26b5cb71-e1d3-4e9a-9b71-a91bd9f82a78 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-679-302/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00112-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje, S. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ¡Ä®) Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – Ligoninė) priteisti 40 000 Eur turtinę ir 10 000 neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovui 2016 m. sausio mėnesį pradėjo skaudėti deÅ¡iniÄ jÄ rankÄ , dėl ko jis 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ . 2016 m. balandžio 28 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Affidea Lietuva“ buvo atliktas magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) tyrimas ir jo vaizdų vertinimas. 3. 2016 m. gegužės 19 d. ieÅ¡kovas pasiųstas į Ligoninę, kur po apžiÅ«ros gydytojas S. R. paskyrė operacinį gydymÄ , paaiÅ¡kindamas, kad operacijos metu visi magnetinio rezonanso metu nustatyti defektai, įskaitant sausgyslės plyÅ¡imÄ bei jos priekinę migracijÄ , bus paÅ¡alinti. 4. 2016 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovui buvo atlikta operacija, kurios metu buvo tvarkoma deÅ¡. subakromalinio tarpo dekompresija (ASD), bicepso ilgosios sausgyslės tenotomija bei paskirtos atitinkamos medicininės procedÅ«ros ir medikamentai. 5. 2016 m. liepos 8 d. ieÅ¡kovas iÅ¡siųstas atstatomajam gydymui į VÅ¡Ä® Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centrÄ , kur atliko reabilitacijÄ iki 2016 m. liepos 28 d., tačiau ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė negerėjo. 6. 2016 m. lapkričio 7 d.

VÅ¡Ä® „Medikų konsultacijos“ atliktas deÅ¡inio peties ultragarsinis tyrimas, iÅ¡ kurio buvo akivaizdu, kad 2016 m. balandžio 28 d. MRT metu nustatytas defektas operacijos metu paÅ¡alintas nebuvo. Nurodytas trÅ«kumas buvo iÅ¡taisytas tik 2017 m. birželio 1 d. atlikus operacijÄ .

7. Dėl to, kad ieÅ¡kovui laiku nebuvo atliktas tinkamas operacinis gydymas, jis ilgai negalėjo pasveikti, per tÄ laikÄ buvo nedarbingas ir buvo atleistas iÅ¡ abiejų darboviečių. Su nedarbingumu ir darbo netekimu susijusiÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas vertina 40 000 Eur. Dėl nuolatinio, netinkamo gydymo, patirto skausmo, ieÅ¡kovas taip pat patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 10 000 Eur. IeÅ¡kovas neturtinę žalÄ vertina, kaip patirtus skausmus, fizinį ir psichologinį neįgalumÄ .

8. Nurodė, kad peties forma, deformacija ir neįgalumas liks visam laikui. Materialinę žalÄ vertina 40 000 Eur, nes minimalios metinės pajamos iÅ¡ UAB „Girilis“ sudarė 2 035,19 Eur, UAB „Vaifina“ gaudavo 700 Eur darbo užmokestį. Darbdaviai ieÅ¡kovÄ Å¾odžiu informavo, kad kai baigsis nedarbingumas jį atleis. Taip pat dėl nedarbingumo ieÅ¡kovas negalėjo vykdyti bankinių įsipareigojimų, dėl ko susidarė 2 741,22 Eur delspinigiai ir 1 095,72 Eur palÅ«kanos. Dėl užsitęsusio gydymo ir negaunamų pajamų ieÅ¡kovas negalėjo aprÅ«pinti sÅ«naus, kurio iÅ¡laikymui yra priteista po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, t. y., kiekvienais metais po 3 000 Eur. IeÅ¡kovui neaiÅ¡ku, kokio darbingumo jis liks ir ar sugebės vėl susirasti darbÄ .

9. IeÅ¡kovo teigimu, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – komisija) paskyrė medicininę ekspertizę, skirdama jÄ atlikti VÅ¡Ä® Å iaulių ligoninei. Tačiau ekspertinei įstaigai buvo pateikti per daug apibendrinti klausimai ir ekspertinė įstaiga visiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo bylos tuo aspektu, kiek įtakos paciento gydymo trukmei turėjo bicepso sausgyslės defektų nepaÅ¡alinimas tolesniam gydymui, jo trukmei bei dėl to atsiradusiai žalai tiek paciento sveikatai, tiek jo pajamų praradimui.

IeÅ¡kovo skundas buvo atmestas komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu. 10. 2016 m. birželio 10 d. operacijos metu ir vėliau, ieÅ¡kovui ne tik nebuvo suteiktos kokybiÅ¡kos sveikatos paslaugos, t. y., nepaÅ¡alinti visi diagnozuoti bicepso sausgyslių defektai, tačiau operacijÄ atlikęs gydytojas nedėjo maksimalių pastangų paslaugai suteikti, nesielgė maksimaliai atsargiai ir rÅ«pestingai teikdamas medicinines paslaugas. IeÅ¡kovo bÅ«klė po 2016 m. birželio 10 d. operacijos tinkamai nepagerėjo, bÅ«tent dėl to, kad operacijos metu nebuvo elgtasi pakankamai apdairiai ir nebuvo paÅ¡alintas bicepso sausgyslės plyÅ¡imas, nulėmęs jos priekinę migracijÄ .

Už tai atsakinga atsakovė ir ji turi pareigÄ ieÅ¡kovui atlyginti visÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl nepagrįstai užsitęsusio gydymo, sukėlusio kitas sunkias pasekmes: ieÅ¡kovo atleidimus iÅ¡ abiejų darboviečių bei su tuo susijusį darbinių pajamų praradimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

12. Spręsdamas, ar atsakovės gydytojas S. R., 2016 m. birželio 10 d. atlikdamas ieÅ¡kovui operacijÄ , elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rÅ«pestingai, teismas prioritetÄ teikė byloje esančioms gydytojų padarytoms iÅ¡vadoms.

13. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė. IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad ekspertizę atlikę gydytojai specialistai, įvertinę ieÅ¡kovo skundÄ , byloje esančiÄ medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog 2016 m. birželio 10 d. operacija ieÅ¡kovui atlikta tinkamai ir jokios jo, kaip paciento, teisės nebuvo pažeistos. Nurodė, kad iÅ¡ esmės tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ padarė komisija ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba. Pastebėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų Å¡ių iÅ¡vadų teisingumÄ arba leistų suabejoti jų pagrįstumu. Taip pat į bylÄ nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės akto iÅ¡vadų teisingumÄ .

14. Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovui iki Å¡iol skaudÄ deÅ¡inę rankÄ , nereiÅ¡kia, jog operacija atlikta netinkamai. Ekspertai nustatė, kad po 2016 m. birželio 10 d. operacijos iÅ¡sivysčiusių deÅ¡inio deltinio raumens hipotrofijos, akromioklavikulinio sÄ nario artrozės ir subdeltinio bursito bei skausmingumo keliant rankÄ , pagrindinė priežastis yra kitos progresuojančios peties sÄ nario ligos. Tai reiÅ¡kia, kad po pirmos operacijos ieÅ¡kovo bÅ«klė buvo ne netinkamos operacijos pasekmė, o sukelta kitos progresuojančios ligos. Teismas taip pat pažymėjo, kad ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada, jog pakartotina tos pačios rankos operacija negalėjo bÅ«ti pirmosios atliktos operacijos pasekmė, byloje nėra įrodyta jokiais kitais įrodymais.

15. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas priteisti jam turtinę žalÄ , nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo atleistas iÅ¡ abiejų darboviečių dėl operacijos pasekmių. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad jo metinės pajamos viename darbe buvo 2 035,19 Eur, o kitame darbe – 8 400 Eur, tačiau į bylÄ nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių tokias ieÅ¡kovo pajamas. PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iÅ¡ viso per 2015 m. ieÅ¡kovo draudžiamosios pajamos buvo 2 463,68 Eur; per 2016 m.

– 1 470,35 Eur; per 2017 m. – 1 910,65 Eur. Taip pat ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bankinių įsipareigojimų egzistavimÄ , kurių, ieÅ¡kovo teigimu, dėl nedarbingumo jis negalėjo vykdyti. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad jis negalėjo net minimaliai aprÅ«pinti sÅ«naus, tačiau Å¡ių aplinkybių taip pat niekaip neįrodė, t. y. byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki ginčo operacijos ieÅ¡kovas iÅ¡laikė savo nepilnametį vaikÄ ir atlikta operacija lėmė, kad jis vėliau nebegalėjo to daryti.

16. Pastebėjo, kad ieÅ¡kovas nurodo tik abstrakčius teiginius, praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , jų nekonkretizuodamas ir neįrodydamas, o tai nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinę žalÄ . Taigi, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė savo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo.

17. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis į teismÄ per 30 dienų nuo komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo priėmimo, t. y. iki 2018 m. sausio 11 d. Tuo tarpu ieÅ¡kinys pateiktas 2018 m. sausio 23 d., o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ jį atmesti. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad negali atkurti tikslios sprendimo gavimo paÅ¡tu datos, nes paÅ¡te tokia informacija nebėra saugoma, tačiau, teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės įtakos ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimui neturi, kadangi tiek ieÅ¡kovas, tiek jo atstovas dalyvavo komisijai priimant sprendimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas R. J. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, paskirti pakartotinę deontologinę ekspertizę bei priimti naujus įrodymus. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės nulėmė ekspertizės aktas, kuriame esÄ atsakyta į bylÄ nagrinėjančio teismo pateiktus klausimus, tačiau ekspertizės akte apsiribota teismo nutarties skirti ekspertizę turinio, bylos aplinkybių perraÅ¡ymu, o neva tiriamojoje dalyje – komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo bei medicininių dokumentų turinio perraÅ¡ymu. 18.2.

Ekspertizės aktas neatitinka nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK), nei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEÄ®) reikalavimų. Ekspertizės akto motyvuojamoje dalyje neapraÅ¡yti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Tai suteikia pagrindÄ manyti, kad tyrimas realiai iÅ¡ viso nebuvo atliekamas. Tik akto iÅ¡vadose, atsakant į kai kuriuos klausimus, pateikiami tam tikri minimalÅ«s komentarai, kurie visiÅ¡kai neįtikina ir neatitinka TEÄ® 24 straipsnio 4 dalies.

Nors pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės atmetė, tačiau Å¡ios apelianto nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skirti deontologinę ekspertizę pakartotinai. 18.3. Nors teismas konstatavo, kad apeliantas taip pat praleido ir senaties terminÄ , tačiau formuojama teismų praktika patvirtina, jog Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAÄ®) 24 straipsnio 8 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra procesinis terminas ir gali bÅ«ti teismo iniciatyva atnaujintas, esant priežastims, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. 18.4.

Pažymi, kad apeliantas dalyvavo tik komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo skundas iÅ¡ esmės, tačiau sprendimo paskelbime jis nedalyvavo. Komisija sprendimÄ apeliantui iÅ¡siuntė 2017 m. gruodžio 19 d., todėl įstatyme įtvirtintas 30 dienų terminas prasidėjo nuo faktinės sprendimo kopijos gavimo dienos. 18.5. IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas pastabų, susijusių su ieÅ¡kinio senaties terminu taikymu, nepareiÅ¡kė, todėl apeliantas turėjo pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kinį pateikė laiku.

Be to, teismui buvo paaiÅ¡kinta, kad komisijos sprendimÄ apeliantas paÅ¡tu gavo tik 2017 m. gruodžio 27 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 18.6. Nurodo, kad senatvės pensijos amžiaus apeliantas turėtų sulaukti tik 2032 m. birželio 26 d. Nuo 2016 m. birželio 10 d. iki numatomo senatvės pensijos amžiaus susidaro 16 metų ir 16 dienų laikotarpis. PraÅ¡omÄ priteisti 40 000 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡dalijus 192,5 mėnesiams, gaunama tik 207,79 Eur / mėn. Tapęs neįgaliu (nustatytas 55 proc. darbingumo lygis), apeliantas faktiÅ¡kai prarado bet kokiÄ galimybę gauti savo amžių ir turimÄ vadybinio darbo patirtį atitinkančias pajamas.

BÅ«damas sveikas, jis bÅ«tų kiekvienÄ mėnesį uždirbęs daugiau nei 207,79 Eur, lyginant su dabar gaunama prarasto darbingumo pensija. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl netinkamo operacijos atlikimo, apeliantas patyrė ne mažiau kaip 40 000 Eur turtinės žalos, todėl Å¡i suma turi bÅ«ti priteista. 18.7. Apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė į neturtinės žalos įrodinėjimo specifikÄ . Reikalavimas įrodyti konkrečias aplinkybes, patvirtinančias neturtinės žalos egzistavimÄ , yra perteklinis, nerealus ir neįvykdomas.

Tai, kad apeliantas dėl netinkamai atliktos operacijos tapo neįgaliu, savaime reiÅ¡kia esminį gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kuris gali ir turi bÅ«ti įvertintas ir pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. 18.8. Apeliantas praÅ¡o prijungti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ jo medicininės kortelės, esančios AS „Sveikatos centrų sÄ junga“ (Latvijos Respublika), kurį sudarė ten dirbantis gydytojas traumatologas ortopedas V. R.. Nurodo, kad bÅ«tinybė pateikti šį įrodymÄ iÅ¡kilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, nes dokumentas suraÅ¡ytas tik 2019 m. gruodžio 10 d.

2. Atsakovė VÅ¡Ä® Respublikine Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius atsikirtimus: 19.1. IeÅ¡kovas nenurodo kokie tyrimai turėjo bÅ«ti atlikti ekspertizės metu ir neteikė praÅ¡ymo ekspertizę atlikti naudojant kitÄ tyrimo metodikÄ . Vien ta aplinkybė, kad teismo medicininė ekspertizė yra nepalanki apeliantui ir ekspertizę atlikę ekspertai į keliamus klausimus atsakė ne taip, kaip to pageidautų apeliantas, dar nereiÅ¡kia, jog ekspertizė buvo atlikta netinkamai ar nekompetentingai. 19.2.

Apelianto skundo argumentai, susiję su jo pensijos amžiumi bei gautinomis sumomis, nebuvo iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismo proceso metu. Dėl to, manytina, kad apeliantas pateikė naujÄ argumentÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, nes suprato, jog pirmosios instancijos teismo proceso metu tinkamai nepagrindė savo praÅ¡ymo ir nepateikė su tuo susijusių įrodymų. Apeliacinio skundo grindimas nauju argumentu dėl turtinės žalos dydžio laikytinas nesavalaikiu, tai apelianto siekis piktnaudžiauti procesu ir savo teisėmis. 19.3.

Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų jo patirtÄ turtinę žalÄ . IeÅ¡kovo teiginiai, esÄ jis negavo pajamų dėl Ligoninės kaltės yra nepagrįsti, kadangi jos veiksmai neįtakojo ieÅ¡kovui kilusių sveikatos sutrikimų, lėmusių operacijos reikalingumÄ . IeÅ¡kovas, kaip dirbantis asmuo, buvo draustas ligos socialiniu draudimu, kuris ligos metu jam užtikrino pragyvenimui reikalingų pajamų gavimÄ , o Å¡iuo metu ieÅ¡kovas gauna invalidumo paÅ¡alpÄ , todėl jo argumentas, esÄ jis negauna pajamų ir negali vykdyti savo įsipareigojimų, yra klaidinantis. 19.4.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti turtinės žalos suma yra pagrįsta tik spėjimais apie galimÄ Å¾alÄ ir nėra paremta jokiais leistinais įrodymais. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad netgi prieÅ¡ operacijÄ apelianto pajamos buvo nedidelės, todėl jo teiginiai, esÄ jis galėjo uždirbti didesnę sumÄ jeigu jo sveikatai nebÅ«tų buvus padaryta žala, yra nepagrįsti. 19.5. Paciento iÅ¡tyrimas, instrumentinių ir klinikinių duomenų vertinimas, diagnozės nustatymas, gydymo taktika, 2016 m. birželio 10 d. operacija Ligoninėje, jos technika ir rekomendacijos pooperacinei reabilitacijai buvo suteiktos vadovaujantis tarptautinės gydytojų ortopedų organizacijos ir Amerikos ortopedų chirurgų akademijos rekomendacijomis.

Ligoninės neteisėti veiksmai nėra įrodyti. Operacija pacientui buvo atlikta be komplikacijų, pooperaciniu periodu buvo matyti pagerėjimas. 19.6. Ieškovas nurodo, kad jam kilo neturtinė žala pasireiškusi skausmu, fiziniu ir psichologiniu neįgalumu, kuris liks visam gyvenimui. Vis dėl to ieškovas neįrodo, kad jam kilusi žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Taip pat pabrėžtina, kad ieškovui nėra nustatytas neįgalumas (bent jau su ieškiniu nėra pateikti įrodymai), todėl teigti, jog ieškovas tapo neįgaliu yra klaidinga. 19.7.

Be to, akivaizdu, kad apeliantas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimui apskųsti bei nepateikė svarbių priežasčių, dėl kurių Å¡is terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas.

3. Tretieji asmenys BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje ir S. R. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujo įrodymo prijungimo 5. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ jo medicininės kortelės, esančios AS „Sveikatos centrų sÄ junga“ (Latvijos Respublikoje), kurį sudarė ten dirbantis gydytojas traumatologas ortopedas R. V., ir praÅ¡o jį prijungti prie bylos. Nurodo, kad bÅ«tinybė pateikti šį įrodymÄ iÅ¡kilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, nes dokumentas suraÅ¡ytas tik 2019 m. gruodžio 10 d.

6. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kovo teikiamu nauju įrodymu bei įvertinusi jo vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad dėl to, jog apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovui buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, todėl yra pagrindas apelianto teikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ priimti ir prijungti prie bylos. Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo 8. Apeliantas praÅ¡o paskirti pakartotinę deontologinę ekspertizę. Nurodo, kad tik tinkamai atliktos ekspertizės iÅ¡vados sudarytų prielaidas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Pažymi, kad byloje esančios ekspertizės iÅ¡vados yra neteisingos, o pats aktas neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų.

9. Teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad nagrinėjamu atveju pakartotinė ekspertizė privalėjo bÅ«ti paskirta todėl, kad, jo manymu, jos iÅ¡vados yra neteisingos, vertina kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad eksperto iÅ¡vada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo nutartimi paskirto tyrimo gauta iÅ¡vada, kuriÄ pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias (CPK 216 straipsnis).

10. Vertinant, ar teismo ekspertizės iÅ¡vados kelia abejones, teisėjų kolegija pažymi, kad abejonės dėl jos pagrįstumo turi kilti ginÄÄ nagrinėjančiam teismui, o ne Å¡aliai, kuriai pateikta iÅ¡vada nėra naudinga. Be to, iÅ¡kilusios abejonės gali bÅ«ti paÅ¡alinamos ir eksperto apklausos metu (CPK 217 straipsnis). Nagrinėjamu atveju du iÅ¡ ekspertizę atlikusių ekspertų – S. M. ir V. L. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame iÅ¡samiai atsakė į Å¡alių užduotus klausimus, paaiÅ¡kino ekspertizės metu padarytas iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde apelianto iÅ¡dėstyti argumentai nepagrindžia ekspertizės akto trÅ«kumų, kurie leistų pateiktÄ ekspertų iÅ¡vadÄ laikyti nepatikima. Nors apeliantas ir kelia abejones dėl ekspertų iÅ¡vados pagrįstumo, tačiau byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto iÅ¡keltas abejones dėl ekspertizės akto netinkamumo (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinus atliktos ekspertizės iÅ¡vadų pagrįstumÄ , eksperto paaiÅ¡kinimus bei Å¡alių argumentus, nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.

Apeliantas kvestionuoja pateiktÄ iÅ¡vadÄ tik savo subjektyviu vertinimu. Vien tai, kad ekspertizės iÅ¡vada apeliantui yra nepalanki, nesuponuoja pagrindo pakartotinės ekspertizės byloje skyrimui, juolab nesant abejonių dėl ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumo (CPK 219 straipsnis). Dėl ieÅ¡kinio senaties 11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido PTŽSAÄ® nustatytÄ 30 dienų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi jis ir jo atstovas dalyvavo komisijai 2017 m. gruodžio 11 d. priimant sprendimÄ , tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. sausio 23 d.

Å i aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė atskirÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį.

12. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, tvirtina, kad nors sprendime nurodoma, jog jis dalyvavo priimant sprendimÄ , tačiau tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas ir jo atstovas dalyvavo komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo skundas iÅ¡ esmės. Sprendimo paskelbimas buvo atidėtas, jį skelbiant apeliantas nedalyvavo. Pažymi, kad komisija apeliantui sprendimÄ iÅ¡siuntė paÅ¡tu 2017 m. gruodžio 19 d., todėl nėra pagrindo spręsti, jog jis praleido PTŽSAÄ® 24 straipsnio 8 dalyje (skundo pateikimo metu galiojusi įstatymo redakcija) įtvirtintÄ 30 dienų terminÄ .

13. PTŽSAÄ® 24 straipsnio 8 dalis nustato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės.

14. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi byloje esančiÄ medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs įstatyme nustatytÄ 30 dienų terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad komisijos sprendimas buvo priimtas 2017 m. gruodžio 11 d. Sprendime nurodyta, kad komisija 2017 m. gruodžio 11 d. posėdyje svarstė pareiÅ¡kėjo R. J. pareiÅ¡kimÄ dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų Ligoninėje. Sprendime taip pat nurodyta, kad tiek posėdyje, tiek komisijai priimant sprendimÄ , dalyvavo pats pareiÅ¡kėjas R. J., jo žmona E. J., pareiÅ¡kėjo advokatas bei Ligoninės atstovai. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis į teismÄ per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo, t. y. iki 2018 m. sausio 11 d. IeÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2018 m. sausio 23 d.

15. Be to, šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas suvokė, jog jo teisės galbūt yra pažeidžiamos, jo teisė domėtis įstatymais ir savo teisėmis nebuvo apribota. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas nuo pat pradžios buvo atstovaujamas profesionalaus advokato. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas neturėjo galimybės tinkamai naudotis jam įstatymo suteiktomis teisėmis. Dėl išdėstyto, apelianto argumentai, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino, atmetami, kaip nepagrįsti.

16. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, jog ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kas sudarė savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti, tačiau teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir pasisakė dėl ieÅ¡kovo reikalavimų iÅ¡ esmės. Dėl apeliacinio skundo argumentų 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ tvirtindamas, jog jam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kadangi jo bÅ«klė po 2016 m. birželio 10 d. operacijos nepagerėjo, o pačios operacijos metu nebuvo elgtasi pakankamai apdairiai, nebuvo paÅ¡alintas bicepso sausgyslės plyÅ¡imas, nulėmęs jo priekinę migracijÄ , o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui operacijÄ atlikęs gydytojas netinkamai gydė ieÅ¡kovÄ ir sukėlė jam žalÄ .

18. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimus, konstatavo, kad nėra pagrindo pritarti ieÅ¡kovo argumentams, nes juos paneigia tiek byloje paskirtos deontologinės ekspertizės, kuriÄ atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius, tiek komisijos iÅ¡vados, o taip pat į bylÄ pateikti kiti įrodymai.

19. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais, nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis ekspertizės iÅ¡vadomis, nes jos yra neteisingos, neatitinka TEÄ® reikalavimų (neapraÅ¡yti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi byloje esančiÄ medžiagÄ bei Å¡alių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir laiko ja pagrįsta.

20. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

21. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. KokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami (PTŽSAÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-337/2013). Taigi, ieÅ¡kovas, įrodinėdamas neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi įrodyti, kad gydymas buvo atliktas nekokybiÅ¡kai, nekvalifikuotai, nesilaikant tokiam gydymui taikytinų reikalavimų (standartų).

23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas atvyko operaciniam gydymui į Ligoninę chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos skyrių 2016 m. birželio 10 d. Jis buvo apžiÅ«rėtas gydytojo ortopedo traumatologo S. R.. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas atvyko deÅ¡inio peties sÄ nario operacijai dėl skausmo ir ribotų judesių. KliniÅ¡kai ir MRT tyrimo pagalba diagnozuotas deÅ¡inio subakromialinio tarpo ankÅ¡tumas, dalinis antdyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imas, subdeltinis bursitas. Indikuotinas operacinis gydymas – artroskopinė subakromialinio tarpo dekompresacija. IeÅ¡kovui buvo paaiÅ¡kintos operacinio gydymo galimybės, galimos komplikacijos.

24. Operacija buvo atlikta 2016 m. birželio 10 d., kurios metu buvo nustatyti degeneraciniai peties sÄ nario požymiai, iÅ¡plitęs sinovitas, bicepso ilgoji sausgyslė degeneravusi, iÅ¡pleišėjusi ir nestabili, sÄ narinės lÅ«pos degeneraciniai pakitimai priekinėje virÅ¡utinėje dalyje, sÄ narinės kremzlės pavirÅ¡inė degeneracija. Artroskopu apžiÅ«rėjus subakromialinį tarpÄ nustatyta, kad pomentinio antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyÅ¡imų nėra, tačiau antdyglinio raumens sausgyslė su fibraliacijomis ties jos insercijos vieta. Stebimas apatinis akromioklavikulinio sÄ nario osteofitas. PaÅ¡alinta iÅ¡vešėjusi įsinovija, atlikta bicepso ilgosios sausgyslės tenotomija, bursektomija, akromioplastika, paÅ¡alintas osteofitas. Po operacijos ieÅ¡kovui paskirta reabilitacija.

25. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas į konsultacijÄ atvyko po 6 mėnesių (2016 m. gruodžio 13 d.). IÅ¡ UAB „Aiskauda“ siuntimo matyti, kad po reabilitacijos ieÅ¡kovo bÅ«klė pablogėjo, prasidėjo skausmai deÅ¡iniajame petyje. Atlikus ieÅ¡kovo apžiÅ«rÄ , paaiÅ¡kėjo, kad po operacijos jo bÅ«klė nėra pagerėjusi, judesiai iÅ¡lieka skausmingi, iÅ¡ryÅ¡kėjo raumenų hipotrofija. Pakartotiniai MRT tyrimo duomenys parodė, kad yra akromioklavikulinio sÄ nario atrozė ir raktikaulio kaulų čiulpų edema. Rotatorių sausgyslių plyÅ¡imų nėra. Diagnozuota deÅ¡inio akromioklavikulinio sÄ nario atrozė ir subdeltinis bursitas. IeÅ¡kovui buvo paaiÅ¡kinta, kad Å¡i patologija gali bÅ«ti gydoma konservatyviai, tačiau jeigu gydymas bus neveiksmingas, galima taikyti operacinį gydymÄ . IeÅ¡kovas sutiko gydytis konservatyviai.

26. Dėl tolimesnio gydymo ieÅ¡kovas atvyko 2017 m. sausio 10 d. ir buvo nustatyta, kad konservatyvaus gydymo metu, bÅ«klė pagerėjo, nebeliko nuolatinio skausmo, pagerėjo rankos judesiai. IeÅ¡kovui buvo paaiÅ¡kintos gydymo galimybės ir ypatumai, galima gydymo trukmė, operacinis gydymas atidėtas maždaug 4 savaitėms. 27. 2017 m. birželio 1 d. atlikta peties operacija – rasta bicepso ilgosios galvos panirimas medialiau – sausgyslė iÅ¡dalinta, debridmentas. Subcoracoidinis ankÅ¡tumas – atlikta plastika, dalinis t. m. supraspinatus plyÅ¡imas, fiksuots 2 Corck srew inkraujuojančiais siÅ«lais į didįjį gumburÄ , nežymus subakromialinis ankÅ¡tumas – atlikta akromioplastika. Stebėta AC artroziniai pakitimai – rezekuotas petinis raktikaulio galas.

28. Pasak apelianto, tik 2017 m. birželio 1 d. atlikus pakartotinę operacijÄ jo bÅ«klė pradėjo gerėti, nes buvo iÅ¡taisytas defektas, kuris buvo nustatytas 2016 m. balandžio 28 d. MRT tyrimo metu – m. biceps CL sausgyslės priekinė migracija (plyÅ¡imas ir pasislinkimas į priekį), tačiau 2016 m. birželio 10 d. atliktos operacijos metu nebuvo paÅ¡alintas. Su Å¡iuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek Ligoninės direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu sudaryta komisija 2017 m. birželio 13 d. tyrimo ataskaitoje padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo teisės į kokybiÅ¡kÄ asmens sveikatos priežiÅ«rÄ bei kokybiÅ¡kÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ nebuvo pažeistos, tiek Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba 2017 m. liepos 14 d. patikrinimo ataskaitoje ir įsakyme Nr. T4-202(1.34) konstatavo, kad ieÅ¡kovui 2016 m. birželio 10 d. – 2016 m. birželio 11 d. sveikatos priežiÅ«ros paslaugos Ligoninėje buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Komisija 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu taip pat nusprendė, kad žala sveikatai, nebuvo padaryta.

30. Be to, 2018 m. liepos 31 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismas paskyrė byloje deontologinę ekspertizę, jÄ pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui. Ekspertizės akte, taip pat konstatuota, kad ieÅ¡kovui sveikatos priežiÅ«ros paslaugos Ligoninėje buvo suteiktos tinkamai, gydymo taktika parinkta tinkamai.

31. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ekspertizės aktu nėra pagrindo vadovautis, nes jis neatitinka CPK ir TEĮ reikalavimų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais jo argumentais ir laiko juos nepagrįstais.

32. IÅ¡ byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad jo 6 – 16 puslapiuose apraÅ¡yta ekspertizės tiriamoji dalis, t. y., jog deontologinė ekspertizė atliekama vertinant ieÅ¡kovo ligos istorijÄ , rentgeno, MRT tyrimo nuotraukas, tyrimų rezultatus ir kitus medicininius dokumentus. Teisėjų kolegijos manymu, kitoks deontologinės ekspertizės atlikimo bÅ«das nėra galimas, nes tik peržiÅ«rėjus visus medicininius dokumentus ekspertai gali padaryti iÅ¡vadÄ ar sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teikiamos tinkamai.

Apeliantas nenurodė kokį kitÄ metodÄ ekspertai turėjo taikyti ar kokius kitus tyrimus turėjo atlikti. Kaip minėta, vien tai, kad ekspertų padaryta iÅ¡vada yra nepalanki apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti jos neteisingumo, prieÅ¡taringumo byloje esantiems įrodymams ar to, jog ji buvo atlikta nekompetentingai. Be to, pastebėtina ir tai, kad du ekspertizę atlikę ekspertai buvo iÅ¡kviesti ir apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu jie paaiÅ¡kino, kodėl padarė bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ , o ne kitokiÄ .

33. IÅ¡ ekspertizėje pateikto atsakymo į teismo užduotÄ 3 klausimÄ matyti, kad gydymo metodas, t. y. peties sÄ nario atroskopinė subakromialinio tarpo dekompresija, ieÅ¡kovui buvo parinktas tinkamas. Ekspertai atsakydami į 4 klausimÄ nurodė, jog ieÅ¡kovui deÅ¡inės rankos 2016 m. birželio 10 d. operacija buvo atlikta tinkamai ir tose ribose, kuriose jis davė sutikimÄ bÅ«ti operuojamas. Nors apeliantas tvirtina, kad ekspertai iÅ¡vengė atsakymo į 5 ekspertizės klausimÄ â€“ ar minėti degeneraciniai peties sÄ nario požymiai, nustatyti 2016 m. birželio 10 d. operacijos metu, galėjo ir turėjo bÅ«ti nustatyti iki operacijos pradžios, tačiau su tokiais jo argumentais, nėra pagrindo sutikti.

Ekspertai aiÅ¡kiai pažymėjo, kad iÅ¡plitęs sinovitas, bicepso ilgosios sausgyslės degeneracija, iÅ¡pleišėjimas ir nestabilumas, sÄ narinės lÅ«pos degeneraciniai pakitimai priekinėje virÅ¡utinėje dalyje, sÄ narinės kremzlės pavirÅ¡inė degeneracija, galėjo, bet nebÅ«tinai turėjo bÅ«ti nustatyti iki operacijos pradžios, nes artroskopinė peties sÄ nario operacija kartu yra ir gydomoji bei diagnostinė procedÅ«ra, kurios metu kartais randama daugiau pažeidimų, negu atliekant prieÅ¡operacinį klinikinį ir instrumentinį iÅ¡tyrimÄ .

34. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad nors MRT tyrimas gali nustatyti net smulkiausius anatominius pakitimus, tačiau savo verte Å¡is tyrimas nepakeičia klinikinio iÅ¡tyrimo svarbos parenkant konservatyvų ar operacinį gydymÄ . Vien tik MRT tyrimo duomenimis nustatyti pažeidimai nėra parodymas atlikti vienokiÄ ar kitokiÄ operacijÄ . MRT tyrimas tik papildo klinikinio iÅ¡tyrimo duomenis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡iais atsakovės argumentais, nes į bylÄ nebuvo pateikti juos paneigiantys įrodymai.

35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2016 m. spalio 3 d. MRT tyrimo metu buvo nustatyta, jog dvigalvio žasto raumens sausgyslė yra įprastoje padėtyje ir ne matomų struktÅ«rinių pakitimų, o tai iÅ¡ esmės taip pat patvirtina, kad 2016 m. birželio 10 d. operacija atlikta sėkmingai. Be to, duodamas paaiÅ¡kinimus trečiasis asmuo – gydytojas ortopedas traumatologas S. R. – nurodė, kad 2016 m. birželio 10 d. operacijos metu ieÅ¡kovui su pačiu peties sÄ nariu nieko nebuvo daroma. TÄ patvirtino ir ekspertizę atlikęs ekspertas V. L..

36. Apeliantas taip pat nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kur pacientui atsirado sÄ narinės lÅ«pos degeneracija, kurios nebuvo nei viename tyrime iki 2016 m. birželio 10 d. operacijos. Tvirtina, kad ekspertizės akte supainiotos abi ieÅ¡kovui atliktos operacijos ir tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikta gydytojo ortopedo traumatologo R. V. iÅ¡vada. Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto 8 atsakymo, ekspertų vertinimu, degeneraciniai sÄ nario pakitimai po 2016 m. birželio 10 d. operacijos ieÅ¡kovui iÅ¡sivystė dėl kitų progresuojančių peties sÄ nario ligų. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ekspertai supainiojo dvi ieÅ¡kovui atliktas operacijas.

37. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausti ekspertai bei trečiasis asmuo S. R. nurodė, jog patologijų iÅ¡sivystymui neturėjo įtakos 2016 m. birželio 10 d. operacija. Å iuos argumentus, kaip minėta, patvirtino ir ekspertai ekspertizės iÅ¡vadoje. Be to, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad dėl paÅ«mėjusios gretutinės ieÅ¡kovo ligos, buvo atidėtas reabilitacinis gydymas, o ieÅ¡kovas buvo gydomas VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninėje SantariÅ¡kių klinikose nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. liepos 7 d. IÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad ieÅ¡kovas, atvykęs gydytis, sÄ narių skausmais nesiskundė, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog po operacijos, ieÅ¡kovo bÅ«klė buvo pagerėjusi, o skausmas sustiprėjo po sisteminės ligos paÅ«mėjimo.

38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto, kartu su apeliaciniu skundu, pateiktas įrodymas – AS „Veselibas centru apvieniba“ gydytojo ortopedo traumatologo R. V. išrašas iš medicininės kortelės, taip pat nepatvirtina, kad 2016 m. birželio 10 d. operacija buvo atlikta netinkamai. Be to, iš pateikto išrašo matyti, kad apeliantas ir toliau galimai kenčia skausmus, dėl peties degeneracinių procesų, kurie, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, nebuvo 2016 m. birželio 10 d. operacijos padarinys, o ieškovo progresuojančios ligos pasekmė.

39. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2016 m. birželio 10 d. operacija apeliantui Ligoninėje buvo atlikta tinkamai ir kompetentingai. Tai patvirtina tiek byloje nustatytos aplinkybės, tiek specialistų bei komisijos iÅ¡vados. Apeliantas byloje neįrodė, kad atsakovės gydytojas taikė netinkamus gydymo taktikos metodus ir bÅ«dus, nedėjo maksimalių pastangų siekiant suteikti pacientui tinkamÄ gydymÄ ar neužtikrino pakankamo atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad neteisėti atsakovės veiksmai Å¡iuo atveju nėra įrodyti.

40. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad teismo posėdžio metu apklausti ekspertai S. M. bei V. L. negalėjo atsakyti į tam tikrus klausimus, nes, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, vienas gytyojas negali būti visų medicinos sričių specialistu. Kiekvieno eksperto vaidmuo atliekant ekspertizę yra skirtingas, dėl to akivaizdu, kad minėti ekspertai negalėjo atsakyti į kai kuriuos ieškovo klausimus, kurie nėra susiję su šio eksperto ekspertizės sritimi.

41. Nenustačius civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai ir atmesti (CK 6.246 – 6.250 straipsniai).

42. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas gydymo įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal apelianto ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu apibrėžtas ribas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad apeliantui R. J. bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

46. Atsakovė VÅ¡Ä® Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 199,93 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas, t. y. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymÄ . Atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 papunktyje įtvirtinto dydžio ir yra tinkamai pagrįstos, tačiau pastebėtina, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumÄ , procesinio dokumento apimtį bei Å¡alių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį bei apimtį, bylos sudėtingumÄ , sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ apelianto 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, juridinio asmens kodas 124243848, 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Agnė Tikniūtė