AS-444-35-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444-35/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-668-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 70.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. E. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir pareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. E. (toliau – ir pareiškėja) per įgaliotą asmenį D. A. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

1. Panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-1105 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1618 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų 30 kadastro vietovių patvirtinimo Jurbarko rajone" priedų patikslinimo“ antrą punktą;

2. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių pakeisti šio skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 32VĮ-191 „Dėl Jurbarko rajono Klausučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1 priedą taip, kad I. E. būtų perduodami neatlygintinai žemės sklypai Nr. 463-1, Nr. 454-1, žemės sklypų Nr. 506, Nr. 508, Nr. 510 dalys, pažymėti pareiškėjo priede Nr. 3.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2011 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 32VĮ-191 ir Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-1105 apskundimo terminas nėra praleistas, kadangi pareiškėja kreipėsi į teismą per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie jos pažeistas teises bei gavusi atsakymą iš išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. Teigė, kad Jurbarko žemėtvarkos skyriaus darbuotojai pareiškėjai neteisėtai atsisakė perduoti projektuojamą žemės sklypą Nr. 454-1.

Nurodė, jog buvo prašyta suprojektuoti žemėnaudą už D. K. namų valdos sklypo, tačiau minėta institucija atsisakė nurodydama, jog visa teritorija už D. K. namų valdos priskirta visuomenės poreikiams. 2011 m. pareiškėja sužinojo, kad už D. K. namų valdos sklypo yra suformuota žemėnauda Nr. 454-1 (0,04 ha) D. K., o likusi dalis pažymėta kaip priskirta visuomenės poreikiams. Pareiškėja nurodė, jog nebuvo pateikta visa privaloma informacija pretendentams apie laisvus valstybinės žemės sklypus, todėl buvo pažeista pareiškėjos I.

E. teisė rinktis iš visų esamų laisvos valstybinės žemės sklypų. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja prašė suprojektuoti žemėnaudą į vakarus nuo numatytos suformuoti žemėnaudos Nr. 463-1, dalį žemėnaudos Nr. 506, dalį žemėnaudos Nr. 508 bei dalį žemėnaudos Nr. 510, dėl kurių Jurbarko žemėtvarkos skyriaus darbuotojai taip pat motyvavo, kad šios teritorijos priskirtos visuomenės poreikiams ir neprojektavo. 2012 m. kovo 23 d. pareiškėja iš Valstybės įmonės Registrų centro gavo kadastro žemėlapio išrašą ir sužinojo, kad žemėnaudoje Nr. 463-1 yra suformuotas žemės sklypas Nr. 136 kitam asmeniui, todėl suabejojo Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d.

įsakymo Nr. V-1105 teisėtumu. Pareiškėja nurodė, jog Jurbarko žemėtvarkos skyrius nesilaikė Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos. Atkreipė dėmesį, jog ginčo teritorijoje nėra aikščių, paplūdimių ar kt. visuomenės poreikiams reikalingų objektų, o visa teritorija yra užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudoti, t. y. ganomi gyvuliai, užveisiami privatūs daržai ir t.t. Nurodė, kad nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis Tauragės apskrities viršininko įsakymu vienos teritorijos priskirtos visuomenės poreikiams, o kitos privatizuotos.

Atsakovas atsiliepime į skundą ir atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Tauragės apskrities viršininko 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-1407 buvo patvirtintas sąrašas asmenų, pageidaujančių įsigyti, žemę, mišką, vandens telkinius Jurbarko rajono Klausučių kadastro vietovėje, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu reglamentuojamas eiles. Paaiškino, jog pareiškėja buvo įtraukta į 5 eilę, kaip asmuo norintis atgauti žemę ekvivalentu. Pažymėjo, kad pareiškėjos atstovas dalyvavo susirinkimuose ir buvo informuotas, kad negali realizuoti savo teisės į žemę tuose plotuose, kuriuose nurodė.

Taip pat pareiškėjos atstovas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gavo atsakymus į pateiktus skundus, kuriuose buvo nurodyta informacija apie neprivatizuotinus ir valstybės išperkamus žemės sklypus, apie negalimumą pretenduoti į asmenų, naudojančių nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. žemę laisvoje valstybinėje žemėje bei atsakymų apskundimo tvarką. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos atstovas jau 2010 m. lapkričio mėnesį žinojo, kad netenkintas jo prašymas panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d.

įsakymą Nr. V-1105 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1618 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų 30 kadastro vietovių patvirtinimo Jurbarko rajone“ priedų patikslinimo“, todėl praleido 1 mėnesio terminą administraciniam aktui skųsti ir teismo neprašė jo atnaujinti. Pareiškėja nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių praleido apskundimo terminą. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjos atstovo teiginys, kad D. K. asmeninio ūkio sklypas Nr. 454-1 yra suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje yra netikslus, kadangi šis sklypas suformuotas tik buvusioje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, kuri tuo metu, kai pretendentai į žemę rinkosi laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypus, jau buvo priskirta neprivatizuotinai žemei.

Taip pat ir žemės sklypai Nr. 506, 508, 510, 454-1 yra suprojektuoti Jurbarko rajono savivaldybei valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotuose ir skirti visuomenės poreikiams, joje negalima atkurti nuosavybės teisių natūra. Pažymėjo, kad žemės sklypas Nr. 463-1 teisėtai suteiktas fiziniam asmeniui V. M..

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi administracinę byla pagal pareiškėjos I. E. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nutraukė.

Teisėjų kolegija nurodė, jog byloje kilo klausimas dėl praleisto termino ginčyti Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-1105 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1618 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų 30 kadastro vietovių patvirtinimo Jurbarko rajone“ priedų patikslinimo“ antrą punktą. Atsakovo atsiliepimuose į patikslintus skundus ir teismo posėdžiuose akcentavo, jog pareiškėja praleido terminą ginčyti 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-1105 antrą punktą. Teismas pareiškėjai suteikdamas galimybę pateikti patikslintus skundus pabrėžė, jog pareiškėja aiškiai išdėstytų poziciją dėl termino skundui paduoti. Pareiškėja patikslintame skunde išdėstė savo poziciją dėl termino bei jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad terminas skundui paduoti nepraleistas, kadangi tik 2012 m. kovo 23 d. buvo gautas kadastro žemėlapio išrašas iš VĮ Registrų centro, iš kurio būtent ir sužinojo, kad teritorija, kuri pagal ginčijamą įsakymą turėtų būti priskirta visuomenės poreikiams tenkinti, yra paskirta kitam asmeniui. Tačiau tokia pareiškėjos išdėstyta pozicija neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje surinktai medžiagai (iš pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 5 d. skundo ir vėliau pateiktų aptikslintų skundų buvo galima daryti išvadą, jog pareiškėja (per savo atstovą D. A.) aktyviai dalyvauja nuosavybės atkūrimo į žemę procese (dalyvavo vykusiuose pretendentų susirinkimuose, kuriuose duomenys apie žemės plotus buvo viešai skelbiami, susipažino ir domėjosi Klausučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, raštais kreipėsi į NŽT prie Žemės ūkio ministerijos ir kt.)). Pareiškėja dėl savo pažeistų teisių nurodė, kad jai neteisėtai buvo atsisakyta perduoti sklypą Nr. 454-1, nurodant, kad visa teritorija (tame tarpe ir šis sklypas) yra priskirta visuomenės poreikiams, o vėliau, pareiškėjai susipažinus su Klausučių kadastro vietovės žemės reformos projektu, patvirtintu 2011 m. kovo 24 d. Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 32VĮ-191, pamatė, kad jos prašytos suprojektuoti teritorijos dalyje buvo suformuota žemėnauda Nr. 454-1 kitam asmeniui, o likusi dalis pažymėta kaip priskirta visuomenės poreikiams.

Teismas konstatavo, kad apie šį nurodytą pažeidimą pareiškėjai tapo žinoma 2011 m. birželio 30 d. Šias aplinkybes pareiškėjos atstovas patvirtino teismo posėdžio metu, taip pat nurodė savo patikslintame skunde (2011 m. birželio 30 d. pareiškėjai (jos atstovui) susipažinus su Klausučių kadastro vietovės žemės reformos projektu). Tokiu būdu pareiškėja praleido terminą skundui paduoti dėl nurodyto pažeidimo, kadangi pirminį skundą teismui pareiškėja padavė 2011 m. rugsėjo 5 d., paskutinį patikslintą skundą pateikė 2012 m. liepos 26 d., tuo tarpu kaip pati skunde nurodė, kad apie minėtą pažeidimą sužinojo 2011 m. birželio 30 d., t. y. akivaizdžiai praleidus 1 mėnesio terminą, kurio ji neprašė atnaujinti ir nurodė, kad terminas nepraleistas.

Kitu pažeidimu pareiškėja nurodė tokias aplinkybes, kad ji prašė suprojektuoti jai žemėnaudą į vakarus nuo žemėnaudos Nr. 463-1, dalį žemėnaudos Nr. 506, dalį žemėnaudos Nr. 508 bei dalį žemėnaudos Nr. 510. Jurbarko skyriaus darbuotojai motyvavo, kad šios teritorijos priskirtos visuomenės poreikiams ir atsisakė jas projektuoti. Vėliau sužinojo, kad žemėnaudoje į vakarus nuo žemėnaudos Nr. 463-1 kitam asmeniui suformuotas žemės sklypas Nr. 136. Skunde nurodė, kad šios aplinkybės pareiškėjai paaiškėjo 2012 m. kovo 23 d. gavus iš Valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapio išrašą, tačiau tokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pareiškėjos atstovas 2012 m. vasario 10 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kurio reikalavimai ir aplinkybės iš esmės tapatūs paskutiniam patikslintam skundui. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino, jog apie pažeidimus jis sužinojo 2011 m. birželio 30d., kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme jis pamatė Klausučių kadastro vietovės žemės reformos projekto žemėlapius, susipažino su suprojektuotomis žemėnaudomis. Iš administracinės bylos Nr. 872-422/2011 matyti, kad pareiškėja 2011 m. balandžio 26 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-1105 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1618 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų 30 kadastro vietovių patvirtinimo Jurbarko rajone“ priedų patikslinimo“, t. y. prašė panaikinti šioje byloje skundžiamą 2011 m. gegužės 6 d. administracinį aktą.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja nurodė, kad termino skundui paduoti ji nepraleido, nes apie pažeistas teises sužinojo tik 2012 m. kovo 23 d. (gavus iš Valstybinės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapio išrašą), šios aplinkybės teismas nelaikė termino skaičiavimo atskaitos tašku, kadangi 2011 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje pareiškėjai buvo tiesiogiai nurodyta, kad byloje skundžiamas įsakymas sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, o pats skundžiamas aktas pareiškėjai pateiktas 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. R4-15-2671. Teismas konstatavo, jog tai, kad skundžiamas aktas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes tapo žinoma 2011 m. balandžio 26 d., ir šis terminas laikomas atskaitos tašku skaičiuojant terminą skundui paduoti. Į teismą skundu pareiškėja kreipėsi 2011 m. rugsėjo 5 d., t. y. aiškiai praleidus terminą. Tai, kad pareiškėja 2012 m. kovo 23 d. gavo kadastro žemėlapio išrašą, negalėjo būti laikoma ta aplinkybe, kuri galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti savo teises. Pareiškėja turėjo galimybę ir privalėjo anksčiau kreiptis į VĮ Registrų centrą ir gauti reikiamus dokumentus.

Byloje taip pat nebuvo nustatyta duomenų, objektyviai trukdžiusių pareiškėjai kreiptis į teismą per įmanomai trumpą ir protingą terminą. Ištyręs nustatytas aplinkybės, teismas darė išvadą, kad gindama savo pažeistas teises pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog terminas kreiptis į teismą dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių nebuvo praleistas. Pareiškėja praleido terminą ginčyti Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-1105 dalį.

Teismas, nustatęs, kad byloje yra praleistas terminas skundui paduoti, netiria kitų skunde nurodytų aplinkybių.

Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė bylą nagrinėti tik pagal pateiktą teismui paskutinį patikslintą skundą (t.y. teisme gautą 2012 m. liepos 25 d.), visų kitų ankstesnių skundų reikalavimų atsisako. Teismas nurodė, kad atsisakymas buvo priimtas.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, jog 2011 m. birželio 30 d. susipažino su Klausučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2011 m. kovo 24 d. Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 32VĮ-191, ir jo 1 priedu. Būtent tada (2011 m. birželio 30 d.) sužinojo, kad pareiškėjos 2010 m. spalio mėn. prašytoje suprojektuoti teritorijoje, t.y. už D. K. namų valdos sklypo buvo suformuota žemėnauda Nr. 454-1 (0,04 ha) D. K. (7 eilės pretendentei).

Teigia, kad 2011 m. liepos 12 d., nepraleisdama Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste – ABTĮ) 33 str. 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino administraciniams aktams ginčyti, t. y. nepraėjus 1 mėnesiui nuo to laiko, kai sužinojo apie savo teisių pažeidimą, vadovaudamasi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, kurios atsakymą Nr. lSS-(7.5)-2010 gavo 2011 m. rugpjūčio 17 d. Tada nepraleisdama ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų kreipimėsi į administracinį teismą termino, 2011 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu.

Pažymi, kad skundas su reikalavimu įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių pakeisti šio skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 32VĮ-191 „Dėl Jurbarko rajono Klausučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo” 1 priedą taip, kad pareiškėjai I. E. būtų perduoti neatlygintinai žemės sklypai Nr. 454-1 (0,04 ha) paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui nepraleidus termino.

Pareiškėja nesutinka su Kauno apygardos administarcinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartyje padaryta išvada, jog iš prijungtos administracinės bylos Nr. 872-422/2011 matyti, kad pareiškėjai 2011 m. balandžio 6 d. tapo žinoma, kad skundžiams aktas sukelia teisines pasekmes iš Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ir laiko šį terminą (2011 m. balandžio 6 d.) atskaitos tašku skaičiuojant terminą skundui paduoti. Pareiškėja pažymi, kad administracinėje byloje Nr. 872-422/2011 Kauno apygardos teismui nutartimi atsisakyta skundą priimti netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl skundžiamų aktų, taip pat tai, kad iš šio dokumento žemėlapių pareiškėja sužinojo, kokios teritorijos priskirtos visuomenės poreikiams, tačiau pats savaime tokio dokumento turėjimas, be jį lydinčių dokumentų, nesuteikia galimybės žinoti, kad yra pažeistos ar nepažeistos pareiškėjos teisės.

Nurodo, kad po atsisakymo priimti skundą 2012 m. kovo 23 d. gavus iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio išrašą, paaiškėjo, kad ginčijamu Tauragės apskrities viršininko įsakymu visuomenės poreikiams priskirtoje teritorijoje sklypas Nr. 136 yra suteiktas privačiam asmeniui (sklypas Nr. 136 atitinka žemės sklypą (0,25 ha), priskirtą visuomenės poreikiams, esantį į vakarus nuo žemės sklypo Nr. 463-1). Tokios aplinkybės iš naujo sukėlė abejones pareiškėjai dėl Tauragės apskrities viršininko įsakymo teisėtumo.

Pareiškėja pažymi, kad ji veikė aktyviai, nes kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su skundais dėl Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 32VĮ-191, kuris išleistas ginčijamo Tauragės apskrities įsakymo pagrindu, o 2011 m. rugpjūčio 17 d. gavusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos atsakymus 2011 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi ir į Kauno apygardos administracinį teismą.

Teigia, kad 2012 m. vasario 10 d. pateiktame patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad žemėnauda, esanti į vakarus nuo numatytos suformuoti žemėnaudos Nr. 463-1, nėra suprojektuota visuomenės poreikių tenkinimui. Pareiškėjai tuo metu nebuvo žinoma, kad ši teritorija suprojektuota kitam asmeniui, o buvo žinoma tiktai tai, kad ji nėra suprojektuota visuomenės poreikiams. Akcentuoja, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip tapačios paskutinio patikslinto skundo aplinkybėm bei prieštaraujančiomis byloje surinktai medžiagai, kadangi teritorijos nesuprojektavimas visuomenės poreikias gali reikšti, kad projektavimo procesas atidėtas ir įvyks vėliau ir visai kas kita yra aplinkybė, kai visuomenės poreikiams priskirtas sklypas (Nr. 136) tampa privačiu, kas reiškia, kad pareiškėja, kuri bendrame pretendentų besirenkančių sklypus sąraše yra pirmoji, buvo apgauta per pretendentų susirinkimą, nors prašė šią teritoriją suprojektuoti arba tai, kad įvyko dar vienas Klausučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, į kurį pareiškėja turėjo būti kviečiama, nes jos nuosavybės teisės vis dar neatkurtos, tačiau nebuvo kviečiama ir negalėjo pasinaudoti savo teise rinktis, kas jau yra jos teisėtų interesų pažeidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį, kuria teismas administracinę bylą pagal pareiškėjos I. E. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nutraukė, nurodęs, jog pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą dėl jos skunde pateiktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai skundžiamas aktas neturėjo būti įteiktas asmeniui, yra laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-467/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-1105 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1618 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų 30 kadastro vietovių patvirtinimo Jurbarko rajone“ priedų patikslinimo“ antrą punktą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių pakeisti šio skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 32VĮ-191 „Dėl Jurbarko rajono Klausučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1 priedą taip, kad I. E. būtų perduodami neatlygintinai žemės sklypai Nr. 463-1, Nr. 454-1, žemės sklypų Nr. 506, Nr. 508, Nr. 510 dalys, pažymėti pareiškėjo priede Nr. 3.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog terminas kreiptis su skundu dėl nurodytų reikalavimų buvo praleistas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertinęs bylos medžiagą tinkamai nustatė momentą, nuo kada pareiškėjai tapo žinoma apie byloje skundžiamų aktų priėmimą ir jais pažeidžiamas jos teises bei interesus.

Šiuo atveju pareiškėja neprašė atnaujinti termino skundui dėl nurodytų reikalavimų pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą. Pažymėtina, jog ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo dėl byloje pateikto skundo.

Skunde keliamas reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių pakeisti 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 32VĮ-191 „Dėl Jurbarko rajono Klausučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1 priedą taip, kad pareiškėjai būtų neatlygintinai perduodami žemės sklypai Nr. 463-1, Nr. 454-1, ir žemės sklypų Nr. 506, Nr. 508, Nr. 510 dalys, pažymėtas pareiškėjo priede Nr. 3., yra betarpiškai susijęs su pirmu pareiškėjos reikalavimu, todėl nepatenkinus pirmojo reikalavimo, nėra galimybės išspręsti ir antro reikalavimo. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 32VĮ-191 yra priimtas Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-1105 pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. E. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė