltininko ar kitų asmenų iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad A. K. narkotines medžiagas kokainÄ pardavė T. I. už 2 650 Eur, todėl jie laikomi kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ A. K. konfiskavo tik 395 Eur, kurie buvo rasti pas nuteistÄ jį automobilyje. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konfiskuoti visus iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus, t. y. likusiÄ dalį – 2 255 Eur, nors valstybinį kaltinimÄ palaikęs prokuroras to ir neprašė. Pažymi, kad teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, objektyvus ir priimti teisingus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. nutarimai). 3.6.

Atsikirtime į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ nuteistasis A. K. nurodo, kad prokuroro apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Jam paskirta bausmė nėra per Å¡velni. Nurodo, kad jis pripažino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę pripažino atsakomybę lengvinančia. Nuteistojo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės padėjo greitai demaskuoti narkotinių medžiagų įgijėjÄ T.

I.. Pirmosios instancijos teismas jam iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino narkotinių medžiagų neteisėtÄ Ä¯gijimÄ ir gabenimÄ , taip sumažėjo jam pareikÅ¡to kaltinimo apimtis. Apygardos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę (anksčiau neteistas, dirba, Å¡eiminę padėtį), todėl BK 54 straipsnio, BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Be to, prokuroras nepagrįstai praÅ¡o iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti 2 255 Eur, nes tokia pinigų suma pas jį nebuvo rasta. Pažymi, kad apygardos teisme pats prokuroras prašė konfiskuoti tik 395 Eur, kuriuos rado jo automobilyje.

Taip pat nurodo, kad tik jis parodė, jog narkotines medžiagas pirko už 2 650 Eur, tačiau Å¡ios aplinkybės nepatvirtino T. I. 4. Apeliacinio proceso metu prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis A. K. praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, o gynėjas – tenkinti iÅ¡ dalies, t. y. sutinka su prokuroro skundo dalimi dėl 2 255 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo.4.1. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas).4.2. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį. 4.3.

Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų dėl įrodymų vertinimo ir jų gavimo teisėtumo dėl A. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 3 dalį bei jo iÅ¡teisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje neperžiÅ«rimas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).4.4. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti Å¡iÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir kad dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-21-942/2016). Be to, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme.

Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ .4.5. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad nuteistasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 3 dalį pripažino visiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad A. K. pripažino esmines savo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi ir savo elgesį vertina labai kritiÅ¡kai.

Prokuroras skunde teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. pirmos apklausos metu ir kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo metu parodė, kad nusikalstamų veikų nepadarė ir atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 183–186; t. 3, b. l. 20–21). Tačiau vėliau papildomos apklausos metu A. K. savo kaltę pripažino ir davė parodymus apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodė T. I., kuriam pardavė narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 73–183).

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino savo kaltę ir savo elgesį vertino kritiÅ¡kai. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. savo kaltę pripažino ir davė parodymus apie narkotinių medžiagų disponavimÄ tik po to, kai 2016 m. spalio 5 d. iÅ¡ Latvijos Respublikos buvo gauti bylai reikÅ¡mingi duomenys (t. 1, b. l. 77–146). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. ir jo gynėjas, susipažindami su visa bylos medžiaga, jokių praÅ¡ymų nepareiÅ¡kė (t. 3, b. l. 86–89).

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu savanoriÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai jis patvirtino apygardos teisme bei apeliacinio proceso metu, nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailestis nėra formalus. Tai, kad nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nenuoseklÅ«s, nelaikoma esminiu trÅ«kumu pirmiau minėtÄ aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik teismas įvertina, kokį indėlį kaltinamasis (nuteistasis) savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ . Pažymėtina, kad nuteistasis A. K. nuosekliai tvirtina, kad narkotines medžiagas kokainÄ T. I. pardavė už 2 650 Eur. IÅ¡ T. I. parodymų matyti, kad narkotines medžiagas kokainÄ iÅ¡ A. K. nusipirko už 1 600 Eur (t. 1, b. l. 172–173). Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apelianto nurodytos aplinkybės laikomos reikÅ¡mingomis (svariomis) teisingo sprendimo byloje priėmimui.

Todėl apygardos teismas nuteistojo A. K. prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, atliko sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas.4.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro skundas dėl bausmės sugriežtinimo A. K. yra prieÅ¡taringas ir nenuoseklus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroras skunde praÅ¡o A. K. panaikinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau taip pat praÅ¡o taikyti BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad jeigu A. K. bÅ«tų panaikinta minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prokuroro praÅ¡ymas taikyti BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatas bÅ«tų visiÅ¡kai nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie prokuroro skundo argumentai nesuderinami, todėl atmetami.5. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Be to, pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.5.1.

Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.            5.2. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. yra jauno amžiaus, teistumas iÅ¡nykęs, todėl laikomas neteistu, baustas administracinėmis nuobaudomis (dažniausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), dirba, turi Å¡eimÄ , nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Apygardos teismas A. K. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę teisingai, ji yra proporcinga padarytos veikos pobÅ«džiui, todėl BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent tokios bausmės paskyrimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ ir bausmės tikslų pasiekimÄ .

Prokuroro skunde nurodyti argumentai, kad A. K. laikė ir už pakankamai didelę pinigų sumÄ pardavė 57,531 g miltelių, kuriuose buvo 18,985 g kokaino, kuris labai artimas didelio kiekio ribai bei tai, kad kokainas yra pavojingesnė narkotinė medžiaga ir sukelia sunkesnius padarinius žmonių sveikatai, nėra pakankami nuteistajam skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad narkotinių medžiagų kiekis yra nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis, todėl negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, skiriant bausmę.

Nors A. K. anksčiau teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, todėl apeliantas laikomas neteistu ir Å¡i aplinkybė negali turėti esminės reikÅ¡mės nuteistojo asmenybės vertinimui ir bausmės skyrimui.  6. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taip pat pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamÄ jÄ veikÄ ir bausmę individualizuoja du kartus: pirmÄ â€“ vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antrÄ â€“ nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be to, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir / ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Todėl priimdamas tokį pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015). 6.1. Vadovaujantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo A. K. asmenybę, Å¡eiminę padėti, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ A. K. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, pirmosios instancijos teismas A. K. teisingai ir pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kuri turi realias galimybes teigiamai veikti nuteistÄ jį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.7. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; be kito nurodyto konfiskuotino turto teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialiÄ vertę turinčius daiktus.

Todėl iÅ¡ aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų matyti, kad teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamÄ veikÄ panaudotas transporto priemones, pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-24/2011, Nr. 2K-237/2011).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , turto konfiskavimas – baudžiamojo poveikio priemonė, kuri tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui su bausme. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.           7.1.

Pirmosios instancijos teisme prokuroras prašė konfiskuoti tik 395 Eur, kurie buvo rasti nuteistojo automobilyje, o dėl likusios neteisėto sandorio dalies pinigų, kurie nebuvo surasti, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė (t. 3, b. l. 113). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai nėra kliÅ«tis prokurorui paduoti apeliacinį skundÄ , nes apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir pirmosios instancijos teisme (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas ir iÅ¡ A.

K. pagrįstai konfiskavo 395 Eur, kurie buvo neteisėtai gauti už parduotas narkotines medžiagas. IÅ¡ nuteistojo A. K. parodymų matyti, kad 57,531 g miltelių, kuriuose buvo 18,985 g kokaino, T. I. pardavė už 2 650 Eur, tai jis patvirtino ir apeliacinio proceso metu. Nors iÅ¡ T. I. parodymų matyti, kad A. K. už įsigytas narkotines medžiagas sumokėjo 1 600 Eur (t. 1, b. l. 172–173), tačiau netikėti nuosekliais apelianto parodymais nėra pagrindo. Nors likusi pinigų suma, t. y. 2 255 Eur, kurie neteisėtai buvo gauti už narkotinių medžiagų pardavimÄ , pas nuteistÄ jį nebuvo surasti, tačiau jie buvo gauti nusikalstamu bÅ«du, todėl turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koti (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, Å¡i skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio dalis keičiama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti:Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ A. K. (A. K.) iÅ¡ieÅ¡koti 2 255 (du tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis) Eur, kurie buvo neteisėtai gauti pardavus narkotinę medžiagÄ kokainÄ .

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai                                                                                                                Kęstutis Jucys                                                                                     Viktoras Kažys                                                                                      Violeta Ražinskaitė