Legislator Case Law & Legislation
26ae4dcb-be21-48eb-a5eb-e6659955b842 AI generated

26ae4dcb-be21-48eb-a5eb-e6659955b842 · Kauno apygardos teismas

Case Number 26ae4dcb-be21-48eb-a5eb-e6659955b842
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė S. S. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atidalinti ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausančias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje – ieÅ¡kovei S. S. priteisiant atsakovui priklausančiÄ Â½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, Å«kinių pastatų, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. P. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 9.499,54 Eur (32 800 Lt) piniginę kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 2-4).

Legislator headnote

AI generated

26ae4dcb-be21-48eb-a5eb-e6659955b842 · Kauno apygardos teismas: Teismas, sprendė, jog Å¡alių dalys turte lygios, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 41.000,00 Lt (11.874,42 Eur) kompensacijos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentaiApeliaciniame skunde atsakovas S. P. prašė pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir padidinti atsakovui S. P. priteistinos kompensacijos dydį iki 14.046,57 Eur, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 145-149).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1295-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00532-2014-8                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1.; 121.14.; 121.20.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 29 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros Baubienės, Egidijaus TamaÅ¡ausko teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-547/2015 pagal ieÅ¡kovės S. S. ieÅ¡kinį atsakovui S. P., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo S. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. S., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl nekilnojamojo turto atidalijimo natÅ«ra.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė S. S. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atidalinti ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausančias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje – ieÅ¡kovei S. S. priteisiant atsakovui priklausančiÄ Â½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, Å«kinių pastatų, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. P. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 9.499,54 Eur (32 800 Lt) piniginę kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 2-4).

Nurodė, kad minėtus nekilnojamuosius daiktus ieÅ¡kovė įgijo 2004-05-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovas minėtų nekilnojamųjų daiktų ½ dalį įsigijo 2013-06-20 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pagrindu, atsakovo naudai vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ buvusio ieÅ¡kovės sutuoktinio G. O.. Atsakovas Å¡iuo turtu nesinaudoja, o ieÅ¡kovei tai yra jos vienintelė gyvenamoji vieta, todėl siÅ«lomas atidalinimo variantas yra racionalus ir nepažeidžia bendraturčių teisių ir interesų.IeÅ¡kovė su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu dėl turto atidalijimo natÅ«ra nesutiko, prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad iÅ¡ tokio padalinimo varianto visiÅ¡kai nesuprantama, kam iÅ¡ ginčo Å¡alių nuosavybės teise turėtų priklausyti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai – garažas ir du ūkiniai pastatai. Ä® namų valdÄ numatytas bendras įvažiavimas per žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu ,,A“/,,B“ 153 m2 , nors Å¡iuo metu įvažiavimas yra kitoje vietoje. Atsakovo pasiÅ«lytame variante neaiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovė galės privažiuoti iki jai paskirtų Å«kinių pastatų ir garažo.

Atsakovo pateiktas atidalinimo variantas neatitinka statybos techninių reglamentų STR 2.02.09:2005 vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai ir STR 2.02.01:2004 GYVENAMIEJI PASTATAI 14 punkto reikalavimų, nes nesilaikyta minimalių plotų reikalavimų. Atidalinimo projekte yra likusių bendro naudojimo patalpų, kas teikia prielaidų konfliktinėms situacijoms kilti. Be to, atsakovas reikalauja priteisti patalpų daugiau, nei jam priklauso.Atsakovas S. P. su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pagal architektės V.

B. parengtÄ projektÄ atidalinti natÅ«ra S. S. ir S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , garaÅ¾Ä , Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 92-95). Nurodė, jog visas namo patalpas galima pertvarkyti taip, kad bÅ«tų suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pagal pateiktÄ projektÄ yra galima visus bendrosios dalinės nuosavybės objektus atidalinti natÅ«ra, nepadarant turtui žalos.

IeÅ¡kovės nurodyta turto kaina yra aiÅ¡kiai per maža.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVarėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovei S. S. ½ dalį žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ atsakovui S. P., priteisė iÅ¡ S. S. atsakovui S. P. 11.874,42 Eur (41.000,00 Lt) piniginę kompensacijÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė iÅ¡ S. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 134-141).

Teismo nuomone, atsakovo pateiktas atidalijimo variantas realiai neiÅ¡sprendžia turto atidalijimo problemos, kadangi yra paliekamos bendro naudojimo patalpos rÅ«syje, neiÅ¡spręstas garažo ir dviejų Å«kinių pastatų atidalijimas, įvažiavimo į žemės sklypÄ ir privažiavimo prie garažo ir Å«kinių pastatų klausimai, t.y. Å¡alims priklausantis bendras nekilnojamasis turtas nebÅ«tų visiÅ¡kai atidalintas. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ Å¡alių pozicijų akivaizdu, kad Å¡alys nesutaria dėl turto valdymo, naudojimosi juo, todėl palikti bendrai naudojamo turto nelogiÅ¡ka.

Kadangi atsakovas ketina atlikti pastato rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbus, turi būti parengtas rekonstravimo ir kapitalinio remonto projektas, kuriam turi pritarti atitinkamų institucijų įgalioti valstybės tarnautojai. Atidalinimo projekte nurodyti ne visų patalpų matmenys, mansardos matmenys visai nenurodyti, todėl negalima patikrinti, ar atsakovo projektuojamų atskirų butų patalpų matmenys atitinka STR 2.02.09:2005 reikalavimus. Projekte nurodomi didžiausio sanitarinio mazgo ir didžiausio kambario plotai neatitinka statybos techninio reglamento GYVENAMIEJI PASTATAI STR 2.02.01:2004 14 punkto reikalavimų.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kiek kainuotų nurodytų darbų atlikimas, kas ir kaip juos atliktų ir darė iÅ¡vadÄ , kad bendraturčio atsidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės atsakovo praÅ¡omu bÅ«du natÅ«roje yra negalimas. Teismas sprendė, kad tikslinga vadovautis UAB ,,Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nustatyta turto verte – 82.000,00 Lt. Nors Å¡i turto vertė buvo nustatyta 2012 metų birželio mėnesį, tačiau ataskaitoje nurodyti vertinimo kriterijai, pasirinkti lyginamieji objektai yra aiÅ¡kÅ«s, atitinkantys vertinamÄ turtÄ , padarytos iÅ¡vados yra aiÅ¡kios.

Antstolė, nustatydama varžytynių kainÄ , taip pat vadovavosi Å¡ia kaina. Teismo vertinimu nuo turto vertinimo praėjo ne tiek daug laiko ir, atsižvelgus, kad vertinamas objektas yra kaimo vietovėje, per šį laikotarpį jo rinkos vertė negalėjo žymiai pasikeisti. Tuo tarpu, atsakovo pateiktoje konsultacijoje nurodyta turto kaina negalima vadovautis, nes neaiÅ¡ku, kelis pasirinktus objektus vertintojas vertino, joje nenurodyta konkreti konkretaus sandorio kaina, jÄ lėmę veiksniai, todėl nėra galimybės Å¡ių kainų palyginti ir vertinti.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikta turto vertinimo ataskaita 2012 metų yra reali, atitinkanti įstatymo reikalavimus turto vertinimui, jos vertė yra didesnė, nei Registro centro nurodyta vidutinė rinkos vertė įvertinta masiniu vertinimu. Å ia kaina iÅ¡ esmės vadovavosi ir ieÅ¡kovė. Tokio turto vertinimo vykdymo procese neginčijo ir atsakovas. Teismas akcentavo, kad turto vertinimo ataskaita yra didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintis dokumentas, nei turto vertės nustatymo konsultacija. IeÅ¡kovė, nurodydama priteistinÄ kompensacijÄ , be pagrindo sumažino atsakovui priklausančios ½ turto dalies vertę ir ieÅ¡kinyje nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų atsakovo turto dalies vertės sumažėjimÄ .

Teismas, sprendė, jog Å¡alių dalys turte lygios, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 41.000,00 Lt (11.874,42 Eur) kompensacijos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentaiApeliaciniame skunde atsakovas S. P. prašė pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir padidinti atsakovui S. P. priteistinos kompensacijos dydį iki 14.046,57 Eur, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 145-149).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai nustatė atsakovui priteistinos kompensacijos dydį už jam priklausančiÄ turto dalį. Teismas, priteisdamas piniginę kompensacijÄ , turėjo remtis UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacijoje nurodyta ginčo Å¡alims priklausančio nekilnojamojo turto rinkos verte, kuri sudaro 97.000,00 Lt, kadangi Å¡i vertė labiausiai atitinka tikrÄ jÄ atidalijamo turto rinkos vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių prieÅ¡taravimų dėl atsakovo pateiktos konsultacijos, nepateikė įrodymų apie kitokiÄ ginčo Å¡alims priklausančio nekilnojamojo turto vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu.

Be to, teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad namo vertė realiai yra padidėjusi dėl atliktos, tačiau dar neįteisintos, namo rekonstrukcijos. Be to, ieÅ¡kovas prašė prijungti papildomus įrodymus apie vertintojos K. V. kvalifikacijÄ bei sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , kol bus baigta savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ra. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė S. S. prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 158-159).

Nurodė, jog kad atsakovo argumentai dėl bÅ«tinumo vadovautis UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacija dėl turto vertės yra nepagrįsti. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ turto vertinimÄ pagal nustatytus turto ir verslo vertinimo metodus gali atlikti turto arba verslo vertintojas, o turto vertinimas įforminamas turto vertinimo ataskaita. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacija negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu dėl turto vertės, todėl teismas negalėjo Å¡ia konsultacija vadovautis.

Teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ nustatyta turto verte, kuri buvo parengta jau po namo rekonstrukcijos darbų.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Dėl naujų įrodymų pateikimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliantas teismui 2015-06-23 teismui pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus apie vertintojos K. V. kvalifikacijÄ , kreipimÄ si į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrių bei atsakymÄ Ä¯ kreipimÄ si, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, Å¡ių įrodymų nevertina, nes apeliantas nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti priimti jo pateikti nauji įrodymai, be to, Å¡ie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo bÅ«ti teikiami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu.

Dėl bylos sustabdymo. Apeliantas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , kol bus baigta savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ra. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, iÅ¡skirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomÄ jį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymÄ (CPK 164 str.).

Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomÄ jį bylos sustabdymo pagrindÄ sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindÄ sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t.y. teismas turi teisę, bet ne pareigÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡is atsakovo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi, apeliantas nenurodė bylos sustabdymo pagrindo, be to nepateikė jokių įrodymų, jog tokios administracinės procedÅ«ros dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių įteisinimo yra pradėtos.

Dėl apeliacinio skundo. Nagrinėjamoje byloje, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nusprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pabaigos bÅ«do, t.y. atidalijimo priteisiant piniginę kompensacijÄ â€“ apeliantas akcentuoja tik, jo manymu, neatitinkančios atidalijamo daikto vertės piniginės kompensacijos už jam priklausančiÄ nuosavybės dalį nustatymÄ . Kadangi Å¡i byla neturi vieÅ¡ojo intereso elementų, sprendžiamas privataus pobÅ«džio ginčas, apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas tik dėl kompensacijos pinigais už atidalijamÄ turtÄ dydžio.

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovei S. S. ir atsakovui S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-14). Å alys kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo bÅ«das, taip pat vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, Å¡iuo bÅ«du bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013; kt.).

Kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatÄ atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės gali bÅ«ti įgyvendintas dviem bÅ«dais: natÅ«ra ir piniginiu ekvivalentu.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo bÅ«das, kuris gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalyti natÅ«ra, arba kai su tokiu atidalijimu (pinigine kompensacija) sutinka turto bendrasavininkis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad, iÅ¡mokant bendraturčiui kompensacijÄ , bÅ«tina atidalijimo sÄ lyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę.

Dėl to, prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir pasirinkti teisingÄ kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).Nagrinėjamos bylos atveju toks bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do egzistavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesutarimo nebeliko bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu 11.874,42 Eur kompensacijos dydžiu, savo reikalavimÄ priteisti 14.046,57 Eur kompensacijÄ grindžia UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacija“ nustatyta atidalijamo turto rinkos kaina, t.y. 28.093,14 Eur (97.000,00 Lt). Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

Vertinant nekilnojamÄ jį turtÄ , gali bÅ«ti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo iÅ¡vadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, t.y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo iÅ¡vados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).

Iš bylos duomenų matyti, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2014 m. balandžio 18 d. buvo: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2.720,00 Lt, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 17.900,00 Lt, garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 699,00 Lt, pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 880,00 Lt, pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 803,00 Lt, bendra nustatyta nurodyto turto VĮ Registrų centras atlikto masinio vertinimo būdu vidutinė rinkos vertė – 22.199,00 Lt.

Pagal ieÅ¡kovės S. S. pateiktÄ vertinimo ataskaitÄ Nr. 12-06-18-A71, kuriÄ atliko UAB „Centro kubas“ namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2012 m. birželio 18 d. buvo 82.000,00 Lt, o pagal atsakovo S. P. pateiktÄ UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacijÄ â€“ galima rinkos pardavimo kaina 2014 m. rugpjūčio 11 d. nurodyta 97.000,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas turto vertę vadovavosi UAB ,,Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pateikta turto vertės ataskaita, kadangi joje užfiksuoti duomenys dėl atidalijamo turto vertės yra tikslesni, t.y. nurodyti vertinimo kriterijai, pasirinkti lyginamieji objektai yra aiÅ¡kÅ«s, atitinkantys vertinamÄ turtÄ , padarytos iÅ¡vados yra aiÅ¡kios.

Apeliantas nesutinka su minėta teismo iÅ¡vada, ir nurodo, jog teismas turėjo vadovautis pateikta jo užsakymu UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacija, pagal kuriÄ turto rinkos kaina 2014-08-11 nustatyta 97.000,00 Lt. Pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita ar konsultacija yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), todėl ji turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal tas pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, t.y. pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu, objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 185 str.).

Atsakovo į bylÄ pateiktos UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacijos teisingumo teismas nekvestionavo ir ji buvo vertinama kaip raÅ¡ytinis įrodymas. Nagrinėjamu atveju negalima suabsoliutinti minėto raÅ¡ytinio įrodymo įrodomosios reikÅ¡mės, kadangi konsultacija, kaip jau minėta, turi bÅ«ti vertinama visų į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste. Kaip ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, atsakovo pateiktoje konsultacijoje neaiÅ¡ku kelis pasirinktus objektus vertino vertintojas, nes prie konsultacijos pateiktoje pirkimo – pardavimų analizės lentelėje Nr. 1 yra nurodyta daug objektų, kurių dalis pačiame Varėnos mieste, sandoriai buvo sudaryti 2014 m. liepos mėnesį, sandorių suma 90.000,00 Lt, kiti objektai yra Varėnos rajono kaimuose ir kaina svyruoja nuo 100.000,00 iki 80.000,00 Lt, o sandorių laikas nuo 2013 m. vasario iki 2014 m. liepos mėnesio; be to konsultacijoje nenurodyta konkreti konkretaus sandorio kaina, kokie veiksniai jÄ lėmė, todėl nėra galimybės Å¡ių kainų palyginti ir vertinti.

Turto vertinimo ataskaita turi juridinę galiÄ , jeigu ji atitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Tuo tarpu atsakovo pateikta turto vertintojo konsultacija neatitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes joje neatskleista esminė informacija: sÄ lygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; vertinamo turto apraÅ¡ymas.

Nėra aišku, kokiais duomenimis vertintojas vadovavosi nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl atsakovo pateiktos UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacijos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas kaip vienu pagrindinių įrodymų remdamasis ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita bei antstolės nustatyta varžytynių kaina, ir ieškodamas protingos proporcijos tarp ieškovo reikalavimų ir atsakovės pasiūlymų dėl atidalijamo turto vertės, nurodė argumentus, dėl kurių remiasi būtent ieškovės, o ne atsakovo pateiktais įrodymais dėl turto kainos.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013).

Pripažinti, kad dėl to yra esmingai pažeidžiami kažkurios iÅ¡ Å¡alių teisės ir teisėti interesai, pagrindo nėra (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas nei nurodo suinteresuotas asmuo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 dalis), o CPK 185 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti įrodymų visumÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Atsižvelgiant į tai, jog CK 1.5 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi spręsti ginÄÄ vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės kolegijos suformuotas nuostatas dėl piniginės kompensacijos atidalijant iÅ¡ dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008) bei visiems žinomÄ aplinkybę, kad pastaraisiais metais yra ženkliai sumažėjusi perkamoji galia, o tuo pačiu nekilnojamojo turto kaina, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį bendraturčiams S. P. ir S. S., esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstai įvertino 82.000,00 Lt rinkos kaina, ir atidalindamas turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės priteisė atsakovui S. P. teisingÄ piniginę kompensacijÄ â€“ 11.874,42 Eur (41.000,00 Lt).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, nes ir kiti apelianto nurodyti argumentai nepaneigia jo pagrįstumo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegijan u t a r i a:Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                      AuÅ¡ra Baubienė Žibutė Budžienė       Egidijus TamaÅ¡auskas            Â