2024-04-16 Nr. BB-2199-1-01-1-39353-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1426/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39353-2018-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. G. gynėjo advokato Edvardo Zalubos kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 17 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties vykdymą, klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. G. gynėjas kasaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti, bylą A. G. nutraukti. Nustačius, kad pažeistos apeliacinio proceso taisyklės, grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių prieštarauja BPK nustatytoms įrodymų įvertinimo ir teismų procesinių sprendimų motyvavimo taisyklėms, byloje išteisinto degalinės operatoriaus gynėjo motyvai dėl saugaus elgesio taisyklių normų konkurencijos aiškinimo nepagrįstai suabsoliutinti. Dėl BPK 20 straipsnio pažeidimo vienpusiškai ir šališkai išnagrinėjus bylą, be jokio pakankamo pagrindo atmetus byloje esančią, moksliniais tyrimais pagrįstą specialisto išvadą, pritaikytos materialinės teisės normos, kurių taikyti nereikėjo. Specialiosios elgesio taisyklės, kurios iš esmės suponuoja tokios kategorijos kaltinimus teikti ir specialiajam subjektui, padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, taikytos selektyviai tik A. G., kuris, įvertinant dujinių įrenginių eksploatavimo degalinėse padidinto pavojingumo aspektą ir jų skirtumus SND ir SGD degalinėse, tokiu subjektu pripažintas nepagrįstai. Klaidingai konstatavus, jog gaisras kilo neva dėl sugedusios automobilinės dujų įrangos, teismai nepagrįstai nustatė, jog kilusios pasekmės priežastiniu ryšiu ir kaltės forma susijusios tik su A. G. padarytu Taisyklių 111, 171 punktų pažeidimu, nes degalinės operatorius tariamai neturėjo pareigos išlaipinti keleivius iš degalais pildomos transporto priemonės, o jo padaryti pažeidimai antriniai ir su kilusiomis pasekmėmis nesusiję, kaip nesusiję ir su A. G. automobilio dujų įrangos techniniu gedimu. Teismai nepagrįstai suabsoliutino ir selektyviai taikė išteisintojo gynėjo poziciją dėl degalinės vidaus tvarkos taisyklių ir aukštesnės teisinės galios Taisyklių konkurencijos. Dėl šių ginamojo apeliacinio skundo argumentų ir motyvų nepasisakyta, kaip nepasisakyta ir dėl teismo posėdžio protokolų ir garso įrašų, iškreipiančių liudytojų apklausos duomenis, esminių neatitikimų (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Teismai pažeidė in dubio pro reo principą, teikė pirmenybę objektyvios kilmės įrodymams prieštaraujantiems subjektyviems duomenims, neteisingai aiškino ir taikė teismų praktiką vertinant kaltinamojo kaltės ir priežastinio ryšio santykį. Dėl eilės baudžiamojo proceso įstatymo esminių pažeidimų ir šališko proceso A. G. atžvilgiu materialinės teisės normos pritaikytos klaidingai ir nepagrįstai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su A. G. nuteisimu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, A. G. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, tačiau jokių tai pagrindžiančių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais. Kasatorius pateikia savą, jo poziciją pagrindžiantį faktinių bylos duomenų vertinimą ir tuo pačiu kritikuoja skundžiamuose teismų sprendimuose padarytas išvadas, tačiau kasaciniame skunde nėra pateikiama konkrečių, teisinę reikšmę turinčių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ar esminio baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl A. G. padarytos veikos kvalifikavimo ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 17 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. G. gynėjo advokato Edvardo Zalubos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis