2018-01-26 Nr. AB-1940-3-61-3-00931-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-703-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00931-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 18.4.2; 18.4.3; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Š. (A. Š.), A. D., A. R., E. R. (E. R.), E. M., E. V., H. K., I. G., I. Š. (I. Š.), J. R. (J. R.), J. Š. (J. Š.), J. N., L. M., M. S., M. Ž., P. Š. (P. Š.), R. L., R. M. (R. M.), R. S. (R. S.), T. Š., V. B., V. Š. (V. Š.), Z. P. (Z. P.), J. J., S. D., J. M. (J. M.), T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š. (A. Š.), A. D., A. R., E. R. (E. R.), E. M., E. V., H. K., I. G., I. Š. (I. Š.), J. R. (J. R.), J. Š. (J. Š.), J. N., L. M., M. S., M. Ž., P. Š. (P. Š.), R. L., R. M. (R. M.), R. S. (R. S.), T. Š., V. B., V. Š. (V. Š.), Z. P. (Z. P.), J. J., S. D., J. M. (J. M.), T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), ir atsakovo Tarnybos jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, atlyginant tokiu būdu: pareiškėjui A. Š. – 1 124 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; A. D. – 21 752 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; A. R. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

E. R. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; E. M. – 1 466 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; E. V.– 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; H. K.– 8 554 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; I. G. – 19 112 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; I. Š. – 4 106 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; J. R. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

J. Š. – 1 124 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; J. N. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; L. M. – 32 310 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; M. S. – 1 124 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; M. Ž. – 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; P. Š.– 1 857 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; R. L.– 4 008 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

R. M. – 5 866 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; R. S. – 13 638 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; T. Š.– 34 216 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; V. B. – 4 008 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; V. Š. – 4 106 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; Z. P. – 21 752 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; J. J.– 1 906 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

S. D. – 2 395 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; J. M. – 1 466 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; T. M. – 2 933 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises natūra į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. spalio 9 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ Nr. 2.3-9603-01 nustatė, kad valstybinės žemės sklypo Nr. 2, esančio šalia (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Vilniuje, plotas yra 27 265 kv. m. ir pavedė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui įregistruoti suformuotą žemės sklypą. Minėtas įsakymas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad dalis valstybinės žemės sklypo Nr. 2, esančio šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją. Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu „Dėl pretendentų į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančio sklypo dalių patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 30-951 patvirtintuose natūra grąžinamuose žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2“ Nr. 23-12626-01 patvirtino pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašą, jiems likusios grąžinti žemės plotą ir proporcingai tenkančias Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr. 30-951 nurodytas sklypų dalis bei 2007 m. vasario 6 d. sprendimais Nr. 2.4-01-4751, Nr. 2.4-01-4752, Nr. 2.4-01-4753, Nr. 2.4-01-4754, Nr. 2,4-01-4755, Nr. 2.4-01-4756, Nr. 2.4-01-4757, Nr. 2.4-01-4758, Nr. 2.4-01-4759, Nr. 2.4-01-4760, Nr. 2.4-01-4761, Nr. 2.4-01-4762, Nr.2.4-01-4763, Nr. 2.4-01-4767, Nr. 2.4-01-4781, Nr. 2.4-01-4782 (toliau – ir 2007 m. vasario 6 d. sprendimai) ir 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 2.4-01-4887 (toliau – ir 2007 m. balandžio 6 d. sprendimas) atkūrė nuosavybes teises pretendentams į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę natūra gražinant žemės dalį, patenkančią į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją.

3. Iš Tarnybos 2015 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 1SS-1226-(9.5.) (toliau – ir 2015 m. gegužės 21 d. raštas) turinio pareiškėjai sužinojo, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste suformuotas žemės sklypas Nr. 2 (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) patenka ne tik į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, bet ir į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas (apie 0,3670 ha). Tarnyba 2015 m. gegužės 21 d. rašte pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas patenka ne tik į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, bet ir į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, būtina nustatyti, kokia šio žemės sklypo ploto dalis patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas ir kokia šio žemės sklypo ploto dalis patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, o nustačius minėtas aplinkybes, spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams atitinkamai į buvusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų žemę.

Taip pat Tarnyba 2015 m. gegužės 21 d. rašte nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 23-12626-01 nepagristai patvirtino tik pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašą, jiems likusios grąžinti žemės plotą ir jiems tenkančias žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis bei 2007 m. vasario 6 d., 2007 m. balandžio 6 d. sprendimais nepagrįstai atkūrė nuosavybes teises pretendentams į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę natūra gražinant žemės dalį (apie 0,3670 ha), patenkančią į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją.

Tarnyba pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininkas minėtais sprendimais pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes pretendentai į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę gali pretenduoti tik į žemę, esančią buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas 2015 m. gegužės 20 d. pavedimu Nr. 1PAV-130-(1.8.) pavedė Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjui imtis aktyvių veiksmų pažeidimo pašalinimui, t. y. spręsti klausimą dėl minėtų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dalių, kuriomis nuosavybės teisės pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę atkurtos į žemės dalį, patenkančią į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, panaikinimo.

Skyrius informavo pareiškėjus, kad iš (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų nėra gavęs raštiško sutikimo dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dalių, kuriomis jiems atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemės dalį, patenkančią į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, pakeitimo administracine tvarka, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pašalinti nustatytų pažeidimų administracine tvarka nepavyko, gali būti inicijuojamas viešojo intereso gynimas dėl priimtų sprendimų dalinio panaikinimo teismine tvarka.

4. Pareiškėjai pažymi, kad Skyrius nesiėmė jokių kitų aktyvių veiksmų, jog jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, patenkančią į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Pareiškėjams atsakovo neteisėtais veiksmais (neteisėtų aktų priėmimu) ir neveikimu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią jie prašė atlyginti. Tarnyba 2015 m. gegužės 21 d. rašte pati pripažino pareiškėjų atžvilgiu valstybinės institucijos padarytus neteisėtus veiksmus, todėl šios aplinkybės neįrodinėtinos. Pareiškėjų teigimu, jiems padaryta turtinė žala apskaičiuotina pagal žemės sklypo 2007 m. vasario mėn. vidutinę rinkos vertę (3 166 019 Eur) ir išreikština piniginiu ekvivalentu, kuris lygus žemės sklypo dalies, į kurią neatkurtos jų nuosavybės teisės, vertei. Atsakovo neteisėtais veiksmais (neteisėtų aktų priėmimu) ir neveikimu kiekvienam iš pareiškėjų padaryta neturtinė žala, kurios piniginė išraiška – 1 000 Eur kiekvieno iš pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjai pabrėžė, kad jiems padaryta neturtinė žala pasireiškė tuo, kad iki šiol jiems užkirstas kelias atgauti natūra žemę ir dėl to jie patyrė ir patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat yra sužlugdyti jų teisėti lūkesčiai atgauti žemę natūra, nes akivaizdu, jog visos ginčo žemės pareiškėjai neatgaus. Per ilgai trunkantis nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir tebesitęsiantis bylinėjimasis vargina juos ir griauna pasitikėjimą valdžios institucijomis.

5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kartu atstovaujanti ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Tarnyba nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog pareiškėjų atžvilgiu buvo padaryti neteisėti veiksmai. Žemės sklypas buvo suformuotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Neteisėti veiksmai turi būti konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo panaikinti nuosavybės teisių atkūrimo sprendimai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, taip pat nuginčyti žemės sklypų formavimo dokumentai. Nagrinėjamu atveju tokio teismo sprendimo pareiškėjai nepateikė ir remiasi tik Tarnybos 2015 m. gegužės 21 d. raštu. Skyrius 2016 m. balandžio 4 d. raštu „Dėl viešojo intereso gynimo“ Nr. 49SJN-775-(14.49.105.) kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą nebuvo pažeistas viešas interesas. Pareiškėjai nenurodė, kaip buvo nustatyta, kokia dalis žemės sklypo patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją ir nepagrindė prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Atsakovo nuomone, neįrodžius neteisėtų veiksmų ir tinkamai nepagrindus nurodomo žalos dydžio, nėra galimybės teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp tariamai padarytų neteisėtų veiksmų ir tariamai patirtos žalos.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybes teises natūra į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime ,Vilniuje.

9. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant Tarnybos 2015 m. gegužės 21 d. rašte neteisėtais įvardintų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų teisėtumo klausimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes Tarnybos 2015 m. gegužės 21 d. rašte nurodytos aplinkybės (t. y., kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 23-12626-01 nepagristai ir neteisėtai patvirtino tik pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašą, jiems likusios grąžinti žemės plotą ir jiems tenkančias žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis bei 2007 m. vasario 6 d., 2007 m. balandžio 6 d. sprendimais nepagrįstai ir neteisėtai atkūrė nuosavybes teises pretendentams į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę natūra gražinant žemės dalį (apie 0,3670 ha), patenkančią į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją) savaime nereiškia administracinių aktų pripažinimo neteisėtais ir jų galiojimo panaikinimo. Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinis aktas pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju toks teismo sprendimas nėra priimtas. Todėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimai, dėl kurių pareiškėjai reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, šiuo metu yra nenuginčyti ir galiojantys.

10. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė jiems padarytų neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko veiksmų priimant sprendimus, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę natūra gražinant žemės dalį, patenkančią į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją.

11. Dėl pareiškėjų teiginio, kad jiems žala padaryta neteisėtu valstybės institucijų (įstaigų) neveikimu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė, kokių teisės aktų reikalavimų pažeidimu pasireiškė neteisėti Tarnybos veiksmai. Teismas pabrėžė, kad Tarnyba, nustačiusi, jog atkuriant nuosavybės teises pretendentams į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę galbūt buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ėmėsi aktyvių veiksmų. Skyrius, vykdydamas Tarnybos direktorius 2015 m. gegužės 20 d. pavedimą „Dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo“ Nr. 1PAV-130-(1.8.), parengė (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams ir jų paveldėtojams pranešimus, nustatant dviejų mėnesių terminą nuo pranešimo gavimo dienos Skyriui pateikti raštišką sutikimą dėl Vilniaus apskrities viršininko priimtų sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę natūra grąžinant žemės dalį (apie 0,3670 ha), patenkančią į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, dalinio pakeitimo administracine tvarka, tačiau iš (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų raštiško sutikimo dėl minėtų sprendimų dalinio pakeitimo administracine tvarka negavo. Skyrius 2016 m. balandžio 4 d. raštu „Dėl viešojo intereso gynimo“ Nr. 49SJN-775-(14.49.105.) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą nebuvo pažeistas viešasis interesas, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė 2016 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 2.1.5-51 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Skyriaus skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 2.1.5-51 panaikinimo, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 13.12.-62 skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 2.1.5-51.

12. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų skundo teiginiai, jog Tarnyba nesiėmė aktyvių veiksmų sprendžiant klausimą dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dalių, kuriomis nuosavybės teisės pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę atkurtos į žemės dalį, patenkančią į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, panaikinimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįsti, todėl pagrindo teigti, kad Tarnyba pareiškėjų atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip turėjo veikti, nėra.

13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

14. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra neaišku, kaip nustatyta, kokia dalis žemės sklypo patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Pareiškėjų pateikta matininko Š. P. parengta žemės sklypo dalių schema nėra tinkamas dokumentas, įrodantis, koks (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui galbūt tenkantis plotas patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemės nuosavybių teisių pretendentams atkurtus žemės sklypus.

15. Teismo vertinimu, nėra aišku, kuo remiantis apskaičiuotas konkretus turtinės žalos dydis. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigė, kad dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) patyrė ir patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą ir prašo priteisti visiems jiems vienodai įvertintą neturtinės žalos atlyginimą (po 1 000 Eur kiekvienam), tačiau neturtinė žala yra individuali ir negali pasireikšti kiekvienam asmeniui vienodai. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių prašomos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dydį, teismas nevertino, ar pareiškėjai realiai patyrė žalą.

16. Atsisakęs patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, pareiškėjų prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi.

III. 17. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Pareiškėjų teigimu, Tarnyba 2015 m. gegužės 21 d. rašte pripažino padarytus neteisėtus veiksmus, kai buvo netinkamai atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į žemės sklypo dalį, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Šiuos neteisėtus veiksmus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai ir duomenys. Byloje yra pateiktos tiek (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, tiek (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos, kurias sulyginus, matyti, kad žemės sklypas (dalis jo) patenka tiek į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, tiek į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, dėl ko nuosavybės teisės į tą dalį, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, turėjo būti atkurtos natūra pareiškėjams. To neatlikus, jiems buvo padaryta žala. Pareiškėjų nuomone, tai, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti neteisėti veiksmai, yra aplinkybės, kurių nagrinėjamoje byloje įrodinėti nebereikia.

19. Pareiškėjai pabrėžia, kad žemės sklypo 2007 m. vasario mėn. vidutinė rinkos vertė buvo 3 166 019 Eur. Žemės sklypo dalis, patenkanti į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, yra 0,4198 ha. Šiuo atveju turtinė žala yra išreiškiama piniginiu ekvivalentu, kuris lygus neatkurtos žemės sklypo vertei (vidutinės rinkos vertės buvusi 2007 m. vasario mėn.). Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip ir nepaaiškino, kodėl matininko Š. P. parengta žemės sklypo dalių schema nėra tinkamas įrodymas. Teismas nevertino ir kitų byloje esančių įrodymų. Paskutinio teismo posėdžio metu buvo pateiktas matininko Š. P. 2016 m. spalio 10 d. aiškinamasis raštas, kuris aiškiai parodo, kokius veiksmus matininkas atliko ir kaip nustatė žemės sklypo dalį, patenkančią į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Tarnyba visuose savo raštuose ir pateikiamuose žemėlapiuose taip pat nurodė, kad apytikslis žemės sklypo dalies, patenkančios į (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą, plotas yra 0,3650 ha. Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo tikslių duomenų iš Tarnybos apie tai, kokia dalis žemės sklypo kiekvienam jų būtų tekusi, jei šio žemės sklypo dalis būtų grąžinta nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę pretendentams. Pareiškėjų teigimu, minėti duomenys yra svarbūs nustatant jų patirtos turtinės žalos dydį. Pareiškėjai pažymi, kad kiekvienam jų padaryta neturtinė žala pasireiškė skirtingai, o aplinkybė, kad kiekvienas iš jų ją įvertino po 1 000 Eur, nepaneigia neturtinės žalos individualumo.

20. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kartu atstovaujanti ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai reikalavo pateikti teismui tokį dokumentą (duomenis, kokia žemės sklypo dalis kiekvienam iš pareiškėjų būtų tekusi, jei šio žemės sklypo dalis būtų grąžinta nuosavybės teisių pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę), koks neegzistuoja, kurio Tarnyba neturi, norimi matyti skaičiai tėra tik pareiškėjų vaizduotėje, tai ką jie norėtų matyti. Tarnyba nei turtinės, nei neturtinės žalos pareiškėjams nepadarė, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra tęsiama toliau, t. y. ir toliau vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę pretendentams. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nuodugniai ir objektyviai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjai šią žalą kildina iš netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimo. Konkrečiai, pareiškėjai, kurie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę, turtinę ir neturtinę žalą kildina iš faktinės aplinkybės, kad, jų teigimu, suformuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui greta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, dalis šio suformuoto sklypo, į kurį nuosavybės teisės atkurtos asmenims, pretendavusiems atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Todėl, šia dalimi atitinkamai sumažėja teritorija, į kurią pareiškėjams galės būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, taip pažeidžiant jų teises.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, jog pareiškėjai neįrodė būtinųjų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, konkrečiai, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo, taip pat padarytos žalos.

24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

25. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir ginčo santykiams taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija su tokiu apeliantų vertinimu nesutinka.

26. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., LVAT 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010; 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2193/2013).

27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tuo tarpu CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip buvo minėta, valstybei deliktinė atsakomybė kyla nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, nenustačius bent vienos iš jų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą.

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad reikalaujama atlyginti turtinė žala turi būti tikra, o ne hipotetinė, konkreti ir įrodyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą šioje byloje kildina tik iš pirmiau minėtos faktinės aplinkybės, kad į buvusią (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją įsiterpė buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams suformuotas žemės sklypas taip, pareiškėjų teigimu, neteisėtai de facto sumažinant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijai priklausančios žemės, į kurią pareiškėjams atkurtinos nuosavybės teisės natūra, kiekį. Kitų aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę proceso ydingumu, pareiškėjai nenurodo.

30. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje.

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjams į minėtą žemę nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, o iš Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies („toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas“) ir jį įgyvendinančių teisės aktų (žr. 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 23 punktą ir 1998 m. balandžio 23 d. Žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 redakcija) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 54-59 punktus) matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvusio rėžinio kaimo teritorijoje yra specifinis, nes pretendentams atkuriant nuosavybės teises natūra, be kita ko, pretendentai klausimus bei pasiūlymus dėl grąžinamos natūra žemės, projektuojamų žemės sklypų išdėstymo ir dydžio (vertės) aptaria pretendentų susirinkime, susirinkime priimto sprendimo pagrindu sklypai nuosavybės teisių atkūrimui formuojami žemėtvarkos projektu.

32. Iš byloje esančių duomenų, konkrečiai Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 49SJ – 143 – (14.49.105) (t. I, b. l. 11-13), matyti, kad pareiškėjams yra suskaičiuotas jiems neatkurtos nuosavybės žemės plotų dydis, tačiau nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad nuosavybės teisės dar nėra atkurtos. Be to, į bylą nėra pateikta informacija apie įvykusį pretendentų į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę susirinkimą ir jame priimto sprendimo pagrindu patvirtintą žemėtvarkos projektą, kuriuo vadovaujantis pareiškėjams būtų suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui ir būtų atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemę.

33. Taigi šiuo metu yra žinoma pareiškėjams iš Atkūrimo įstatymo kylančių subjektinių teisių atkurti nuosavybės teises apimtis (atkurtino žemės ploto dydis), tačiau pačios teisės dar nėra realizuotos. Nėra aišku, kokia konkrečiai apimtimi ir kurioje vietoje konkrečiam pareiškėjui bus atkurta nuosavybės teisė natūra, kokia apimtimi faktiškai bus realizuota jo subjektinė teisė atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemę. Šiuo aspektu atmestinas pareiškėjų argumentas, jog akivaizdu, jog visos ginčo žemės pareiškėjai natūra neatgaus, nes į bylą nėra pateiktą šį teiginį patvirtinančių įrodymų.

34. Pareiškėjai skunde prašė priteisti ir negautas pajamas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti; netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013; 2014 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje AB Danske Bank A/S v. UAB „Kaminera“, bylos Nr. 3K-3-418/2014; kt.). Tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012).

35. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad net jei būtų daroma prielaida, jog pareiškėjai yra teisūs dėl jų nurodomų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neturint informacijos apie jų subjektinių teisių realizavimo mastą, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai jau patyrė realią turtinę žalą, kad tiesioginius ir netiesioginius nuostolius jau galima nustatyti ir apskaičiuoti. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo konstatuoti kilus ir neturtinę žalą.

36. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių manytina, kad pareiškėjų skundas šioje byloje yra priešlaikinis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pareiškėjai neįrodė žalos, kaip būtino valstybės deliktinės atsakomybės elemento, buvimo.

37. Priėjus prie tokios išvados, šioje byloje neprasminga spręsti dėl kitų valstybės deliktinės atsakomybės (neteisėtų veiksmų/neveikimo ir priežastinio ryšio) sąlygų buvimo, nes jų nustatymas ar nenustatymas šios bylos baigties nepakeistų. Dėl to teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalina motyvus, susijusius su atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip deliktinės atsakomybės sąlygos, vertinimu. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties priėmimas negali būti vertinamas kaip užkertantis kelią pareiškėjams ateityje kreiptis dėl, jų manymu, pažeistų teisių gynimo.

38. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų A. Š. (A. Š.), A. D., A. R., E. R. (E. R.), E. M., E. V., H. K., I. G., I. Š. (I. Š.), J. R. (J. R.), J. Š. (J. Š.), J. N., L. M., M. S., M. Ž., P. Š. (P. Š.), R. L., R. M. (R. M.), R. S. (R. S.), T. Š., V. B., V. Š. (V. Š.), Z. P. (Z. P.), J. J., S. D., J. M. (J. M.), T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė