2020-09-02 Nr. AB-15918-3-61-3-01456-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-537-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01456-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-384-442/2020, nustatęs, kad pareiškėjo skunde nėra aiškiai ir konkrečiai išdėstytas skundo pagrindas (nėra nurodyta, dėl kokių viešojo administravimo institucijų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą), todėl nėra galimybės įvertinti ginčo teisinių santykių pobūdį bei išspręsti ginčo priskirtinumo klausimą, konstatavo, jog pareiškėjui turėjo būti nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, ir grąžino pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti, dėl kokių viešojo administravimo institucijų pareiškėjas patyrė žalą, taip pat nurodyti aplinkybes, iš kurių pareiškėjas kildina žalos atsiradimą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. birželio 25 d. gautas T. G. pareiškimas dėl skundo trūkumų šalinimo, kuriuo pareiškėjas prašė patenkinti skundą, įpareigoti atsakovą įgyvendinti įstatymus ir priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, atlyginimą.

Tikslindamas skundą pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuva, priimdama Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK), galbūt netinkamai įgyvendino 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas 91/533/EEB (toliau – ir Direktyva) 4 straipsnio nuostatas (jų neperkėlė į DK). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2020 m. kovo 20 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) (šį kreipimąsi pridėjo prie patikslinto skundo), prašydamas persiųsti pareiškėjo bylą kompetentingoms Šveicarijos Konfederacijos įstaigoms, tačiau tai nebuvo padaryta, dėl to pareiškėjui kilo neturtinė žala.

Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją (toliau – ir Vyriausybės kanceliarija) (šį kreipimąsi pridėjo prie patikslinto skundo) dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) neveikimo (neatsakymo į pareiškėjo klausimus), tačiau Vyriausybės kanceliarija netenkino pareiškėjo prašymo, nesuteikė prašomos informacijos ir nepasisakė dėl Ministerijos veiksmų. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog 2020 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Lietuvos policiją (šį kreipimąsi pridėjo prie patikslinto skundo), prašė atlikti tyrimą dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų, tačiau šis pareiškėjo kreipimasis be galimybės apskųsti nepagrįstai buvo persiųstas Ministerijai (prie patikslinto skundo pareiškėjas pridėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 4 d. raštą Nr. 10-S-22654).

Pareiškėjo įsitikinimu, jo keliamas ginčas yra susijęs su neteisėtais Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), Inspekcijos, Ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos veiksmais, šių įstaigų darbuotojai pareiškėjui padarė neturtinę žalą, nes:

1) laiku neįvykdė teisingo Direktyvos įgyvendinimo, nepakankamai perkėlė Direktyvos nuostatas;

2) apribojo pareiškėjo teisę gauti dokumentus ir informaciją apie DK analizę;

3) nenagrinėjo pareiškėjo 2020 m. gegužės 21 d. pareiškimo;

4) apribojo pareiškėjo teisę apskųsti pareigūnų, einančių oficialias pareigas, veiksmus;

5) nepersiuntė pareiškėjo reikalo į Šveicarijos Konfederaciją;

6) neištaisė klaidų ir iki šiol vilkina pareiškėjo klausimų sprendimą, informacijos, dokumentų ir analizės pateikimą, tinkamą pareiškimo dėl priverstinio darbo ir vertimo atlikti neteisėtus veiksmus nagrinėjimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateiktu skundu ir jo patikslinimu neginčija konkretaus vieno iš viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų ar vilkinimo atlikti viešojo administravimo institucijai priskirtus atlikti veiksmus. Be to, pareiškėjas nurodo kelis viešojo administravimo subjektus, tačiau atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nurodo Vyriausybės kanceliariją. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepatikslino skundo pagrindo, nenurodė dėl kokių viešojo administravimo institucijų patyrė žalą, taip pat aiškių aplinkybių, iš kurių kildina žalos atsiradimą.

II. Pareiškėjas T. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį, įpareigoti atsakovą įgyvendinti įstatymus ir priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nesuprato jo skundo esmės ir neteisingai sprendė skundo priimtinumo klausimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčas kilo viešojo administravimo srityje dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Ginčo esmę sudaro pažeista pareiškėjo teisė, kad jo reikalas nebuvo persiųstas kompetentingai Šveicarijos Konfederacijos įstaigai, buvo užkirsta teisė susipažinti su atitinkamais dokumentais (analize), kurie yra Vyriausybės kanceliarijos ar Ministerijos žinioje. Pareiškėjo įsitikinimu, jis aiškiai apibrėžė skundo ribas, pagrindą ir reikalavimus, nurodė, jog atsakovas vilkina atlikti veiksmus, ir pateikė visus skundžiamus neteisėtus valstybinių įstaigų aktus.

Po atskirojo skundo pateikimo pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui papildomai pateikė paaiškinimus, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusi teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė negalėjo spręsti pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimo, nes jau anksčiau dalyvavo nagrinėjant tą pačią bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Administracinės bylos pagal pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino, kad pareiškėjas nepašalino 2020 m. birželio 23 d. nutartyje nustatytų trūkumų, nes: pateiktu skundu ir jo patikslinimu neginčijo konkretaus vieno iš viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų ar vilkinimo atlikti viešojo administravimo institucijai priskirtus atlikti veiksmus; nurodo kelis viešojo administravimo subjektus, tačiau atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nurodo Vyriausybės kanceliariją; nepatikslino skundo pagrindo, nenurodė dėl kokių viešojo administravimo institucijų patyrė žalą, taip pat aiškių aplinkybių, iš kurių kildina žalos atsiradimą.

Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog spręsdamas, ar per nustatytą terminą trūkumai pašalinti, teismas neturi teisės atsisakyti priimti skundą remdamasis aplinkybe, kad nepašalinti kiti trūkumai, kurie nebuvo nurodyti nutartyje, kuria suinteresuotas asmuo įpareigotas ištaisyti konkrečius skundo trūkumus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-446/2007, 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-446/2007, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012, kt.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartyje nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjo prašė nurodyti (suformuluoti) skundo pagrindą, nurodant, dėl kokių viešojo administravimo institucijų pareiškėjas patyrė žalą, bei aplinkybes, iš kurių jis kildina žalos atsiradimą. Taigi minėta 2020 m. birželio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas neišaiškino pareiškėjui teisės suformuluoti savarankiškus reikalavimus dėl konkrečių pareiškėjo nurodytų viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar vilkinimo atlikti viešojo administravimo institucijai priskirtus veiksmus. Nenurodęs tokių skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi neturėjo pagrindo spręsti, kad šie trūkumai nebuvo pašalinti.

Įvertinus pareiškėjo pateikto patikslinto skundo turinį matyti, kad pareiškėjas šalino 2020 m. birželio 23 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus. Pirminiame skunde pareiškėjas atsakovu buvo nurodęs Lietuvos valstybę, o tikslindamas skundą nurodė, kad patirtą neturtinę žalą kildina iš Vyriausybės kanceliarijos, Ministerijos, Inspekcijos ir Departamento veiksmų (neveikimo), paaiškino, kodėl mano šių institucijų veiksmus esant neteisėtais (netinkamas Direktyvos įgyvendinimas, pareiškėjo bylos nepersiuntimas, neatsakymas į prašymą, informacijos nepateikimas, tyrimo neatlikimas ir teisės apskųsti pareigūnų veiksmus ribojimas) bei nurodė, kokiais raštais ir kada kreipėsi į šias institucijas, šiuos raštus pridėjo prie patikslinto skundo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pareiškėjo patikslintame skunde naujai nurodyta informacija sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, ar patikslintas pareiškėjo skundas gali būti priimtas nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat, jei būtina, nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti dėl pareiškėjo naujai nurodytų aplinkybių, kurių pareiškėjas nebuvo išdėstęs pirminiame skunde.

Dėl byloje nurodyto atsakovo atstovo (-ų) pažymėtina, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nenurodė visų atsakovo Lietuvos valstybės atstovų, nėra pagrindas vertinti, kad pareiškėjas nepašalino ar netinkamai pašalino skundo trūkumus, ir laikyti skundą nepaduotu.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2020 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 33 str. 1 d., 154 str. 4 p.).

Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo įpareigoti atsakovą įgyvendinti įstatymus ir priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat prijungti prie administracinės bylos naujai atsiradusią administracinę bylą Nr. eI2-3361-809/2020. Dėl šių pareiškėjo prašymų pažymėtina, kad jie yra susiję su pareiškėjo skundo nagrinėjimu iš esmės pirmosios instancijos teisme (t. y. materialiųjų ir proceso reikalavimų tenkinimu), o šioje proceso stadijoje yra sprendžiamas tik pareiškėjo skundo priimtinumo klausimas. Todėl teisėjų kolegija minėtų pareiškėjo prašymų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusi teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė negalėjo spręsti pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimo, nes jau anksčiau dalyvavo nagrinėjant tą pačią bylą, pažymėtina, kad ABTĮ 43 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas tik draudimas teisėjui, dalyvavusiam nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ar pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nutartims, priimamoms sprendžiant skundo (šiuo atveju patikslinto skundo) priėmimo klausimą, ši taisyklė netaikoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė