26a55eac-2c2e-4982-9172-3d0a2de8a033 · Kauno apygardos teismas

                                       Civilinė byla Nr. 2A-2334-582/2011Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00978-2010-9 Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis Procesinio sprendimo kategorija: 30.10; 30.12; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M.

G. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-218-644/2011 pagal ieÅ¡kovės P. G. ieÅ¡kinį atsakovams M. G., M. G., su trečiuoju asmeniu uždarÄ ja akcine bendrove „Agra Corporation“ dėl neteisėtu valdymu įgytų pajamų priteisimo, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė P. G. kreipėsi ieÅ¡kiniu į Prienų rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M. G. ir M. G. ieÅ¡kovės P. G. naudai 4 595,78 Lt negautų pajamų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 2-5).

Nurodė, kad 2010-04-28 įsiteisėjo 2009-12-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-453-384-2009 dėl nekilnojamojo turto registro įraÅ¡o panaikinimo, neteisėtai užvaldyto turto grÄ Å¾inimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo pagal P. G. ieÅ¡kinį atsakovams M. G., M. G. ir tretiesiems asmenims VÄ® Registrų centro Tauragės filialui, UAB „Agra Corporation“, Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. D.. Teismas ieÅ¡kovės P. G. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - įpareigojo VÄ® Registrų centras panaikinti 2004-04-22 įraÅ¡Ä , kuriuo nuosavybės teisė į 4,76 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinta M.

G.; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, reg. Nr. 8924, sudarytÄ tarp dovanotojo M. G. ir apdovanotojo M. G.; įpareigojo VÄ® Registrų centras panaikinti 2008-11-19 įraÅ¡Ä , kuriuo nuosavybė į 4,76 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinta M. G., įpareigojo VÄ® Registrų centras įregistruoti 4,76 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 1996-11-12 mirusiojo M. G. vardu, P. G. ieÅ¡kinio dalį dėl žemės sklypo iÅ¡reikalavimo ir 3843,70 Lt priteisimo paliko nenagrinėtÄ .

Teismo nuomone, ieÅ¡kinio dalis dėl Å¡ių reikalavimų palikta nenagrinėta, nes ieÅ¡kovė P. G. teismui nepateikė įrodymų, jog ji yra ginčo sklypo savininkė, iÅ¡ bylos aplinkybių matėsi, jog ginčo sklypas tuo metu buvo iÅ¡nuomotas UAB „Agra Corporation“, kuris byloje dalyvavo tik kaip tretysis asmuo. Ä®siteisėjus 2009-12-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimui, 2010-06-15 notarė Zita DamuÅ¡ienė ieÅ¡kovei P. G. iÅ¡davė paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ Ä¯ nekilnojimÄ turtÄ - 4,76 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2010-06-16 P. G. paveldėtÄ 4,76 ha žemės sklypÄ VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo vardu.

Ä®siteisėjusiame 2009-12-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, jog atsakovai M. G. ir M. G. nebuvo teisėti ginčo žemės sklypo savininkai. Ginčo žemės sklypas atsakovo M. G. vardu buvo įregistruotas dėl VÄ® Registrų centras darbuotojų padarytos klaidos. Dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininku. Dėl Å¡ios priežasties teismas panaikino 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, reg. Nr. 8924, sudarytÄ tarp dovanotojo M. G. ir apdovanotojo M.

G.. Atsakovai M. G. ir M. G. neteisėtai valdydami 4,76 ha žemės sklypÄ neteisėtai gavo pajamas - žemės sklypo nuomos mokestį. Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo M. G. ieÅ¡kovės P. G. naudai 3 843,70 Lt negautų pajamų ir 603,96 Lt. bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės P. G. atsakovui M. G. 500 Lt ir valstybei 63,83 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ atsakovo M.

G. valstybei 46,22 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė P. G., kaip savo mirusio sutuoktinio turto paveldėtoja, turi teisę reikalauti priteisti pajamas, kurias ji pati bÅ«tų gavusi jau nuo 2003 metų, kada jos mirusiam sutuoktiniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ . IÅ¡ byloje esančio tarpusavio atsiskaitymo akto teismas nustatė, kad atsakovui M. G. už žemės sklypo nuomÄ buvo sumokėta 3 843,70 Lt nuompinigių (b. l. 15). Kitas byloje esantis tarpusavio atsiskaitymo aktas, patvirtina, kad M.

G. nuompinigiai už žemės sklypo nuomÄ , sumokėti nebuvo (b. l. 14). IeÅ¡kovė įrodymų apie tai, kad 752,08 Lt dydžio nuompinigius gavo ir M. G., nepateikė, todėl ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti sumÄ solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų yra neteisingas, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad M. G. valdytoju ginčijamos žemės valdytoju tapo tik 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties pagrindu, o iki tol Å¡iÄ Å¾emę (nors ir neteisėtai) valdė M.

G., kuris ir gavo nuompinigius už žemės nuomÄ . Pajamų už žemės nuomÄ M. G. negavo, todėl teismas vertino, kad byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovo M. G. atžvilgiu yra ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti (CPK 45 str.), todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniu skundu atsakovas M. G. praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti, skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ ignoravo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog yra žemės sklypo savininkė (Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimas). Be to ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ieÅ¡kovė nebuvo žemės sklypo savininkė, žemės sklypÄ , iÅ¡ kurio nuomos pajamas gavo atsakovas, ieÅ¡kovė jį pardavė UAB „LILA Holdingas“ dar 2010 m. birželio 21 d. (likus dviem mėnesiams iki ieÅ¡kinio padavimo dienos).

Ä®statymas nenumato galimybės buvusiam savininkui priteisti negautas pajamas CK 4.97 straipsnio pagrindu. Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai taikė CK 4.95 ir 4.97 straipsnių nuostatas. Net ir laikant, kad ieÅ¡kovė yra žemės sklypo savininkė ir turi reikalavimo teisę, pirmosios instancijos teismas apeliantÄ nepagrįstai pripažino nesÄ Å¾iningu neteisėtu valdytoju, nes bÅ«tent atsakovas kreipėsi į Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ir pagal jo praÅ¡ymÄ buvo atkurtos nuosavybės teisės (b. l. 145-152).

IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo sprendimo nekeisti, skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad faktÄ , jog atsakovas M. G. ieÅ¡kovei priklausantį 4.76 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) valdė neteisėtai, patvirtina įsiteisėjęs Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovės P. G. reikalavimas panaikinti Registrų centro 2004-04-22 įraÅ¡Ä , kuriuo nuosavybės teisė į 4,76 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) pripažinta atsakovui M.

G.. Å ių aplinkybių įrodinėti iÅ¡ naujo nereikėjo, nes jos nustatytos įsiteisėjusiame teismo sprendime, tačiau siekiant priteisti iÅ¡ atsakovo per visÄ neteisėto valdymo laikotarpį gautas nepagrįstas jų pajamas, buvo bÅ«tina pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas M. G. per visÄ valdymo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas. Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2003-10-13 sprendimu mirusiam M. G. atkÅ«rus nuosavybės teises į jo tėvo S. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės sklypÄ , žemės sklypas turėjo atitekti jo turto paveldėtojai ieÅ¡kovei P. G., kuriai sutuoktinis M.

G. testamentu paliko visÄ savo turtÄ . Tačiau atsakovas M. G., nebÅ«damas nei turto paveldėtoju, nei asmeniu, kuriam atkurtos nuosavybės teisės, pasinaudodamas tokiais pačiais kaip tėvo asmens duomenimis (vardu bei pavarde) įregistravo nuosavybę savo vardu. Atsakovas M. G. nurodė, jog nuosavybės teisės į senelio valdytÄ Å¾emės sklypÄ atkurtos jo 2001-06-13 praÅ¡ymu, tačiau praÅ¡yme nurodytas visai kitoks žemės sklypo plotas, į kurį praÅ¡oma atkurti nuosavybės teises. Atsakovas nepateikė duomenų, jog vėliau buvo pateikęs patikslintÄ , įstatymo reikalavimus atitinkantį praÅ¡ymÄ , kurio pagrindu galėjo bÅ«ti svarstomas jo praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog įstatymo nustatytais terminais kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises ir vėliau atitinkamoms institucijoms pateikė nuosavybės teisę į žemės sklypÄ Ä¯rodančius ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, jog mirusiam M. G. nuosavybės teisės į tėvo S. G. 4,76 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos mirusio M. G. sesers 1991-11-22 praÅ¡ymo pagrindu, apie kurį taip pat buvo žinoma atsakovui.

Atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir žemės sklypo dovanojimo sutarties, kuria atsakovas M. G. neteisėtai įgytÄ Å¾emės sklypÄ padovanojo savo sÅ«nui atsakovui M. G., sudarymo momentas. Atmestinas atsakovo skundo argumentas dėl ieÅ¡kovės nebuvimo žemės sklypo savininke, kadangi ieÅ¡kovė P. G., mirusio sutuoktinio palikimÄ priėmė pasirinkusi vienÄ iÅ¡ įstatyme nustatytų palikimo priėmimo bÅ«dų, t. y. faktiÅ¡kai pradėdama valdyti sutuoktinio palikimÄ , naudotis juo kaip savo asmeniniu turtu.

Šį juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ patvirtino Å akių rajono apylinkės teismas 2009-12-10 sprendimu, nustatydamas, jog P. G. per įstatymo nustatytÄ terminÄ faktiÅ¡kai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimÄ , kuris atsirado po jos sutuoktinio M. G. mirties. Kadangi nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯gyjamas nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo priėmimo dienos, laikytina, jog ieÅ¡kovė nuosavybės teises į palikimÄ Ä¯gijo 1996 metais, kada mirė jos sutuoktinis.

Tai, kad ji dėl atsakovo M. G. nesÄ Å¾iningumo tik gerokai vėliau atgavo jo neteisėtai užvaldytÄ Å¾emės sklypÄ , neatima iÅ¡ jos teisės reikalauti iÅ¡ nesÄ Å¾iningo neteisėto įgijėjo priteisti pajamas, kurias ji pati bÅ«tų gavusi jau nuo 2003 metų kada jos mirusiam sutuoktiniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (b. l. 160-165).Apeliacinis skundas atmestinas.Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl žemės sklypo valdymoApeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimu nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė P. G. nepateikė įrodymų, jog yra žemės sklypo savininkė, be to ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ieÅ¡kovė nebuvo žemės sklypo savininkė, žemės sklypÄ , iÅ¡ kurio nuomos pajamas gavo atsakovas.Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

Paveldimi materialÅ«s dalykai ir nematerialÅ«s dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).Å akių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad ieÅ¡kovė P. G. po savo vyro mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.

IeÅ¡kovė paveldėjo ir mirusiajam atkurtÄ nuosavybę į žemės sklypÄ , o tuo pačiu ir patį 4.76 ha žemės sklypÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini). T. y. ieÅ¡kovė nuosavybės teisę į žemės sklypÄ Ä¯gijo paveldėjimu faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti po savo vyro mirties nuo 1996-11-12.Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė buvo teisėta žemės sklypo savininkė tuo laikotarpiu, kai atsakovas gavo pajamas iÅ¡ žemės sklypo nuomos, prieÅ¡ingai nei apeliantas nurodo savo skundeSavininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

Savininkas, iÅ¡reikalaudamas daiktÄ pagal Å¡io kodekso 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iÅ¡ asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesÄ Å¾iningo valdytojo), grÄ Å¾inti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visÄ valdymo laikÄ ; iÅ¡ neteisėto sÄ Å¾iningo valdytojo – visas pajamas, kurias Å¡is gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumÄ arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grÄ Å¾inimo iÅ¡kėlimÄ (CK 4.97 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovė kaip žemės sklypo savininkė turėjo teisę iÅ¡reikalauti žemės sklypÄ iÅ¡ apelianto neteisėto valdymo, nes apeliantas valdė žemės sklypÄ , ir tai patvirtina jo sudaryta žemės nuomos sutartis. Apelianto argumentas apie tai, kad ieÅ¡kovė atsakovui nebuvo pareiÅ¡kusi vindikacinio ieÅ¡kinio, kuris bÅ«tų patenkintas, todėl nėra iÅ¡reikalavusi iÅ¡ jo jokio daikto, atmestinas. IeÅ¡kovė Jurbarko rajono apylinkės teisme pareiÅ¡kė reikalavimus įpareigoti VÄ® Registrų centras panaikinti 2004-04-22 įraÅ¡Ä , kuriuo nuosavybės teisė į žemės sklypÄ buvo pripažinta M.

G. (atsakovui); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp dovanotojo M. G. ir apdovanotojo M. G.; įpareigoti VÄ® Registrų centras panaikinti 2008-11-19 įraÅ¡Ä , kuriuo nuosavybė į žemės sklypÄ pripažinta M. G.; įpareigoti VÄ® Registrų centras įregistruoti žemės sklypÄ mirusiojo M. G. vardu.Jurbarko rajono apylinkės teismas Å¡iuos ieÅ¡kovės reikalavimus patenkino.Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimus Jurbarko rajono apylinkės teisme, iÅ¡reikalavo savo daiktÄ â€“ žemės sklypÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

Nors tuo metu ji nebuvo įregistruota sklypo savininke, tačiau Å akių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad ieÅ¡kovė po savo vyro mirties nuo 1996-11-12 priėmė jo palikimÄ , tame tarpe, ir žemės sklypÄ , ir tuo įgijo nuosavybės teisę į minėtÄ Å¾emės sklypÄ . Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmisCK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju - teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebÅ«tinai turi turėti tiesioginį tikslÄ padaryti žalÄ kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti asmeniui nesÄ Å¾iningai siekiant savo interesų patenkinimo. Ä®pareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybÄ , veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose.

Apelianto praÅ¡ymas paskirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis netenkintinas.Atsakovo apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį CK 4.97 straipsnio pagrindu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes žemės sklypÄ , iÅ¡ kurio atsakovas gavo pajamų, pardavė dar 2010-06-21, likus 2 mėnesiams iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, atmestinas, nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti nuomos mokestį, kurį atsakovas gavo laikotarpiu nuo 2004-08-25 iki 2009-08-30, laikydama, kad tuo metu ji, o ne atsakovas buvo žemės sklypo savininke.

Tai, kad nuo 2010-06-21 ieÅ¡kovė perleido savo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ nevaržo jos teisės reikalauti priteisti nuomos mokestį, kurį ji turėjo gauti bÅ«dama sklypo savininke. Apeliantas neteisingai nurodo, kad buvęs savininkas praranda teisę pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį.Apeliantas skunde nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimas turi prejudicinę galiÄ ta apimtimi, jog ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ji yra ginčo sklypo savininkė ir jokių papildomų įrodymų nepateikė Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylÄ .

Apelianto argumentas, kad teismas turėjo vadovautis Å¡iuo Jurbarko rajono apylinkės teismo nustatytu faktu, atmestinas, nes Jurbarko rajono apylinkės teismas sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dalyje dėl žemės sklypo iÅ¡reikalavimo ir 3843,7 Lt priteisimo paliko nenagrinėtÄ , o tai reiÅ¡kia, kad teismas Å¡ių klausimų nenagrinėjo ir Å¡ioje dalyje Å¡io teismo sprendimas prejudicinės galios turėti negali. Dėl atsakovo sÄ Å¾iningumoAtsakovas M. G. skunde nurodė, kad net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų žemės sklypo savininkė ir turėtų reikalavimo teisę, pirmosios instancijos teismas apeliantÄ nepagrįstai pripažino nesÄ Å¾iningu neteisėtu valdytoju, nes bÅ«tent atsakovas kreipėsi į Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ir pagal jo praÅ¡ymÄ buvo atkurtos nuosavybės teisėsApelianto argumentas apie tai, kad jis nebuvo nesÄ Å¾iningas žemės sklypo valdytojas, kad po savo tėvo mirties pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę į savo senelio nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emės sklypÄ , atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡sakytais argumentais dėl apelianto nesÄ Å¾iningumo (b. l. 139) ir tuo klausimu papildomai nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoIeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji turėjo tokias iÅ¡laidas, todėl jos praÅ¡ymas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a: atsakovo M.

G. apeliacinį skundÄ atmesti.Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                 Dmitrijus Korsakovas