26b45adc-779c-4f0b-8d07-9f49bfdbb2c4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-4241-142/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04707-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,n u s t a t ė :V.

S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2015 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas iÅ¡ Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) priteisti 2 174,31 Eur darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) prieÅ¡taraujančių teisės aktų nuostatų taikymo. PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad Darbo inspekcija laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis) jam neiÅ¡mokėjo 7 507,46 Lt darbo užmokesčio, nes minėtu ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį skaičiavo, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančios Konstitucijai.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dėl susidariusios nepriemokos iÅ¡mokėjimo 2015 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Darbo inspekcijÄ , kuri 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu atsakė, kad neturi finansinių galimybių tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, o nepriemoka pareiÅ¡kėjui turės bÅ«ti kompensuojama priėmus kompensavimo mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjo vertinimu, toks Darbo inspekcijos aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, todėl kreipiasi į teismÄ dėl nepriemokos priteisimo.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė savo skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.Darbo inspekcija atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 15–16).

Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui mokėjo mažesnį darbo užmokestį, vadovaudamasi tuo metu galiojusiomis teisės normomis, kurios buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai tik 2013 m. spalio 1 d., todėl Darbo inspekcijos veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Pažymi, kad 2015 m. birželio 30 d. priimtas įstatymas, reglamentuojantis patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . 2015 m. lapkričio 16 d. teisme gautas atsiliepimo patikslinimas (b. l. 31–32), kuriame Darbo inspekcija patikslino pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ sumÄ (321,37 Eur), kuri bus iÅ¡mokėta pareiÅ¡kėjui 2016–2020 metų laikotarpiu.Teismo posėdyje Darbo inspekcijos atstovai nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 43).Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Byloje nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos dydžio (2 174,31 Eur).

Darbo inspekcija neginčija pareiÅ¡kėjo skunde nurodyto darbo užmokesčio nepriemokos susidarymo pagrindo bei jo pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, priėmus Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , įsigaliojusį 2013 m. spalio 1 d. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas mano, kad Darbo inspekcija nepagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ , todėl nepriemoka jam turi bÅ«ti priteista.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Darbo inspekcijai nereikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio senaties netaiko.Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo.

Å iame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“. Minėti dydžiai, terminai ir kiti esminiai elementai yra numatyti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatyme (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas). Patirtų praradimų kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas.

Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ . LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A602-669/2016, Nr. A-668-602/2016).

Konstatuotina, kad tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti nagrinėjamu laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                    Halina Zaikauskaitė