26b74fe5-e6b2-4441-a7dd-0073b2f82e1f · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-5765-828/2013Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04599-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 77.4.3; 116.1; 116.4 PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS             S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 26 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Meškonytei,dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovui advokatui A. K., atsakovei K. S., jos atstovui advokatui R.

V., institucijų, teikiančių iÅ¡vadas – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovėms L. P., N. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atsakovei K. S. dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė reikalauja nustatyti jos bendravimo su vaikaičiu nepilnamečiu E. S. tvarkÄ : kas antrÄ sekmadienį nuo 15 iki  20 valandos,  paimant vaikÄ iÅ¡ motinos jos gyvenamojoje vietoje; kartÄ per mėnesį, paimant vaikÄ iÅ¡ motinos jos gyvenamojoje vietoje Å¡eÅ¡tadienį ryte 10 valandÄ ir grÄ Å¾inant vaikÄ motinai sekmadienio vakare 20 vai.; vasaros metu, liepos mėnesį, praneÅ¡us apie tai motinai iÅ¡ anksto raÅ¡tu, paimant vaikÄ iÅ¡ motinos jos gyvenamojoje vietoje dviems savaitėms; pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais paimant vaikÄ iÅ¡ motinos jos gyvenamojoje vietoje 18 valandÄ iki 20 valandos; t.p. nustatyti, kad ieÅ¡kovė bendrauja su vaiku neribotai telefonu ir skype, įpareigojant-atsakovę netrukdyti bendrauti.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė yra E. S. senelė, bendravo su juo internetu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, kadangi vaikas su tėvais visÄ laikÄ gyveno JAV. Nuo 2013 m. balandžio mėn. atsakovė su vaiku gyvena Lietuvoje, tačiau draudžia jai bendrauti su vaikaičiu. IeÅ¡kovė turi reikiamus įgÅ«džius, tinkamas sÄ lygas ir nori bendrauti su vaikaičiu. Jų bendravimas atitiks vaiko interesus. Atsakovė nepagrįstai atsisako sudaryti sÄ lygas bendravimui.

Todėl bendravimo tvarkÄ turi nustatyti teismas.IeÅ¡kovės atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas paaiÅ¡kino, kad tarp bylos Å¡alių yra konfliktiÅ¡ki santykiai, tai jaučia ir vaikas. Todėl vaiko bendravimas su senele darys neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko interesams. Be to vaikas niekada nėra bendravęs su senele. Vaiko bendravimas su ieÅ¡kove neatitiks vaiko interesų ir dėl dabartinės jo sveikatos bÅ«klės (vaikui diagnozuoti emocijų sutrikimai).

Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtu.Vaiko E. S. nuomonės dėl bendravimo su senele išsiaiškinti nepavyko dėl jo amžiaus (b.l. 42).Institucijų, teikiančių išvadas - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovės pateikė išvadas, kad vaiko interesais ieškinys turi būti tenkinamas.

Vaikaičio bendravimas su senele yra bÅ«tinas ir atitinka vaiko interesus. Tačiau bendravimo tvarka bent jau pirmus tris mėnesius neturėtų bÅ«ti tokia intensyvi, kokios reikalauja ieÅ¡kovė, kadangi tarp giminaičių dar nėra užsimezgęs glaudus ryÅ¡ys. Å iuo laikotarpiu bendravimas turėtų vykti vaikui įprastoje aplinkoje vienÄ kartÄ per mėnesį. Vėliau senelei gali bÅ«ti suteikiama teisė trumpam pasiimti vaikÄ ir pas save.IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės sÅ«nus, ieÅ¡kovės vaikaitis (b.l. 4, 5).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Å¡eima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Asmens teisė į jo Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ Ä¯tvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Å eimos svarba ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į Å¡eimos gyvenimÄ bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ taip pat nustatyta ir pabrėžiama ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima ryÅ¡ius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbiÄ vietÄ Å¡eimos gyvenime.

Pagarba Å¡eimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad bÅ«tų sudarytos galimybės tokiems ryÅ¡iams normaliai plėtotis (žr., pvz. Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31; Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000).CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Atitinkamai CK 3.176 straipsnio 3 dalyje nustatyta artimųjų giminaičių teisė kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai nesudaromos sÄ lygos tinkamai įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su Å¡iais giminaičiais.Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad vaiko noras bendrauti su giminaičiais ir poreikis įgyvendinti savo teisę į Å¡iuos ryÅ¡ius, laikytinas prioritetu prieÅ¡ kitų asmenų interesus. Vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintas (2009-05-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2009).

Nagrinėjamoje byloje vaikas negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo noro dėl bendravimo su senele dėl savo amžiaus (b.l. 42).Minėta, jog įstatyme numatyta galimybė neleisti giminaičiams bendrauti su vaiku tik tuo atveju, jei bendravimas yra prieÅ¡ingas vaiko interesams. Kitu atveju privaloma sudaryti atitinkamas bendravimo sÄ lygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar bendravimas atitinka vaiko interesus turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaikų brandÄ , susidariusiÄ padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo bÅ«dÄ ir kitas konkrečias aplinkybes.

Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja Å¡eimos ryÅ¡iai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai, todėl turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryÅ¡ius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryÅ¡ių palaikymas su artimaisiais giminaičiais Å¡eimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iÅ¡irimo atveju (pvz., tėvams nutraukus santuokÄ , vienam iÅ¡ jų mirus ir pan.), nes tų ryÅ¡ių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbias jo raidai bendravimo spragas (2009-05-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2009).Byloje surinkti duomenys apie ieÅ¡kovės asmenybę, jos gyvenimo bÅ«dÄ .

Darbdavio ieÅ¡kovė charakterizuojama teigiamai (b.l. 6). Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad ieÅ¡kovės buitinės gyvenimo sÄ lygos yra geros, nurodoma, kad ieÅ¡kovė užaugino du vaikus, turi tris anÅ«kus, Å¡eima bendrauja, jų santykiai yra geri (b.l. 22-23). Taigi dėl ieÅ¡kovės asmenybės ar jos gyvenimo bÅ«do jai bendrauti su vaikaičiu jokių kliūčių nenustatyta.Taip pat byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovės bendravimas su vaikaičiu E. S. bÅ«tų prieÅ¡ingas vaiko interesams dėl kokių tai kitų aplinkybių.

Nors bylos Å¡alių santykiai iÅ¡ tikrųjų yra konfliktiÅ¡ki, tačiau tai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl to vaiko bendravimas su senele yra negalimas, nebeatitiks vaiko interesų. TokiÄ praktikÄ formuoja ir kasacinis teismas (2009-05-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2009). Tiek vaiko motina, tiek senelė, tinkamai įgyvendindamos savo teises ir pareigas E. S. atžvilgiu, privalo susilaikyti nuo neigiamų atsiliepimų viena apie kitÄ , neįtraukti vaiko į tarpusavio konfliktus. Taigi tokiu atveju vaiko bendravimas su senele neturės jokios neigiamos, o darys tik teigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, jo tapatybės jausmo atsiradimui, harmoningos raidos.

Å alių nesutarimai neturėtų eliminuoti vaiko teisės iÅ¡saugoti Å¡eimos ryÅ¡ius, teisės į Å¡eimos gyvenimÄ .Teismo vertinimu, nėra kliÅ«tis vaiko bendravimui su ieÅ¡kove ir vaikui nustatyti sveikatos sutrikimai. Vaikui nustatyta diagnozė – kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (b.l. 43), t.p. regos sutrikimai, astminis bronchitas ir kt. (b.l. 73). Tačiau bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, jog esant Å¡iems sveikatos sutrikimams vaiko bendravimas su senele yra negalimas, kenktų vaiko sveikatai, kt. jo interesams, darytų neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vaiko emocinius sutrikimus lėmė pokyčiai jo gyvenime, emocinė įtampa Å¡eimoje dėl vykstančių skyrybų. Nurodoma, kad siekiant gerinti vaiko savijautÄ , bÅ«tent atsakovei yra reikalinga psichologinė pagalba, vaiko emocijų sutrikimas labiausiai reiÅ¡kiasi santykyje su ja (b.l. 57). Be to bylos įrodymai patvirtina, kad vaikas gerai bendrauja su kitais giminaičiais (dėde, pusbroliais), ugdymo įtaigos darbuotojais, įstaigÄ lankančiais vaikais.Todėl daroma iÅ¡vada, kad atsakovės atsisakymas leisti vaikaičiui bendrauti su senele yra sÄ lygotas ne atsakovės noro užtikrinti vaiko interesus, bet bylos Å¡alių, t.p. ir atsakovės bei ieÅ¡kovės sÅ«naus konfliktiÅ¡kų santykių skyrybų procese.Taigi byloje nenustatytas pagrindas riboti vaiko teisę bendrauti su senele.

Todėl, atsakovei atsisakant sudaryti sÄ lygas bendravimui, bendravimo tvarka nustatoma teismo sprendimu (CK 3.176 str. 4 d.).Kadangi ieÅ¡kovė su vaikaičiu iÅ¡ esmės tiesiogiai nėra bendravusi (iÅ¡skyrus internetu kompiuterine programa „Skype“ bei telefonu), taigi tarp giminaičių dar nėra užsimezgęs glaudus ryÅ¡ys, vaikas yra ypač jauno amžiaus (tik beveik ketverių metų), todėl yra poreikis palaipsniui nustatyti vaiko santykius su ieÅ¡kove. Ir dėl to nėra pagrindo nustatyti tokiÄ intensyviÄ bendravimo tvarkÄ , kokios reikalauja ieÅ¡kovė.

Teismas sutinka su vaiko teisių apsaugos institucijų specialisčių iÅ¡reikÅ¡ta nuomone, jog pradžioje bendravimas turi vykti vaikui įprastoje aplinkoje vienÄ kartÄ per mėnesį. Dėl bylos Å¡alių konfliktiÅ¡kų santykių bendravimas nustatomas vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje (bylos nagrinėjimo metu BÄ® „Panevėžio regos centras „Linelis““) Å¡ios įstaigos darbo metu, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus socialiniam darbuotojui. T.p. nustatoma, kad vaikui nelankant ugdymo įstaigos, bendravimas vyksta vaiko namuose, t.p. dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus socialiniam darbuotojui.

Kadangi bendravimÄ bÅ«tina derinti su ugdymo įstaigoje vykdomu ugdymo procesu, nustatoma, kad bendravimas vyksta vienÄ kartÄ per mėnesį, kiekvienÄ pirmÄ mėnesio penktadienį, vienÄ valandÄ , įstaigos administracijos nurodytu (t.y. laisvu nuo užsiėmimų ar kt. ugdymo procesų metu) su ieÅ¡kove suderintu laiku. Taip pat atsakovė įpareigojama kiekvienÄ trečiÄ mėnesio ketvirtadienį sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovei bendrauti su vaiku telefonu arba internetu (kompiuterine programa „Skype“) nuo 18 val.

Tokia bendravimo tvarka nustatoma deÅ¡imčiai mėnesių nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo. Praėjus Å¡iam terminui, vaikui aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus norÄ bendrauti su senele, ieÅ¡kovė su vaiku bendrauja nebe penktadienį ugdymo įstaigoje, o kiekvienÄ pirmÄ mėnesio sekmadienį, 10 val. pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir 13 val. grÄ Å¾indama. Atsakovės pareiga užtikrinti vaiko bendravimÄ telefonu ar internetu iÅ¡lieka. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka atitiks tiek mažamečio vaiko, tiek bylos Å¡alių interesus.Atsakovės argumentai apie privalomos iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CK 3.176 str. 2, 3 d.) nesilaikymÄ nepagrįsti ir atmetami.

Teismo vertinimu, įstatyme nėra nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėto ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. BÅ«tent teismas yra kompetentingas nagrinėti bylas dėl Å¡eimos teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d., 5 str., 22 str.). Tačiau nors ir padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė nurodytos tvarkos nesilaikė. Bylos dokumentai patvirtina, kad 2013-05-23 ieÅ¡kovė kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ , o, nesulaukusi atsakymo, 2013-06-17 į tesimÄ .

Todėl tvarkos buvo laikomasi, o ieÅ¡kovė negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad valstybinė institucija nevykdė teisės aktų reikalavimų ir nesprendė jai pateikto praÅ¡ymo. Be to, Å¡is teismo sprendimas priimtas bÅ«tent vaiko interesais, ir jie bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeisti, jei teismas paliktų ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ir ieÅ¡kovė bÅ«tų priversta pradėti antrÄ bylos procesÄ . Toks procesinis sprendimas neatitiktų vaiko prioritetinės teisių apsaugos ir gynybos, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d., CPK 3 str. 7 d., 376 str.).Kadangi iÅ¡ esmės ieÅ¡kinys patenkintas – bendravimo tvarka nustatyta, nors atsakovė reikalavo ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, laikoma, kad sprendimas priimtas ieÅ¡kovės naudai.

Todėl iÅ¡ atsakovės priteisiamos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, o jos turėtos iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :              IeÅ¡kinį tenkinti. Nustatyti Å¡iÄ E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :1. deÅ¡imt mėnesių nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo bendravimas vyksta E. S. lankomoje ugdymo įstaigoje (bylos nagrinėjimo metu BÄ® „Panevėžio regos centras „Linelis““, k. 190413619) Å¡ios įstaigos darbo metu, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus socialiniam darbuotojui.

Vaikui nelankant ugdymo įstaigos, bendravimas vyksta vaiko namuose (nuo 10 iki 11 val.), t.p. dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus socialiniam darbuotojui. Bendravimas vyksta vienÄ kartÄ per mėnesį, kiekvienÄ pirmÄ mėnesio penktadienį, vienÄ valandÄ , atitinkamos ugdymo įstaigos administracijos nurodytu (t.y. laisvu nuo užsiėmimų ar kt. ugdymo procesų metu) su E. S. suderintu laiku.2. K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) t.p. įpareigojama sudaryti sÄ lygas nepilnamečiui E. S. vienÄ kartÄ per mėnesį kiekvienÄ trečiÄ mėnesio ketvirtadienį bendrauti su E. S. telefonu arba internetu (kompiuterine programa „Skype“) nuo 18 val.3.

Praėjus deÅ¡imčiai mėnesių nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo, E. S. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus norÄ bendrauti su E. S., jie bendrauja nebe nurodytÄ penktadienį ugdymo įstaigoje, o kiekvienÄ pirmÄ mėnesio sekmadienį, 10 val. E. S. pasiimant E. S. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant 13 val. K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiga užtikrinti E. S. bendravimÄ su E. S. telefonu ar internetu kiekvienÄ trečiÄ mėnesio ketvirtadienį nuo 18 val. iÅ¡lieka. Priteisti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ K.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 12 Lt (dvylika litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme. Teisėjas                                                                                                Vygintas Mažuika