26b2ca64-e7e8-41a5-b06d-19418de41ab5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                      Administracinė byla Nr. I-5543-580/2015                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-05130-2014-9                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjui J.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : J. S. praÅ¡o iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2012-08-17 iki 2012-08-20 buvo laikomas Vilniaus miesto areÅ¡tinėje, o nuo 2012-08-20 iki 2013-03-14 – LukiÅ¡kių TI-K.

VisÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 615 punkto, nustatančio, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotai yra apie 8 kv. m, yra 1 kv. m ploto užimantis stalas, du dviejų aukÅ¡tų gultai, užimantys 4 kv. m, ir apie 1 kv. m ploto užimantis sanitarinis mazgas.

Tuo pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, asmuo patiria kankinimÄ bei orumo pažeidimÄ . Europos SÄ jungos teisės aktai nustato, kad nuteistajam tenkantis kameros plotas turi bÅ«ti ne mažesnis nei 5 kv. m, patalpoje turi bÅ«ti Å¡varus langas, tinkamai praleidžiantis Å¡viesÄ , efektyvus vėdinimas, kameros temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne mažesnė nei 18 ?C; turi bÅ«ti užsirakinamas tualetas, kamerose negali bÅ«ti parazitų bei pelėsių.

Nurodė, kad visos LukiÅ¡kių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas J. S., neatitinka nurodytų sÄ lygų. LukiÅ¡kių TI-K administracija nesuteikė pareiÅ¡kėjui galimybių tinkamai nusiprausti duÅ¡e. Jis į duÅ¡Ä buvo vedamas kartÄ per savaitę, o prausimuisi buvo skiriama tik 15 minučių. DuÅ¡o kambarys yra apie 8 kv. m ploto, jame yra du purkÅ¡tukai. Po vienu purkÅ¡tuku tekdavo stovėti dviem asmenims. Dėl ploto trÅ«kumo kamerose nuolat buvo jaučiama spÅ«stis. Gamtinius reikalus tekdavo atlikti kitų asmenų akivaizdoje.

Dėl aptartų kalinimo sÄ lygų J. S. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 10 000 Eur.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Atkreipė dėmesį, kad 2012-09-06 ryte, 2012-11-30 vakare, 2013-02-26 ryte ir 2013-02-28 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių, kalėjimÄ ir areÅ¡tinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vienÄ (tik retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). Pažymėjo, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio LukiÅ¡kių TI-K leistinas laikyti asmenų skaičius nėra virÅ¡ijamas. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus resursus ir iÅ¡ valstybės biudžeto gautas lėšas.

Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ . Pažymėjo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

J. S. skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Nukrypimas nuo įprastinių sÄ lygų nebuvo ilgalaikis, todėl, LukiÅ¡kių TI-K nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad tai pareiÅ¡kėjui turėjo tam tikrų pasekmių, dėl kurių galima bÅ«tų atlyginti neturtinę žalÄ . Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai bei patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

J. S. patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovo atstovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovo atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje J. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trÅ«kumų bei kitų kalinimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 10 000 Eur. Dėl kamerų ploto reikalavimųNuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuo 2012-08-20 iki 2012-09-05, nuo 2012-09-06 vakaro iki 2012-11-28, 2012-11-29 vakare, 2012-11-30 ryte, nuo 2012-12-01 iki 2013-02-25, nuo 2013-02-26 vakaro iki 2013-02-27 ir nuo 2013-02-28 vakaro iki 2013-03-13 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

J. S. ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 206 dienas. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, J. S. buvo laikomas tik 4 rytus ir 1 vakarÄ . Jeigu pusę dienos pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitÄ pusę – netrÅ«kstant ploto, laikytina, kad visa tÄ dienÄ jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus.

Taigi, J. S. kalint Lukiškių TI-K, 206 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto. Dėl Lukiškių TI-K perpildymoKalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Asmenų laikymo areÅ¡tinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Å io komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl LukiÅ¡kių TI-K, Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sÄ lygos gali bÅ«ti laikomos nežmoniÅ¡ku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laikÄ â€“ keletÄ mėnesių. Dėl tualeto neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpųPareiÅ¡kėjas nurodė, kad nėra LukiÅ¡kių TI-K kamerose nėra uždaro tualeto, todėl gamtinius reikalus turėdavo atlikti prie kitų žmonių.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Teismo nuomone, tokia tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Dėl naudojimosi duÅ¡uSuėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę bei apatinius rÅ«bus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, prausimasis duÅ¡e organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto LukiÅ¡kių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o nuostatomis (b. l. 51, 52–53).

LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1-23 iÅ¡ dalies buvo pakeistas apraÅ¡o 4 punktas ir nustatyta, kad į įstaigÄ atvykstančių asmenų maudymÄ si duÅ¡e organizuoja budinčiųjų pamainų pareigÅ«nai; duÅ¡u suimtieji nuteistieji bei nuteistieji areÅ¡tu gali naudotis iki 15 minučių (b. l. 50). Taigi, teisės pareiÅ¡kėjui kartÄ per savaitę 15 minučių praustis duÅ¡e pažeidimas nebuvo nustatytas. Dėl kitų reikalavimųPareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, efektyvus vėdinimas, nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra.IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-14 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-1656 (b. l. 21–22) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 270 yra langas ir ji vėdinama natÅ«raliai per langÄ .

Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimÄ , kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punktÄ natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta – 200 lx. IÅ¡ nurodyto patikrinimo akto matyti, kad dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 270 buvo 420 lx ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkte reglamentuojamÄ vertę.

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-14 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-1656 matyti, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 270 oro temperatūra 2013-12-06 buvo 18,2 ?C (b. l. 21–22), taigi atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad šaltuoju metu oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 ?C. Santykinė oro drėgmė Lukiškių TI-K kameroje Nr. 270 buvo 49 proc. Šis rodiklis atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro drėgmė šaltuoju laikotarpiu turi būti – 35–60 proc. oro judėjimo greitis kameroje Nr. 270 buvo 0,03 m/s ir neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkte reglamentuojamo rodiklio.

Atkreiptinas dėmesys, kad aptartas patikrinimas buvo atliktas jau J. S. nebÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K. Duomenų apie kamerų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atliktus patikrinimus nėra pateikta. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K, J. S. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ , o fakto dėl netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų dėl tinkamo apÅ¡vietimo, vėdinimo ir temperatÅ«ros nenustatyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba; b. l. 31–36). LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo LukiÅ¡kių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (b. l. 37–39).

Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Atliktų darbų aktai pildomi (b. l. 25–30). Teismui nėra pateikta duomenų, kad kamerose būtų buvę kenkėjų, todėl šio fakto dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.Dėl neturtinės žalos atlyginimoIšdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto.

LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Motyvas dėl galimumo daryti įtakÄ suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant LukiÅ¡kių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimÄ .

Valstybė turi pareigÄ užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.J. S. praÅ¡o priteisti 10 000 Eur. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas turėjo kokių nors sveikatos sutrikimų ir kad jo sveikatos bÅ«klei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes.

LukiÅ¡kių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, J. S. subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 1 200 Eur.

J. S. reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2014 m. gruodžio sudarė 863,66 Lt (250,13 Eur).

Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2015-01-01 sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.Kadangi neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė LukiÅ¡kių TI-K darbuotojų veiksmai, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, Å¡ios žalos atlyginimas turi bÅ«ti priteisiamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti J. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Jūra Marija Strumskienė