26a8ec50-cfab-4be9-ad14-9cfcd19cd39d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-221-626/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Vitalijos NorkÅ«naitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Evaldo PaÅ¡ilio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo P. R. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. Panevėžio apygardos teismo 1998 m. birželio 24 d. nuosprendžiu P. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8, 11 punktuose, ir nuteistas mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė P. R. pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

2. P. R. nuteistas už tai, kad bÅ«damas pripažintas itin pavojingu recidyvistu, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė M. Č., t. y. bÅ«damas girtas, 1997 m. gegužės 26 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimÄ turtÄ , įsibrovė į M. Č. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) mokyklos pastate, ir, suduodamas smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ , rankas bei kitas kÅ«no vietas, o po to rankomis bei Å¡alikėliu suspausdamas kaklÄ , dėl ko M. Č. mirė uždususi, tyčia nužudė M. Č. ir pagrobė jai bei (duomenys neskelbtini) mokyklai priklausantį turtÄ .

3. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartimi P. R. nusikalstama veika perkvalifikuota iÅ¡ 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8, 11 punktų į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir P. R. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 1997 m. gegužės 26 d.

4. Kauno apygardos teisme 2022 m. gegužės 23 d. buvo gautas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio PravieniÅ¡kių pataisos namų ‑ atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 6. Nuteistasis P. R. skunde praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotÄ laisvės atėmimÄ . 6.1. Nuteistasis nurodo, kad turi skolÄ , tačiau nedirba, todėl niekaip negali padengti piniginio įsiskolinimo, nepalaiko jokių ryÅ¡ių su giminaičiais. Taip pat nuteistasis nurodo, kad anksčiau buvo baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos nebegalioja, buvo skatintas. Nuteistasis teigia, kad jis yra pensinio amžiaus, jam 73 metai, neturi jokių pajamų, išėjęs į laisvę per pusę metų atidirbtų skolÄ , turi gyvenamÄ jÄ vietÄ (tėvo namus).

7. Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras Virginijus Sokolovas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o atmesti nuteistojo P. R. skundÄ ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį. 7.1. Prokuroras nurodo, kad pagal 2022 m. balandžio 19 d. atliktÄ nuteistojo P. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar iÅ¡lieka vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo net 16 kartų pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 14 kartų baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistasis Å¡iuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaiÅ¡tingo.

Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis 11 kartų skatintas už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje. Tai rodo, kad stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika ir kad siekiama valdyti dinaminius veiksnius, tačiau teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės Å¡velninimui, teisinio pagrindo nėra. Dominuoja 4 statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 26 dinaminiai (kintantys) veiksniai. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika Å¡iuo metu vis dar sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. 7.2.

Nors ir egzistuoja nuteistojo P. R. nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančių veiksnių, pakartotinio įvertinimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau iÅ¡ryÅ¡kėjo ir nuteistojo kriminogeniniai veiksniai ‑ smurtinio elgesio istorija, bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis. Vis dar didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai kaip nestabili darbo patirtis, priteistas civilinis ieÅ¡kinys, bÅ«dingas rizikingas, pavojingas, elgesys, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, bÅ«dingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, bÅ«dingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, nusikalstamo elgesio pateisinimas, priežiÅ«ros, apribojimų pažeidimai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį ir kas neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumÄ ir tai neleidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui Å¡velnesne. 7.3.

Nuteistasis praeityje jau buvo teistas 5 kartus, Å¡iuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes ‑ žmogaus mirtį, padarymÄ . Nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Å ios aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimÄ , jį patį apibÅ«dina kaip itin ciniÅ¡kÄ ir visiÅ¡kai abejingÄ kito žmogaus iÅ¡gyvenimams ir gyvybei.

Nusikaltimas padarytas panaudojus smurtÄ ir esant apsvaigus nuo alkoholio; pateisinamas besaikis alkoholio vartojimas laisvėje. P. R. savo kaltės nepripažįsta, linkęs kaltinti aplinkinius, nemenkina savo smurtinio elgesio, jį netgi pateisina, minimalizuoja atsakomybę arba jÄ ignoruoja, neįžvelgia savo veiksmų pasekmių, stokoja empatijos kitų asmenų atžvilgiu, negeba objektyviai įvertinti situacijos. P. R. vis dar iÅ¡laiko tvirtas teigiamas nuostatas į nusikalstamÄ elgesį ir nemato pagrindo jį keisti; linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, kÄ patvirtina ankstesni teistumai.

Anksčiau dominavęs impulsyvus, agresyvus ir smurtinis nuteistojo elgesys Å¡iuo metu ne toks aktyvus, tačiau dėl tokio elgesio modelio nuteistasis nededa maksimalių pastangų jo suvaldymui ir nelinkęs apie tai kalbėtis su psichologais. Analizuojant duomenis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu nustatyta, kad nuteistasis gyvena Å¡ia diena. Jo tikslas ‑ iÅ¡eiti į laisvę ir visos problemos iÅ¡sispręs, kitų konkrečių tikslų neturi. Nustatytas neigiamas požiÅ«ris į bausmės atlikimÄ , kategoriÅ¡kumas, orientuotas tik į save ir savo poreikius.

Jam bÅ«dingas socialinis atsiskyrimas, socialinių ryÅ¡ių nebuvimas, socialiai priimtinų normų nesilaikymas. Be to, nuteistojo mÄ stymas nėra lankstus, jis nesugeba prisitaikyti konkrečioje situacijoje. Nustatytas prieÅ¡iÅ¡kas požiÅ«ris į jį prižiÅ«rinčius pareigÅ«nus. Nors Å¡iuo metu konflikto su darbuotojais situacijų nėra, tačiau nuteistasis nesuvokia, jog ateityje jam reikės save realizuoti tinkamais bÅ«dais ir priemonėmis bei gebėti laikytis įstatymų. 7.4. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl 1 169,47 eurų iÅ¡ieÅ¡kojimo, Å¡iuo metu nepadengta nei cento.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis atlygino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį, nes nėra objektyvių duomenų, kad padarytÄ Å¾alÄ , priteistÄ civiliniu ieÅ¡kiniu, bent bÅ«tų stengiamasi atlyginti. Dėl Å¡ių objektyvių priežasčių nepakanka daryti iÅ¡vados, kad nuteistajam P. R. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali bÅ«ti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nes nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaiÅ¡tingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.

Prokuroro nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliktina galioti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo P. R. skundas atmetamas 8. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant pataisos namų teikimÄ ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo P. R. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rÅ«pimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sÄ lygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismÄ Ä¯vertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartÄ nenukentės nuo jo elgesio.

Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ atskleidžiančius duomenis, požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus bÅ«tina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

10. Ä®statymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

11. Byloje nustatyta, kad Å¡iuo metu nuteistasis yra atlikęs dvideÅ¡imt penkerius metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Ä®statymų leidėjas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

12. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad P. R. buvo 11 kartų skatintas už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje, Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , įgijo elektrotechniko specialybę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose bei įvairiuose kÅ«rybinių darbų konkursuose, užsiėmimų metu nuteistasis atlieka jam pavestas užduotis, nerodo jokių negatyvaus elgesio požymių, aktyviai įsitraukia į diskusijÄ , bendrauja ramiai ir pagarbiai, bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus.

Buityje nuteistasis pakankamai tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, skaito periodinę spaudÄ . Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors neabejotinai su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metus susiję aspektas yra svarbÅ«s vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali bÅ«ti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

13. Nuteistasis P. R. Å¡iuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , t. y. tyčinį nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, kurį padarė bÅ«damas girtas ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Tokio pobÅ«džio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu P. R. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, Å¡i aplinkybė taip pat turi bÅ«ti įvertinta.

14. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgtina ir į nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino. Šiuo metu nuteistasis kaltės nepripažįsta, dėl padarytų nusikaltimų linkęs kaltinti valstybę ir visuomenę.

15. Byloje yra ir nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Nuteistasis anksčiau buvo teistas 5 kartus realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, pirmÄ kartÄ nusikalto bÅ«damas jauno amžiaus (19 metų), naujas nusikalstamas veikas darė vos išėjęs į laisvę po anksčiau paskirtų bausmių atlikimo. Tai rodo didelį P. R. pavojingumÄ visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir polinkį sistemingai daryti teisės pažeidimus. Nors nuteistasis Å¡iuo metu neturi galiojančių nuobaudų, tačiau jis 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 14 kartų baustas drausmine tvarka.

Bausmės vykdymo metu P. R. ilgÄ laikÄ bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibÅ«dinamas neigiamai arba patenkinamai ir tik 2018 m. metinėje charakteristikoje P. R. elgesys įvertintas gerai. Nuteistasis yra socialiai atsiskyręs, jis nepalaiko jokių socialinių ryÅ¡ių nei su artimaisiais ar draugais esančiais laisvėje, nei su pataisos įstaigoje esančiais kitais nuteistaisiais.

16. Nors anksčiau galiojusi (iki 2022 m. sausio 1 d.) BVK 167 straipsnio 3 dalies nuostata numatė, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau nuteistajam manant, kad jis yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu, turi bÅ«ti įvertinamas ir jo požiÅ«ris į darbÄ . Be to, darbinė veikla yra viena iÅ¡ pozityvaus užimtumo formų, mažinanti ir pakartotinio nusikalstamumo tikimybę bÅ«nant laisvėje. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo ir nedirba, dėl darbo paieÅ¡kos nesikreipė.

Å iuo metu nuteistasis yra pensinio amžiaus, visÄ bausmės laikÄ jis buvo ir Å¡iuo metu yra iÅ¡laikomas valstybės. Panevėžio apygardos teismo 1998 m. birželio 24 d. nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo P. R. buvo priteistas civilinis ieÅ¡kinys 1 169,47 eurų sumai, pataisos namuose yra gauti vykdomieji dokumentai, tačiau nuteistasis per daugiau nei 20 metų nedėjo jokių realių pastangų jį atlyginti, iki Å¡iol ieÅ¡kinys nėra atlygintas net iÅ¡ dalies.

17. Nuteistojo P. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (2022 m. balandžio 19 d. tyrimas) yra 81 balas pagal OASys metodikÄ rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . IÅ¡ jų 25 balai rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus), kiti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (56 balai) sudaro dinaminiai veiksmai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Nors nuo ankstesnių (2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d.) vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 20 balų (nuo 101 iki 81 balo), tačiau ji vis dar iÅ¡lieka vidutinė.

Rizika sumažėjusi dėl gyvenimo sÄ lygų, kadangi išėjęs į laisvę nuteistasis galėtų gyventi jo motinai priklausančiame name. Be to, jis yra pensinio amžiaus, laisvėje draugų neturi. Manoma, kad Å¡ie kriminogeniniai poreikiai nėra tokie reikÅ¡mingi, kaip buvo nusikaltimų įvykdymo metu. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomi nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas.

Taip pat nustatyti ir dinaminiai: turi skolų, neatlygintų ieÅ¡kinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; apsunkinti / konfliktiÅ¡ki santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; bÅ«dingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; patiriami emociniai sunkumai, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdieninį funkcionavimÄ ; emocijų valdymo problemos; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik pavirÅ¡utiniÅ¡kais santykiais su kitais; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; bÅ«dingas impulsyvus elgesys; bÅ«dingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi Å¡iandiena; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgÅ«džių; stokoja empatijos; bÅ«dingas konkretus / nelankstus mÄ stymas; bÅ«dingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiÅ«ros / ribojimų pažeidimai; bÅ«dingos neigiamos nuostatos priežiÅ«ros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamÄ elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų.

Nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai: elgesio keitimo programų lankymas, individualios konsultacijos pas psichologus, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Nagrinėjamu atveju dominuoja 4 statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 26 dinaminiai (kintantys) veiksniai. Suprantama, kad kriminalinės istorijos (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorijos, bÅ«dingo teisės pažeidimų modelio, nusikaltimų sunkėjimo nuteistasis nepaÅ¡alins, tačiau kitus veiksnius nuteistasis gali paÅ¡alinti arba sumažinti.

Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo metu vis dar sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Å ie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mÄ stysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Å iuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, OASys metodikos rezultatas 41 balu virÅ¡ija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribÄ , todėl negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taip pat negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamÄ poveikį nuteistajam.

18. Taigi nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, nuteistasis P. R. deda pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta bei P. R. nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ jis buvo nuteistas, pavojingumÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o nutartis paliekama galioti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo P. R. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Vitalija NorkÅ«naitė Evaldas PaÅ¡ilis