2022-06-08 Nr. AB-15650-3-66-3-00066-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2892-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00066-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei Z. M. A. A.-T.,

vertėjaujant H. I.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės Z. M. A. A.-T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo byloje pagal Z. M. A. A.-T. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (Duomenys neskelbtini) pilietė Z. M. A. A.-T. (toliau – ir Užsienietė) 2022 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64458 dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietė nurodė, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl jai gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

3. Užsienietės vertinimu, tolesnis alternatyvios sulaikymo priemonės – apgyvendinimo Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje yra neproporcingas laisvės ribojimas. Pažymėjo, kad ilgalaikis ir neribotas laike laisvės apribojimas kenkia Užsienietės psichinei būklei, jaučiasi nesaugiai, norėtų vyro palydos. Užsienietė taip pat nurodė, kad nebandė bėgti iš Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centro teritorijos ir nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių.

4. Migracijos departamentas atsiliepimu į Užsienietės skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

5. Migracijos departamentas nurodė, kad Užsienietė nebuvo sulaikyta, o įleista į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinta nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jai nebuvo pagrindo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Migracijos departamentas, be kita ko, teigė, jog Užsienietė buvo teisėtai atvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl, Migracijos departamento vertinimu, Užsienietė galėjo bandyti pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamentas nurodė, kad Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

II. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimu Užsienietės skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką kartu su vyru ir nepilnamečiu sūnumi atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik tuomet, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsienietė pateikė dokumentų kopijas, turėjusių pagrįsti jos pasakojimą, tačiau šių dokumentų turinys nenuoseklus ir prieštaraujantis Užsienietės kilmės valstybės informacijai. Tai, kad Užsienietės pasakojimas buvo abstraktus, prieštaringas, nenuoseklus, teismo vertinimu, parodo Užsienietės nebendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais, trukdymą kompetentingoms institucijoms vykdyti pradėtą prieglobsčio procesą ir sukelia nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse.

8. Teismas, be kita ko, įvertinęs tai, kad Užsienietės atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jos sulaikymo, o priimtas sprendimas dėl įleidimo į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės.

9. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Užsienietės skundą atmetė.

III. 10. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – sutrumpinti Užsienietės apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimų.

11. Užsienietė nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Užsienietės vertinimu, apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises.

12. Užsienietė teigia, kad jai nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra pažeidžiamos jos teisės susijusios su sveikatos priežiūra – Užsienietė neturi galimybės kreiptis į pasirinktą gydytoją, nepagrįstai ribojama pareiškėjos teisė į buitinį aprūpinimą – Užsienietė neturi judėjimo laisvės ir galimybės įsigyti buities prekių, Užsienietė norėtų susirasti darbą ir tokiu būdu išspręsti savo užimtumo problemą bei pagerinti materialinį aprūpinimą, tačiau skirtas laisvės ribojimas varžo Užsienietės esmines žmogaus teises.

13. Užsienietė pažymi, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti.

14. Užsienietės prašymas sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo ribojimų atitinka Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento ir Užsienietės interesus naudotis asmens laisvėmis, sprendimo vykdymui užtikrinti pakanka trumpesnio termino netaikant judėjimo apribojimų.

15. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nutraukti arba apeliacinį skundą atmesti.

16. Migracijos departamentas nurodo, kad 2022 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S80026, kuriuo pakeitė Sprendimo 2 punktą ir apgyvendino Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jai teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebelieka ginčo dalyko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant Užsienietei teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu Užsienietės skundą atmetė.

19. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutrumpinti Užsienietės apgyvendinimo terminą arba netaikyti jai judėjimo laisvės apribojimų, nurodydama, kad, atsižvelgus į jos individualią padėtį, jai gali būti pritaikoma jos prašoma priemonė.

20. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S80026, kuriuo pakeitė Sprendimo 2 punktą ir apgyvendino Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jai teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

21. Užsienietė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. posėdžio metu pareiškė, kad atsisako apeliacinio skundo ir prašo nutraukti procesą pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas neapskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamo Sprendimo dalis dėl Užsienietės judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo yra pakeista, Užsienietė atsisako apeliacinio skundo, apeliacinio proceso nutraukimo pasekmės jai išaiškintos ir suprantamos, nemato priežasčių, dėl kurių Užsienietės apeliacinio skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje – nutrauktas, Užsienietės apeliacinio skundo atsisakymą priima ir apeliacinį procesą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti (duomenys neskelbtini) pilietės Z. M. A. A.-T. apeliacinio skundo atsisakymą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės Z. M. A. A.-T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė