2023-04-05 Nr. AB-7655-3-62-3-02262-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-277-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02262-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. A. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. liepos 30 d. jis buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl sveikatos problemų Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos gydytoja jam buvo paskyrusi gydymą ir dietinį maitinimą (B↑R↓ dieta), tačiau atvykus į Marijampolės PN dietinis maistas jam nebuvo išduodamas, nors kitose įkalinimo įstaigose jis buvo maitinamas tinkamai. Pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN gydytoją dėl dietinio maitinimo skyrimo, tačiau į jo prašymą nebuvo atsižvelgta, be to, pareiškėjo kreipimaisi nebuvo registruojami. Pareiškėjas pažymėjo, kad turėjo valgyti netinkamą maistą, jautėsi alkanas. Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas patyrė nepatogumus, sukrėtimą, nemigą, sveikatos pablogėjimą ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas pažymėjo, kad sveikatos sutrikimų turintys nuteistieji, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos įkalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos rekomendacijos. Pareiškėjas į šeimos gydytoją kreipėsi du kartus, jam buvo nustatytos (duomenys neskelbtini), tačiau esant šiai diagnozei dietinis maitinimas su padidintu baltymų ir sumažintu riebalų kiekiu nepriklauso. Pareiškėjui dietinis maitinimas nebuvo skirtas, nes nebuvo medicininių indikacijų. Atsakovo teigimu, pareiškėjui nebuvo ūminio ar lėtinio ligos požymio, kad jam būtų skirtas dietinis maitinimas, be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl dietinio maitinimo nesuteikimo nesikreipė.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4, 8 dalimis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. liepos 30 d. pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN, kur jam buvo skiriamas ne dietinis maitinimas. Teismas nustatė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorija patvirtina jo argumentus, kad 2019 m. gruodžio 19 d. Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos gydytoja pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) ligos skyrė dietinį maitinimą (B↑R↓ dieta), tačiau konkretaus termino nenurodė.

7. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, jog Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos gydytojos 2019 m. gruodžio 19 d. paskirtas dietinis maitinimas pareiškėjui nebuvo nei keistas, nei tęstas, nei nutrauktas. Teismas pažymėjo, kad net jei pareiškėjo sveikatos būklė ginčo laikotarpiu keitėsi (gerėjo), byloje nėra pateikta duomenų apie jam paskirto dietinio maitinimo keitimą, koregavimą ir nutraukimą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo maitinamas ne pagal Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos gydytojo rekomendacijas, t. y. jam ginčo laikotarpiu nebuvo išduodamas gydytojo rekomenduotas dietinis maistas (B↑R↓ dieta).

8. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4.4 punktu ir darė išvadą, kad asmens sveikatos kortelė siunčiama kartu su perkeliamu asmeniu. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertino, kad atsakovo atstovas (pareigūnai), būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, turėjo galimybę susipažinti su pareiškėjo medicinine dokumentacija ir iš jos sužinoti apie pareiškėjui gydytojo 2019 m. gruodžio 19 d. paskirtą dietinį maitinimą (B↑R↓ dieta). Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovo atstovui būtų suvaržytos teisės susipažinti su pareiškėjo medicinine dokumentacija. Teismas nurodė, kad, atsakovo atstovui kilus abejonių dėl dietinio maitinimo skyrimo, Marijampolės PN turėjo būti atlikta pareiškėjo apžiūra ir, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, turėjo būti sprendžiama dėl būtinybės tęsti paskirtą dietinį maitinimą ar jį nutraukti. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. liepos 30 d. pareiškėją gydantis gydytojas būtų priėmęs kokį nors sprendimą dėl dietinio maitinimo pareiškėjui koregavimo, keitimo ir nutraukimo. Teismo vertinimu, nesant Marijampolės PN gydytojo išvados dėl dietinio maitinimo pareiškėjui nutraukimo, Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas turėjo būti tęsiamas. Teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN (pareigūnai) nebuvo pakankamai rūpestingi ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. liepos 30 d. nepagrįstai neskyrė pareiškėjui rekomenduoto dietinio maitinimo.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (neregistravo skundų), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai būtent pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir atmetė jo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio.

10. Teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. liepos 30 d. (576 paros) neužtikrino pareiškėjui gydytojo rekomenduoto dietinio maitinimo (B↑R↓ dieta), todėl atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę pataisos namuose būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

11. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, sukrėtimą, nemigą, sveikatos pablogėjimą ir pan., teismo vertinimu, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų apie pareiškėjui skirto maitinimo (ne dietinio maitinimo) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl netinkamo maisto. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl netinkamo maitinimo neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovo elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas ar žeminimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (jei jam būtų skirtas tinkamas maitinimas). Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir ilgą trukmę, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kad dėl to būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sveikatos pablogėjimas ar sukrėtimai, kurie būtų lėmę tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, teismas sprendė, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 1 400 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-233, Marijampolės PN dirbantys medikai nuo 2019 m. spalio 1 d. yra Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojai, kurių darbo vieta yra Marijampolės PN ir kurie yra pavaldūs Laisvės atėmimo vietų ligoninei bei kurie yra atsakingi už ambulatorinę pirminio lygio asmens sveikatos priežiūrą. Atsakovas vadovaujasi BVK 174 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodo, jog Marijampolės PN teikė prašymą dėl atsakovo pakeitimo administracinėje byloje Nr. eTA-859-502/2021, kurioje prašė atsakovu laikyti Laisvės atėmimo vietų ligoninę, pirmosios instancijos teismui netenkinus Marijampolės PN prašymo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų spręsti ir dėl tinkamo atsakovo Lietuvos valstybės atstovavimo byloje. Atsakovas daro išvadą, jog Marijampolės PN negali atsakyti už tai, ko nevykdo savo veikloje, t. y. neatlieka nuteistųjų gydymo, dietinio maitinimo skyrimo, todėl teismas šioje byloje priėmė netinkamą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad Marijampolės PN užtikrina nuteistųjų medicininę kontrolę ir nustatytos apimties sveikatos priežiūrą, o ne nuteistųjų gydymą nustatant tam tikras diagnozes, skiriant medikamentus ar skiriant dietinį maitinimą, todėl negali atsakyti už Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kuri yra atsakinga už nuteistųjų gydymą, dietinio maitinimo skyrimą ar kt.

14. Pareiškėjas E. A. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, pažymi, kad atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nereiškė prašymo dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės įtraukimo į bylą. Pareiškėjas nurodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė nereguliuoja atskirų pataisos namuose esančių nuteistųjų maitinimo, tai yra įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, atsakomybė. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN veikė neatsakingai ir nerūpestingai. Pareiškėjas pažymi, kad Marijampolės PN gydytojas neatliko jokių veiksmų, susijusių su paskirtos dietos koregavimu ar nutraukimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui neužtikrinant dietinio maitinimo Marijampolės PN nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. liepos 30 d.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti konstatavęs, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjo teisės gauti dietinį maitinimą. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas, atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tinkamo maisto neužtikrinimas kalinimo įstaigose kelia grėsmę nuteistųjų sveikatai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą byloje I. S. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 35972/05), 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą byloje Culev prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 60179/09). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados (žr., pvz., 2018 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-662/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose 2.1 punkto, Departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkto nuostatas.

20. Atsakovas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo sveikatos istorijos išraše ginčo laikotarpiu nėra įrašo apie pareiškėjui Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos gydytojos 2019 m. gruodžio 19 d. paskirto dietinio maitinimo nutraukimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Marijampolės PN į šeimos gydytoją kreipėsi du kartus, jam buvo nustatyta diagnozė, kuriai esant dietinis maitinimas su padidintu baltymų ir sumažintu riebalų kiekiu nepriklauso.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis (Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos gydytojos 2019 m. gruodžio 19 d. įrašą pareiškėjo sveikatos istorijoje) pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau Marijampolės PN gydytojo išvados dėl dietinio maitinimo pareiškėjui nutraukimo ginčo laikotarpiu nėra. Todėl Marijampolės PN pareigūnai, nesiimdami priemonių išspręsti klausimą dėl dietinio maitinimo pareiškėjui skyrimo, atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjo teiginiai apie dietinio maitinimo jam paskyrimą nėra paneigti atsakovo į bylą pateiktais įrodymais. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjui paskirto dietinio maitinimo keitimą ar nutraukimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Marijampolės PN būtų suvaržytos teisės susipažinti su pareiškėjo medicinine dokumentacija.

22. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-859-502/2021, kurioje byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodant, kad turėtų būti spręstina ir dėl tinkamo atsakovo Lietuvos valstybės atstovavimo byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomoje administracinėje byloje neturtinė žala buvo grindžiama pareiškėjui priskirtų vaistų nesuteikimu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija aptariamoje administracinėje byloje konstatavo, kad subjektu, atsakingu už nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą vaistais, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą buvo atsakinga ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Nagrinėjamu atveju susiklostė kitokia teisinė situacija – pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina dėl jam nepaskirto dietinio maitinimo, kuris jam buvo paskirtas Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos gydytojos ir šis dietinio maitinimo paskyrimas nebuvo pakeistas ar nutrauktas ginčo laikotarpiu. Taigi atsakovo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl remtis atsakovo nurodytoje nutartyje pateiktu aiškinimu šioje byloje nėra pagrindo.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tinkamo asmens maitinimo užtikrinimas yra susijęs su pagrindiniais asmens fiziologiniais poreikiais, todėl nustačius, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į dietinį maitinimą, nėra pagrindo abejoti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais (žr., pvz., 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017).

25. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.

Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pusantrų metų pareiškėjui nebuvo skirtas dietinis maitinimas), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o administracinėje byloje nėra duomenų, jog dėl nesuteikto dietinio maitinimo pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi, sprendžia, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis (1 400 Eur) yra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė