Legislator Case Law & Legislation
26a931e7-b7cb-4fa5-bbdb-86fdbe343241 AI generated

26a931e7-b7cb-4fa5-bbdb-86fdbe343241 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 26a931e7-b7cb-4fa5-bbdb-86fdbe343241
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

           NUORAŠAS:                         Byla Nr. 1S-740-66/2010                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                2.12.3.; 2.12.4.; 1.2.5.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2010 m. gruodžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Teresele Kazlauskiene,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,pareiškejos D.

Legislator headnote

AI generated

26a931e7-b7cb-4fa5-bbdb-86fdbe343241 · Vilniaus apygardos teismas: K. bei kiti imones darbuotojai, manydami, kad ju atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. ir 155 str., turi teise kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka. Del nurodytu priežasciu pirmosios instancijos teismas padare iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro Justo Gurecko 2010-10-28 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima yra pagristas ir teisetas, todel jo naikinti nera pagrindo.             PareiÅ¡keja D. K. skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-11-26 nutarti del skundo del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 5-ojo nusikalstamu veiku tyrimo skyriaus prokuroro Justo Gurecko 2010-10-28 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo netenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

           NUORAŠAS:                         Byla Nr. 1S-740-66/2010                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                2.12.3.; 2.12.4.; 1.2.5.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2010 m. gruodžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Teresele Kazlauskiene,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,pareiškejos D.

K. atstovui advokatui Arvydui Montrimui,prokurorui Justui Gureckui,teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejos D. K. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 26 d. nutarties, n u s t a t e:              2010-09-07 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas UADBB „A. V.“ direktores D. K., vyr. finansininkes A. P. bei pardavimu skyriaus vadoves E. A. pareiškimas su prašymu pradeti ikiteismini tyrima del V. S. ir kitu jo bendrininku galimai neteisetu veiksmu. Del grasinimo, šantažo ir kenkimo dar 2010-07-16 buvo kreiptasi i Vilniaus miesto apylinkes prokuratura, taciau minetu klausimu truko irodymu, o del dalies pareiškime išdestytu aplinkybiu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00489-10.             2010-10-25 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas iš esmes analogiško turinio UADBB „A.

V.“ direktores D. K. pareiškimas del buvusio UADBB „A. V.“ direktoriaus pavaduotojo, UAB „P“ ir „A. F.“ savininko V. S. grasinimu, šantažo ir reketo. Pareiškeja pareiškime nurode, kad V. S., su kuriuo 2010-05-30 buvo nutraukta sutartis, veikdamas išvien su buvusiais darbuotojais O. B., draudimo brokere O. A., E. P., reguliariai ja šantažuoja ir grasina jai ir jos darbuotojoms susidorojimu.              Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 5-ojo nusikalstamu veiku tyrimo skyriaus prokuroras Justas Gureckas 2010-10-28 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nutarima motyvuodamas tuo, kad nera pagrindo V.

S. išsakytus teiginius vertinti kaip realu ir akivaizdu grasinima, o pareiškejos pareiškime dali nurodytu teiginiu vertina kaip jos asmenine nuomone ir prielaidas. Pasak prokuroro, tarp pareiškejos ir V. S. yra susidariusi konfliktine situacija del darbo santykiu bei atsiskaitymo už atliktus ar neatliktus darbus. Prokuroras padare išvada, kad pareiškejos nurodomos V. S. išsakytos frazes, nors ir laikytinos amoraliomis bei socialiai neigiamomis, taciau yra abstraktaus pobudžio ir ižeidžiancio turinio, taip pat nenustatyta, kad minetus grasinimus lydetu atitinkami aktyvus veiksmai, del ko pareiškejai kiltu ispudis del išsakomu grasinimu realumo bei akivaizdumo.

Atsižvelgiant i tai, V. S. išsakytus teiginius baudžiamosios teises prasme vertinti kaip realu ir akivaizdu grasinima nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikata ar terorizavima, prokuroras neturejo pakankamo pagrindo. Del nurodytu priežasciu prokuroras atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str.             2010-11-26 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas UADBB „A. V.“ direktores D. K. skundo del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro Justo Gurecko 2010-10-28 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nutarti motyvavo tuo, kad D. K. bei kitu imones darbuotoju atžvilgiu V. S. pasakyti neva grasinancio ar gasdinancio pobudžio išsireiškimai negali buti vertinami kaip terorizavimas, realus grasinimas nužudyti žmogu ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata. V. S. keiksmai ir necenzuriniai žodžiai, pasakytos frazes yra išsakyti abstrakciai, vyraujant asmeniniams darbiniams konfliktiniams UADBB „A. V.“ esanciu ir buvusiu darbuotoju tarpusavio santykiams, todel nera pagrindo manyti, kad grasinimai D.

K. bei kitu imones darbuotoju atžvilgiu bus realiai igyvendinti. Pareiškeja savo išvadas apie grasinimu ir gasdinimu realuma grindžia prielaidomis su subjektyvia nuomone bei isitikinimais, todel pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejos nurodytas aplinkybes nera pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pažymejo, kad ikiteisminis tyrimas bylose del nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 154 str. bei LR BK 155 str. (šmeižimas ir ižeidimas) neatliekamas. Tokios kategorijos baudžiamosiose bylose skunda paduoda ir kaltinima teisme palaiko pats nukentejusysis, teisme jis igyja privataus kaltintojo statusa (LR BPK 408 str. 1 d.).

D. K. bei kiti imones darbuotojai, manydami, kad ju atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. ir 155 str., turi teise kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka. Del nurodytu priežasciu pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro Justo Gurecko 2010-10-28 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima yra pagristas ir teisetas, todel jo naikinti nera pagrindo.             Pareiškeja D. K. skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-11-26 nutarti del skundo del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 5-ojo nusikalstamu veiku tyrimo skyriaus prokuroro Justo Gurecko 2010-10-28 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo netenkinti.

Skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi, pareiškejos nuomone, V. S. veiksmai atitinka LR BK 145 str. 1 d., t.y. grasinimas nužudyti žmogu ar sunkiai sutrukdyti jo sveikata, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas. Pareiškeja nurodo, kad objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas, sužalotas, ar kitaip sutrikdyta sveikata. Tokie grasinimai gali buti pareikšti tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ivairiomis ryšio priemonemis.

Šiuo atveju V. S. ne karta tiesiogiai grasino jai telefonu, siekdamas atgauti neegzistuojancia skola, grasindamas fiziniu susidorojimu, t.y. grasinimai buvo išsakyti konkreciai jai ir jie nebuvo abstraktus. Grasinimas buvo efektyvus ir paveike jos psichine busena. Pareiškeja grasinima suvoke kaip realu pavoju savo ir savo artimuju gyvybei ir sveikatai. Tokiu budu ji patyre psichologini diskomforta, nervine itampa, nerima, stresa ir tai patvirtina grasinimo realuma (2010-09-13 vakare po eiliniu grasinimu sutriko jos sveikata). V. S. suvoke savo elgesio bauginamaji pobudi ir norejo jai sukelti mirties baimes jausma.

Pareiškeja nurodo, kad pagal susiklosciusia teismine praktika grasinimo sudeciai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti ispudi nukentejusiajam, jog grasinimas bus ivykdytas (LAT nutartis b.byloje Nr. 2K-26/2010).              Teismo posedžio metu pareiškejos D. K. atstovas advokatas Arvydas Montrimas prašo jos skunda patenkinti, prokuroras prašo pareiškejos skunda atmesti. Pareiškejos D. K. skundas atmestinas.             Apeliacines instancijos teismas, susipažines su bylos medžiaga bei pareiškejos D.

K. skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010 m. lapkricio 26 d. nutartimi pagristai atmete pareiškejos skunda, kuriuo ji praše panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro Justo Gurecko 2010-10-28 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2010 m. spalio 28 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, prokuroras Justas Gureckas padare išvada, kad tarp pareiškejos ir V. S. bei kitu darbuotoju yra susidariusi konfliktine situacija del darbo santykiu bei atsiskaitymo už atliktus ar neatliktus darbus.

Prokuroras nutarime pažymejo, kad pareiškejos nurodomos V. S. išsakytos frazes, nors ir laikytinos amoraliomis bei socialiai neigiamomis, taciau yra abstraktaus pobudžio ir ižeidžiancio turinio. Prokuroras nenustate, kad minetus grasinimus lydetu atitinkami aktyvus veiksmai, del ko pareiškejai kiltu ispudis del išsakomu grasinimu realumo bei akivaizdumo. Atsižvelgiant i tai, prokuroras nenustate pakankamo pagrindo V. S. išsakytus teiginius baudžiamosios teises prasme vertinti kaip realu ir akivaizdu grasinima nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikata ar terorizavima.

Be to, prokuroras pažymejo, kad ikiteisminis tyrimas del šmeižimo ar ižeidimo nera atliekamas, o bylos del tokiu nusikalstamu veiku nagrinejamos teise privataus kaltinimo tvarka. Skunda tiesiogiai teismui paduoti bei teismo proceso metu kaltinima palaikyti turi teise pats nukentejusysis ar jo teisetas atstovas. Apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagristai pritare prokuroro nutarime išdestytai pozicijai del negalimumo pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejos D.

K. pareiškima. Apeliacines instancijos teismas, vertindamas pareiškejos skunde nurodytas faktines aplinkybes, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurode, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad tarp pareiškejos bei kitu imones darbuotoju ir V. S. nuo anksciau yra kiles konfliktas ir nesutarimai del darbo santykiu. Apeliacines instancijos nuomone, V. S. galimai išsakyti pareiškejos D. K. skunde nurodyti teiginiai negali buti vertinami kaip terorizavimas, realus grasinimas nužudyti žmogu ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata.

Apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad V. S. keiksmai ir necenzuriniai žodžiai išsakyti abstrakciai, vyraujant asmeniniams darbiniams konfliktams, todel nera pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimai D. K. bei kitu imones darbuotoju atžvilgiui bus realiai igyvendinti. Taigi, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad susipažinus su pareiškejos skundu ir ivertinus jos skunde išdestytas aplinkybes, negalima kalbeti apie nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., elementu buvima. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad abstraktaus pobudžio ir nekonkretaus turinio V.

S. išsakyti galimai ižeidžiantys necenzuriniai žodžiai, nesant realaus grasinimo atimti D. K. gyvybe, ja sunkiai sužaloti, padegti jos turta ar padaryti kita D. K. gyvybei, sveikatai ar turtui pavojinga veika, taip pat ir nesant bauginamojo pobudžio, leidžiancio spresti apie grasinimo igyvendinimo realuma, negali buti kalbama apie LR BK 145 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiu, sudaranciu pagrinda pradeti ikiteismini tyrima, buvima. Teismas pažymi, kad žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kuria kaltininkas naudoja nukentejusiojo atžvilgiu, kad taip ji ibaugintu, atkeršytu ar priverstu atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinancius veiksmus.

Tokio realios psichines prievartos naudojimo fakto apeliacines instancijos teismas, ivertines byloje esancius faktinius duomenis, neižvelgia. Apeliacines instancijos teismo nuomone, V. S. veiksmai galetu buti vertinami kaip pasipiktinimo, nepasitenkinimo išraiška, bet ne realus grasinimas padaryti sunkias nusikalstamas veikas D. K. ar jos šeimos nariu atžvilgiu.Apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkes prokuroras nutarimu pagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejos nurodytus faktus, kadangi nebuvo nustatytas grasinimo realumas.

Pats grasinimas buvo išsakytas esant seniems konfliktams ir nesutarimams, susijusiems su darbo santykiais. V. S. po galimai išsakytu grasinimu nesieme jokiu veiksmu šiems grasinimams igyvendinti. Be to, paties grasinimo turinys nebuvo konkretus – V. S. nesake, kada žada nužudyti ar sužaloti pareiškeja. Taigi, apeliacines instancijos teismas, sprendžia, kad tiek prokuroras savo nutarimu, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagristai neižvelge grasinimo realumo, del ko butu buves pagrindas pradeti ikiteismini tyrima del V.

S. veiksmu pagal LR BK 145 str. Pareiškeja skunde nurodo, kad grasinimas buvo efektyvus ir paveike jos psichine busena. Ji grasinima suvoke kaip realu pavoju savo ir savo artimuju gyvybei ir sveikatai. Tokiu budu ji patyre psichologini diskomforta, nervine itampa, nerima, stresa ir tai patvirtina grasinimo realuma (2010-09-13 vakare po eiliniu grasinimu sutriko jos sveikata). V. S. suvoke savo elgesio bauginamaji pobudi ir norejo jai sukelti mirties baimes jausma.Nors pareiškeja skunde ir nurodo, kad grasinimas buvo efektyvus ir paveike jos psichine busena, ji grasinima suvoke kaip realu pavoju savo ir savo artimuju gyvybei ir sveikatai, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad pareiškeja skunde išdesto tik savo subjektyvius išgyvenimus ir emocijas bei baime, jog grasinimai jos atžvilgiu gali buti ivykdyti.

Taciau teismas nelaiko tokias pareiškejos skunde išdestytas aplinkybes apie grasinimo realuma pagristomis, nes jos nepatvirtintos daugiau jokiais bylos faktiniais duomenimis, o paremtos tik pareiškejos išsakytomis emocijomis. Tai, kad pareiškeja jaucia baime, nesudaro pagrindo grasinimo realumui, nes daugiau jokiu grasinimo veiksmu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai pareiškeja nenurodo patyrusi. O pareiškejos skunde nurodyti V. S. galimai išsakyti teiginiai laikytini ne grasinancio, o galimai ižeidžiancio, šmeižiancio pobudžio teiginiais, del kuriu pareiškeja turi teise kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka, kaip ir nurode pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, aiškiai išdestydamas, kad procesas del nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 154 str. ir 155 str., gali buti pradetas tik pagal nukentejusiojo skunda ar jo teiseto atstovo pareiškima.Kaip matyti iš išdestyto, pareiškeja skunde apeliacines instancijos teismui nenurodo daugiau jokiu nauju objektyviu duomenu, pagrindžianciu grasinimo ivykdymo realumo fakta, del ko galetu buti sprendžiamas klausimas del ikiteisminio tyrimo pradejimo.Esant nurodytoms aplinkybems, teismas sprendžia, kad prokuroras pagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisetai ir pagristai atmete pareiškejos skunda.Teismas sprendžia, kad kiti pareiškejos D.

K. skunde išdestyti argumentai bei teoriniai samprotavimai del ikiteisminio tyrimo pradejimo galimumo, šiuo atveju nelaikytini pagristais, kad butu pagrindas naikinti teiseta ir pagrista Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 26 d. nutarti.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 str., 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r e: atmesti pareiškejos D. K. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 26 d. nutarti.             Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.

Teiseja                                                     (parašas)                                                    Teresele Kazlauskiene Nuorašas tikras:Teiseja Teresele Kazlauskiene