26af0cd9-4b8e-4385-a8ea-dee867ab12de · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2671-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-161446-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.2.4.; 3.4.2.1.1.; (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. B. ir K. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-23099-947/2017 pagal pareiÅ¡kėjų A.

B. ir K. J. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kreditorė – „Swedbank“, AB. Teisėjas n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai A. B. ir K. J. (buvusi pavardė „B.“) 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiÅ¡kimu prašė jiems iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , paskirti bankroto administratoriumi UAB „Bankroto valdymas“.PareiÅ¡kime nurodė, kad 2005 m. birželio 13 d. pareiÅ¡kėjo A. B. motina B. B. su AB Sampo banku sudarė kredito sutartį, kuria gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas 86 886,00 Eur dydžio kreditas. 2006 m. spalio 3 d. tarp B.

B. ir A. B. buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis. Naujuoju skolininku tapo A. B., kredito suma nuo 86 886,00 Eur sumos buvo padidinta iki 131 681,45 Eur, kreditas naujajam skolininkui suteiktas ilgesniam laikotarpiui, numatant mažesnio dydžio įmokas. Skolos perkėlimo momentu namo statybų baigtumas buvo 57 procentai, skolos ir įkeisto turto santykis – 85 procentai. PrieÅ¡ skolos perkėlimÄ , t. y. 2006 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu pareiÅ¡kėjas A. B. tapo bankui įkeisto nekilnojamojo turto savininku. 2006 m. rugsėjo 29 d.

K. B. su AB Sampo banku pasirašė laidavimo sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo solidariai atsakyti už A. B. prievolių vykdymÄ bankui. 2006 m. spalio 2 d. A. B. ½ dalį įgytų nekilnojamųjų daiktų padovanojo savo sutuoktinei K. B..2006 m. lapkričio 15 d. A. B. iÅ¡ savo tėvų B. B. ir S. B. nupirko 4 arų žemės sklypÄ kelio suformavimui, 2007 m. liepos mėn. 20 arų ir 4 arų žemės sklypai buvo sujungti, o sutuoktiniai A. B. ir K. B. pasirašė turto pasidalinimo sutartį, kurios pagrindu sutuoktiniai turtÄ pasidalino lygiomis dalimis.Iki 2012 m.

įmokas bankui faktiÅ¡kai mokėjo pareiÅ¡kėjo tėvai B. B. ir S. B.. Tuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo tėvų finansinė padėtis buvo stabili, todėl pareiÅ¡kėjo tėvai bendru Å¡eimos narių sutarimu vykdė sÅ«naus ir jo sutuoktinės finansinius įsipareigojimus bankui, be to, pareiÅ¡kėjų tėvai faktiÅ¡kai gyveno už banko paskolÄ pradėtame statyti gyvenamajame name. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų santuoka buvo nutraukta, visas santuokos metu įgytas ir bankui įkeistas turtas asmeninės nuosavybės teise atiteko pareiÅ¡kėjui A.

B., tačiau K. B. liko solidariai atsakinga už prievolių vykdymÄ laidavimo sutarties pagrindu. PareiÅ¡kėjui A. B. sukÅ«rus naujÄ Å¡eimÄ (pareiÅ¡kėjo teigimu, jis vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ ), jo finansinė padėtis pablogėjo, galimybių gauti didesnes pajamas nėra, turimas nekilnojamasis turtas dėl savo nedidelės vertės negali padengti skolos, todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PareiÅ¡kėja K. J., remdamasi aplinkybėmis, kad ji viena augina nepilnametę dukrÄ , nekilnojamojo turto neturi, o gaunamo darbo užmokesčio pakanka tik bÅ«tiniausiems jos ir vaiko poreikiams patenkinti, taip pat prašė teismo iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ .Kreditorė „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, prašė jį atmesti.

Kreditorės nuomone, pareiÅ¡kėjai neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, jų deklaruojamos iÅ¡laidos virÅ¡ija gaunamas pajamas, be to, pareiÅ¡kėjai nedėjo pastangų pagerinti savo finansinę bÅ«klę. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams A. B. ir K. J. fizinių asmenų bankroto bylÄ .Teismas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir pareiÅ¡kėjų žodinių paaiÅ¡kinimų nustatė, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė esminės sÄ lygos – pareiÅ¡kėjų nemokumo.

NemokumÄ bÅ«tina skirti nuo situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. BÅ«tent Å¡iuo argumentu pareiÅ¡kėjai ir grindžia savo pareiÅ¡kimÄ , nurodydami, kad turto vertė yra ženkliai mažesnė nei skolinių įsipareigojimų dydis. Su Å¡ia pozicija teismas nesutiko ir konstatavo, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir pareiÅ¡kėjų žodiniai paaiÅ¡kinimai dėl turto vertės yra prieÅ¡taringi. PareiÅ¡kėjas A. B. teigia, kad nagrinėjamu atveju reikėtų remtis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose yra nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, tačiau pareiÅ¡kėjų žodiniai paaiÅ¡kinimai patvirtino, kad Å¡ie duomenys nėra tikslÅ«s. Teismas pabrėžė, kad nekilnojamojo turto registre iki Å¡iol yra fiksuota, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, baigtumas – 57 procentai, name nėra Å¡ildymo, vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo, dujų (kadastro duomenų nustatymo data – 2006-05-04), tačiau analogiÅ¡kos aplinkybės dėl namo bÅ«klės buvo nurodytos dar 2006 m. spalio 3 d. skolos perkėlimo sutartyje (1 t., b. l. 32), todėl bÅ«tent namo statybų užbaigimui ir buvo suteiktas papildomas 46 339,00 Eur dydžio kreditas (1 t., b. l. 33).

Tai, kad už papildomai suteiktÄ paskolÄ realiai buvo atliekami statybos darbai, patvirtino pats pareiÅ¡kėjas A. B. teikdamas žodinius paaiÅ¡kinimus (pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo įvesta elektra, telefono linija, įvestas vandentiekis iÅ¡ Å¡ulinio, atlikti žemės sklypo kėlimo darbai, nutiestas keliukas, įvestas grindinis Å¡ildymas viename namo aukÅ¡te, įrengtas vienas kambarys ir kt.). Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriuose nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, yra netikslÅ«s. Dėl to pareiÅ¡kėjų argumentus, kad pareiÅ¡kėjo A.

B. turtas dėl mažos jo vertės nebepadengia skolinių įsipareigojimų, atmetė.Nagrinėjamu atveju byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai (objektyviai) turi galimybę Å¡ias skolas padengti. Teismas vertino, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, jog pareiÅ¡kėjų gaunamos pajamos leidžia per protingÄ laikotarpį Å¡iuos įsipareigojimus įvykdyti. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjų per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtinÄ pinigų sumÄ bankui (pareiÅ¡kėjas nurodė, kad iki 2017 m. sausio mėn. kas mėnesį bankui mokėjo apie 400,00 Eur dydžio įmokas), jų gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumÄ ir lėšas, bÅ«tinas pragyvenimui, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai yra mokÅ«s ir turėjo (iki Å¡iol turi) realias galimybes toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus bankui.

Teismo posėdyje abu pareiÅ¡kėjai, teikdami žodinius paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad pagal savo finansines galimybes visgi galėtų kiekvienas atskirai skirti po 100,00 Eur (iÅ¡ viso 200,00 Eur) kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai neatskleidė teismui, iÅ¡ kokių papildomų pajamų galėtų vykdyti Å¡iÄ prievolę. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai, teikdami teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį, nėra atskleidę visos teisinę reikÅ¡mę turinčios informacijos apie Å¡alių finansinę bÅ«klę.Abu pareiÅ¡kėjai nurodė, kad jie vykdo sutartinius įsipareigojimus, kilusius iÅ¡ nuomos sutartinių teisinių santykių, pareiÅ¡kėjai kiekvienÄ mėnesį nuomotojams moka po 300,00 Eur dydžio nuomos mokesčius.

PareiÅ¡kėjas A. B. nurodė, kad jis privalo nuomotis bÅ«stÄ , nes yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ , o bankui įkeistame ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bÅ«ste panaudos pagrindu realiai gyvena jo tėvai. Iki 2016 m. rugsėjo mėn., pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu, jis negyveno jam priklausančiame bÅ«ste, nors byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ aplinkybę: 2016 m. spalio 18 d. sudarytoje sutartyje pareiÅ¡kėjas nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), nors jau tuo metu, kaip deklaruoja pareiÅ¡kėjas, jis faktiÅ¡kai gyveno nuomojamame bÅ«ste (2 t., b. l. 47–49); pareiÅ¡kėjas teismui paaiÅ¡kino, kad iki bÅ«sto iÅ¡sinuomojimo jis faktiÅ¡kai glausdavosi pas gimines, tačiau santuokos nutraukimo byloje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad faktiÅ¡kai gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40–41); teikdamas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki 2017 m. vasario mėn. pareiÅ¡kėjas taip pat nurodo gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44-56); tai, kad pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, pareiÅ¡kėjas nurodė ir kituose dokumentuose (2017 m. vasario 1 d. praneÅ¡ime „Swedbank“, AB apie ketinimÄ pareikÅ¡ti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ (1 t., b. l. 57), 2017 m. rugpjūčio 7 d. rengtame pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (1 t., b. l. 3).

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas A. B., nuosavybės teise valdydamas iÅ¡ dalies įrengtÄ gyvenamÄ jį namÄ , turi realias galimybes ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip sumažinti (ar visiÅ¡kai atsisakyti) iÅ¡laidas bÅ«sto nuomai. Nuo pareigos veikti aktyviai ir ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip atsiskaityti su kreditoriumi nėra atleista ir pareiÅ¡kėja K. J.. Nors pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu nebėra bankui įkeisto turto bendrasavininkė, tačiau nepaisant to, ji vis dar yra atsakinga laidavimo sutarties pagrindu. PareiÅ¡kėja K.

J., kaip solidarioji skolininkė, taip pat privalo ieÅ¡koti bÅ«dų kaip atsiskaityti su banku. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja K. J., pareiÅ¡kėjui A. B. nuo 2017 m. sausio mėn. nustojus mokėti įmokas bankui, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų spręsti klausimÄ dėl kredito grÄ Å¾inimo „Swedbank“, AB.Teismas pažymėjo, kad analogiÅ¡kos nuostatos dėl pareiÅ¡kėjui A. B. taikytino protingo, rÅ«pestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto taikomos analizuojant jo paaiÅ¡kinimus, kad jo individualiai veiklai vykdyti bÅ«tina kiekvienÄ mėnesį skirti 300,00 Eur sumÄ (reklamuoti jo teikiamas paslaugas) (1 t., b. l. 7).

PareiÅ¡kėjo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad tiek paskolos sutarties vykdymo laikotarpiu (iki 2017 m. sausio mėn., kai pareiÅ¡kėjas mokėjo įmokas bankui), tiek ir vėliau (po 2017 m. sausio, kai pareiÅ¡kėjas nebemokėjo įmokų bankui) pareiÅ¡kėjas A. B. į savo sÄ skaitÄ banke reguliariai įneÅ¡davo grynuosius pinigus. Å ios faktinės aplinkybės apie pareiÅ¡kėjo disponavimÄ piniginėmis lėšomis (operacijos grynaisiais pinigais) suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis tiek sutarties vykdymo laikotarpiu, tiek nutraukus įmokų mokėjimÄ bankui nuo 2017 m. sausio mėn. iÅ¡ esmės nepasikeitė, byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo iÅ¡ esmės pablogėjusiÄ finansinę padėtį.Teismas konstatavo, kad nors pareiÅ¡kėjų skolų suma virÅ¡ija 25 MMA ir Å¡ios skolos mokėjimo terminai yra pasibaigę, tačiau negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjų finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad Å¡ios skolos padengti neįmanoma iÅ¡ turimo turto bei gaunamų pajamų.

Nenustatęs Å¡ių sÄ lygų viseto, teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjai yra nemokÅ«s. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai A. B. ir K. J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ perduoti spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , neveikė aktyviai ir ne tik neįpareigojo pareiÅ¡kėjų pateikti papildomų duomenų dėl turto vertės, tačiau nepaskyrė turto vertės nustatymo ekspertizės. Vadinasi, teismas nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjų argumentus, jog A.

B. turto vertė nebepadengia skolinių įsipareigojimų. Teismui taip pat kilo abejonių dėl duomenų apie pareiÅ¡kėjų pajamas ir iÅ¡laidas, tačiau teismas dėl jam trÅ«kstančių duomenų nesiėmė jokių veiksmų, nors turi visas galimybes. PareiÅ¡kėjai keletÄ kartų Å¡alino pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, teikė teismui papildomus duomenis, t. y. įvykdė visus teismo įpareigojimus, tačiau jau bylos nagrinėjimo metu teismui vis dėlto pritrÅ«ko vienų ar kitų duomenų.

Tokia situacija yra nesÄ Å¾ininga pareiÅ¡kėjų atžvilgiu, kadangi jie buvo maksimaliai aktyvÅ«s ir bendradarbiaujantys byloje asmenys, kai tuo tarpu teismas velkė aplaidžiai ir neturėdamas jam visų reikalingų duomenų padarė iÅ¡vadÄ , jog neva pareiÅ¡kėjai yra mokÅ«s asmenys, kadangi trÅ«ksta papildomų duomenų.Teismas neįvertino to, kad atsisakius iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ , turimos skolos tik didės – skaičiuosis palÅ«kanos, delspinigiai, dėl ko pareiÅ¡kėjų finansinė padėtis tik sunkės. IÅ¡kėlus fizinio asmens bankroto bylÄ , palÅ«kanų, delspinigių skaičiavimai sustos, bus neatliekami priverstinio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai, dėl ko pareiÅ¡kėjai galės finansiÅ¡kai atsitiesti naudojantis fizinio asmens bankroto priemonėmis.

NeiÅ¡kėlus pareiÅ¡kėjams fizinio asmens bankroto bylos, antstoliai vykdys priverstinius skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, nuraÅ¡inės pareiÅ¡kėjų pajamas, pardavinės pareiÅ¡kėjo turtÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, kad antstoliai iÅ¡ varžytynių turtÄ pardavinėja mažindami turto kainÄ . Taigi, akivaizdu, kad tokiu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turto pardavimo nebus tokio rezultato, koks galėtų bÅ«ti turtÄ pardavinėjant bankroto procese. Negana to, Å¡iai dienai yra numatyta galimybė fiziniam asmeniui sudaryti susitarimÄ su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto iÅ¡saugojimo, kas reiÅ¡kia, kad turtas apskritai nebÅ«na pardavinėjamas.Teismas skundžiama nutartimi padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai yra mokÅ«s. Tai yra pernelyg abstrakti iÅ¡vada, neparemta jokiais konkrečiais skaičiavimais, o tik preliminariomis prognozėmis, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus, tik formaliai iÅ¡nagrinėjus klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir neįvertinus pasekmių, kurios atsiras pareiÅ¡kėjams atsisakius iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bei galimybių jÄ iÅ¡kėlus, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Teismui yra pateikta nuomos sutartis, patvirtinanti, jog pareiÅ¡kėjas nuomojasi bÅ«stÄ nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., o tai, kad atitinkamuose dokumentuose yra nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), negali suponuoti jokios iÅ¡vados apie neva pareiÅ¡kėjo teikiamas klaidingas aplinkybes.

Teismo žinioje yra pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo A. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), dėl ko atitinkamuose dokumentuose vis dar nurodomas deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Tai, kad pareiÅ¡kėjas nurodo ne nuomojamo bÅ«sto, o deklaruotos gyvenamosios vietos adresÄ , niekaip nepaneigia fakto, jog pareiÅ¡kėjas gyvena nuomojame bÅ«ste adresu R. Kalantos g. 141-2, Kaunas.K. J. su tėvu D. J., kuriam 2014 m. rugpjūčio 8 d. AB SEB bankas suteikė kreditÄ buto įsigijimui, žodiniu susitarimu susitarė, kad ji su dukra gyvens kredito sutartimi įgytame bÅ«ste, tačiau už gyvenimÄ mokės tėvui 302 Eur/mėn. sumÄ , kÄ patvirtina teismo žinioje esantis AB SEB bankas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as.

Taigi, Å¡iuo atveju nesuprantami teismo teiginiai, jog nėra pateikta duomenų apie pareiÅ¡kėjos patiriamas iÅ¡laidas bÅ«stui.Teismo argumentai, kad pareiÅ¡kėjas galėtų atsisakyti 300 Eur/mėn. kainuojančių reklamos paslaugų internete yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes nei teismas, nei kreditorius nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti jokios detalesnės informacijos apie pareiÅ¡kėjo vykdomÄ individualiÄ veiklÄ bei jai skiriamas iÅ¡laidas. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė visiÅ¡kai nepagrįstai, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, kodėl Å¡ios lėšos yra reikalingos, kodėl jų skyrimas reklamai yra bÅ«tinas.

Nei teismas, nei kreditorius neturi specifinių žinių apie pareiÅ¡kėjo vykdomÄ veiklÄ â€“ pakeliamų garažo vartų pardavimas ir montavimÄ , vartų automatikų pardavimÄ ir montavimÄ , laiptų gamybÄ ir montavimÄ , dėl ko nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vados, jog vienos ar kitos iÅ¡laidos veiklai vystyti yra per didelės ir jų bÅ«tų galima atsisakyti.Teismas turi visas galimybes susirinkti jam trÅ«kstamus įrodymus, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė vienų ar kitų aplinkybių, kai teismas jų net nebuvo prašęs įrodyti.

BÅ«tent teismo nurodytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas į savo sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡inėjo pinigus ir pagrindžia, jog Å¡ias lėšas jam suteikdavo artimieji asmenys kaip paramÄ ir Å¡ias konkrečias lėšas iÅ¡ jo sÄ skaitos nuraÅ¡ydavo bankas. Taigi, nesuprantama, kodėl teismui kilo abejonių dėl buvusios artimųjų paramos ir į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ kas mėnesį įneÅ¡amų grynųjų pinigų sÄ sajos.Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ nepateiktas. Teismas k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iÅ¡kelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti apeliantei bankroto bylÄ vadovaudamasis FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai aiÅ¡kino šį atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ teisinį pagrindÄ , neįvertino ir neatsižvelgė į jam taikyti reikÅ¡mingas aplinkybes, formaliai sprendė dėl apeliantų nemokumo, neveikė aktyviai ir neįpareigojo apeliantų pateikti papildomų įrodymų, todėl nepagrįstai atsisakė jiems iÅ¡kelti bankroto bylÄ .Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 MMA.

Taigi, įstatymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sÄ lyga apima dvi puses:

1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi virÅ¡yti 25 MMA. Fizinio asmens turto sÄ raÅ¡as ir jo vertė, taip pat kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų reikalavimai turi bÅ«ti pateikiami kartu su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (FABÄ® 4 str. 4 d. 3, 5 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. įsipareigojimai kreditoriui „Swedbank“, AB pagal kreditavimo sutartį 2017 m. liepos 27 d. yra 131 165,18 Eur, apeliantė K.

J. laidavimo sutartimi įsipareigojo solidariai bankui atsakyti pagal minėtÄ kreditavimo sutartį, todėl apeliantų bendra kreditorinių įsiskolinimų suma yra 131 165,18 Eur (t. I, b. l. 73–77), o tai virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (toliau – MMA), tačiau pažymėtina, kad nors pareiÅ¡kėjų, siekiančių įgyvendinti bankroto procedÅ«rÄ , skoliniai įsipareigojimai virÅ¡ija 25 MMA, nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad jie yra nemokÅ«s. PrieÅ¡ tai minėtas įstatyminis reglamentavimas lemia tai, kad tam, jog bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo yra nemokus, turi bÅ«ti nustatyta bankrutuoti siekiančio fizinio asmens pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, apimtis.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjų bendrus skolinius įsipareigojimus, tačiau nenurodė, kokios vertės turtu jie disponuoja. Teismas nurodė, kad pareiškėjo A. B. teigimu, reikėtų remtis nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose yra nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reglamentuota tvarka, tačiau sprendė, kad šie duomenys nėra tikslūs, nes 2006 m. spalio 3 d. skolos perkėlimo sutartyje nurodyti duomenys, jog gyvenamojo namo baigtumas yra 57 procentai, nors būtent namo statybų užbaigimui ir buvo suteiktas papildomas 46 339,00 Eur dydžio kreditas.

Tai, kad už papildomai suteiktÄ paskolÄ realiai buvo atliekami statybos darbai patvirtino pats pareiÅ¡kėjas A. B..IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad apeliantui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, 0,1033 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė VÄ® Registrų centro duomenimis – 15 697,00 Eur, gyvenamasis namas, kurio bÅ«klė – nebaigtas statyti, baigtumas – 57 procentai, bendras plotas – 334,46 kv. m, vidutinė rinkos vertė VÄ® Registrų centro duomenimis – 46 918,00 Eur, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 36–39).

Taip pat pareiškėjui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 401,00 Eur vertės 0,1367 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 40–41). Visas apeliantui priklausantis turtas, kurio bendra vertė nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 63 016,00 Eur, užtikrintas hipoteka kreditoriui „Swedbank“, AB. Apeliantės K. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau ji solidariai su apeliantu A. B. yra atsakinga pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. laidavimo sutartį, kuri sudaryta užtikrinti A.

B. įsipareigojimus pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. kreditavimo sutartį (t. 1, b. l. 36–38). Minėta kreditavimo sutartimi A. B. buvo perkelta skola bankui, kuri padidinta iki 131 681,45 Eur, papildomai suteikiant 46 339,00 Eur kredito dalį, skirtÄ bÅ«sto statybos darbų užbaigimui (t. 1, b. l. 31). Å ia sutartimi taip pat buvo nustatytas statybos darbų užbaigimo terminas – iki 2007 m. spalio 1 d., tačiau, kaip jau buvo nustatyta Å¡ios nutarties 23 punkte, gyvenamojo namo baigtumas VÄ® Registrų centro duomenimis – tie patys 57 procentai.Nekilnojamojo turto registro duomenys Å¡iuo konkrečiu atveju gali bÅ«ti vertinami kaip tinkami turto vertės nustatymo įrodymai, tačiau nustatytos aplinkybės, jog apeliantui priklausančio gyvenamojo namo baigtumo procentas nepakito nuo 2006 m. spalio 3 d. (skolos perkėlimo sutarties pasiraÅ¡ymo), nors pareiÅ¡kėjas pripažino, kad už papildomai suteiktÄ paskolÄ realiai buvo atliekami statybos darbai, teismui sudaro pagrindÄ abejoti dėl jame nurodyto turto vertės atitikties realiai turto vertei.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir įpareigoti pareiÅ¡kėjus pateikti papildomus įrodymus nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi bÅ«ti aktyvus ir turi teisę ex officio rinkti įrodymus ir esant abejonių dėl tikrosios turto vertės teismas turi abejones paÅ¡alinti, pareikalaudamas pateikti papildomų turto vertę patvirtinančių įrodymų arba paskirdamas byloje turto vertės nustatymo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjų argumentus, kad jų finansiniai įsipareigojimai yra ženkliai didesni, nei turimas turtas, ir iÅ¡ viso nenustatinėdamas realios apeliantams priklausančio turto vertės, pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, kadangi nesiėmė procesinių priemonių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti – apeliantams priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertei nustatyti, t. y. teismas turėjo įpareigoti Å¡alis pateikti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus apie nekilnojamojo turto vertę (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, ar kt.), arba paskirti byloje turto vertės nustatymo ekspertizę.

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., kreditoriaus „Swedbank“, AB praÅ¡ymu, 2017 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡davė vykdomuosius įraÅ¡us, kuriais siÅ«loma priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti hipoteka užtikrintÄ nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis, kaip nesumokėtos skolos dalį nurodydama 131 165,18 Eur (t. 2, b. l. 74–77). Kreditorius „Swedbank“, AB 2017 m. liepos 27 d. raÅ¡te nurodė, kad 2017 m. liepos 27 d. skola pagal minėtÄ kreditavimo sutartį yra 131 165,18 Eur, iÅ¡ kurios 129 453,87 Eur negrÄ Å¾inta paskola, 1506,43 Eur negrÄ Å¾intos palÅ«kanas, 176,05 Eir negrÄ Å¾inti delspinigiai, 28,85 Eur turto draudimo įmokos (t. 2, b. l. 73).

Taigi, pagal kreditoriaus pateiktus duomenis, pareiÅ¡kėjas bankui yra grÄ Å¾inęs 2227,58 Eur. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ bylos medžiagos nustatė, kad iki 2017 m. pradžios pareiÅ¡kėjas, vykdydamas 2006 m. spalio 3 d. kredito sutartį, kiekvienÄ mėnesį bankui mokėdavo apie 400,00 Eur dydžio įmokas už suteiktÄ paskolÄ (2 t., b. l. 154-200; 3 t. b. l. 19-23). Teismo vertinimu, nustatant pradelstus įsipareigojimus byloje esantys duomenys yra prieÅ¡taringi. Kreditorius „Swedbank“, AB 2017 m. spalio 9 d. raÅ¡te nurodė, kad dėl techninių galimybių negali pateikti duomenų, kaip prievolės buvo vykdomos Danske Bank A/S iki reikalavimo perdavimo kreditoriui „Swedbank“, AB, taip pat dėl laiko stokos neturi galimybių nustatyti, ar duomenys apie pareiÅ¡kėjo prievolių įvykdymÄ nebuvo perduoti, ar jie prarasti dėl duomenų migravimo (t. 2, b. l. 18).

IÅ¡ Danske Bank A/S pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 4 d., kai reikalavimo teisė buvo perduota „Swedbank“, AB, nuo pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos sistemingai buvo nuraÅ¡omos tam tikros pinigų sumos paskolos grÄ Å¾inimui (t. 2, b. l. 148-200). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta tiksli padelstų įsipareigojimų suma, nes pareiÅ¡kėju teigimu, už jį paskolÄ Å¾odiniu susitarimu grÄ Å¾indavo pareiÅ¡kėjo tėvas.

Taip pat byloje nėra duomenų, jog kreditavimo sutartis yra nutraukta ar ketinama jÄ nutraukti, be to, nėra duomenų, jog yra pradėti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai. Pažymėtina, kad pagal kreditavimo sutartį paskolos grÄ Å¾inimo terminas yra 2046 m. birželio 13 d. (t. 1, b. l. 33), t. y. paskolos grÄ Å¾inimo terminas nėra pasibaigęs. Teismo vertinimu, byloje nenustačius, kokie pradelsti apeliantų įsipareigojimai, kokios vertės turtu jie disponuoja, nėra galimybės tinkamai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjų santuoka yra nutraukta, todėl jų turimas turtas negali bÅ«ti vertinamas kartu. Sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo nemokumo, turi bÅ«ti vertinamos ir solidariosios skolininko prievolės. Jeigu pareiÅ¡kėjas turi solidarių skolų, o kreditorius pareiÅ¡kė reikalavimÄ bankroto byloje, tai vertinant pareiÅ¡kėjo nemokumÄ turėtų bÅ«ti įskaičiuojamas visas kreditoriaus reikalavimas solidariesiems skolininkams, nes, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.

FABÄ® nėra detalizuota, kaip turėtų bÅ«ti vertinama skolininko finansinė padėtis, kai jo skola yra solidari. Tačiau prievolės solidarumas reiÅ¡kia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra nemokus, bÅ«tina tiksliai nustatyti pastarojo turimo turto vertę. Turtas turėtų bÅ«ti suprantamas plačiai, ne tik kaip asmens turimas materialus (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas), bet ir kaip nematerialus turtas (lėšos sÄ skaitose, finansinis turtas, reikalavimo teisės ir pan.), taip pat ne tik asmeninės nuosavybės, bet ir bendrosios nuosavybės teise turimas turtas.

Nustatant turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų bÅ«ti atsižvelgta į turimo turto likvidumÄ ir realumÄ bei galimybes šį turtÄ panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592). Taigi, nors pareiÅ¡kėjų skola kreditoriui yra solidari, tačiau kreditorius, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, gali skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti tiek į abu skolininkus, tiek į kurį nors vienÄ , todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjams, turėtų vertinti kiekvieno apelianto turimÄ turtÄ atskirai.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai (objektyviai) turi galimybę Å¡ias skolas padengti, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, kad pareiÅ¡kėjų gaunamos pajamos leidžia per protingÄ laikotarpį Å¡iuos įsipareigojimus įvykdyti, tačiau teismas tokios iÅ¡vados nepagrindė byloje esančiais įrodymais.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, netinkamai taikant nurodytas proceso teisės normas, galėjo bÅ«ti neteisingai nustatyta ir įvertintina apeliantų finansinė padėtis, jų turimas turtas, taip pat jų objektyvios galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus.

Remiantis nurodytų aplinkybių visuma, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog apeliantų finansinė padėtis nėra labai prasta, t. y. neatitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų sÄ lygų, padarytos nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus byloje pateiktus įrodymus, taip pat nesurinkus pakankamai įrodymų reikÅ¡mingoms byloje aplinkybėms nustatyti, todėl negali bÅ«ti pripažintos teisėtomis. Aptariamu atveju tai reiÅ¡kia, kad neatskleista bylos esmė ir Å¡io procesinio pažeidimo apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės iÅ¡taisyti, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pažymėtina, kad apeliantams atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kad pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ pateikimo metu apeliantų bÅ«klė neatitiko FABÄ® 2 straipsnio 2 dalies sÄ lygų, tačiau kreditoriaus atsiliepime yra pateikta argumentų, susijusių su apeliantų (ne)sÄ Å¾iningumu, siekiant gauti darbo pajamų, tačiau jie pirmosios instancijos teismo nevertinti kaip sudarantys savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atsisakyti iÅ¡kelti apeliantams bankroto bylÄ (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiÅ¡kėjams A. B. ir K. J. iÅ¡kėlimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                            Gintautas Koriaginas