269f7bb6-10d1-4fd3-bdbe-5dff052f20a4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1438-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01074-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „GJ baldai“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

2. PareiÅ¡kėja BUAB „GJ baldai“, atstovaujama administratorės, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu.

3. Nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas – V. U., po bankroto bylos iškėlimo neperdavė jokių bendrovės dokumentų, nebendradarbiavo su administratore, dėl ko jam teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi buvo paskirta 500 Eur bauda.

4. PareiÅ¡kėjos teigimu, UAB „GJ baldai“ bankrotÄ lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai buvusio bendrovės vadovo veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgaulingas ir (ar) netinkamas teisės aktuose nustatytos buhalterinės apskaitos vedimas. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019, matyti, kad UAB „GJ baldai“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma nuo 2016 m. gegužės 4 d. Be to, nuo pat bendrovės įsteigimo 2009 m., bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami Juridinių asmenų registrui, už kÄ taip pat yra atsakingas bendrovės akcininkas A. J., kuris nesidomėjo bendrovės finansine bÅ«kle ir nereikalavo, kad nurodyti dokumentai bÅ«tų pateikti vieÅ¡ojo registro tvarkytojui.

5. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad bendrovės vadovas nuslėpė nuo administratorės informacijÄ , jog bendrovė turi AB SEB banko mokėjimo kortelę, kuria pastarasis pasinaudojo po bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. Tokiu bÅ«du V. U. atliko nusikalstamÄ veikÄ ir pasisavino iÅ¡ bendrovės ir jos kreditorių 9 800 Eur lėšų. Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti apie tai, kad bendrovės vadovas, siekdamas asmeninės naudos, yra atlikęs ir daugiau neteisėtų ir bendrovės veiklos tikslams prieÅ¡taraujančių veiksmų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

7. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANÄ®), Ä®BÄ® su visais pakeitimais neteko galios, tačiau įvertinęs, kad bankroto byla bendrovei „GJ baldai“ iÅ¡kelta galiojanti Ä®BÄ® ir vadovaudamasis JANÄ® 155 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad pareiÅ¡kimas dėl Å¡ios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėtinas remiantis Ä®BÄ® nuostatomis. TokiÄ pozicijÄ teismas pagrindė ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020; 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-613-241/2020, 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-744-553/2020 ir kt.

8. Teismas nustatė, kad bendrovės „GJ baldai“ vadovu nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2018 m. spalio 18 d. buvo V. U., bendrovės akcininku nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. kovo 25 d. – I. K., o nuo 2016 m. kovo 25 d. – A. J.. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 26 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui paskirta 500 Eur bauda už bendrovės dokumentų ir turto administratorei neperdavimÄ , Å¡i bendrovės vadovo pareiga nėra įvykdyti iki Å¡iol.

9. Vertindamas, ar tokie bendrovės vadovo veiksmai sudaro pagrindÄ konstatuoti Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatytÄ tyčinio bankroto požymį, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , kurioje nurodoma, jog netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ . Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Tai reiÅ¡kia, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, jei teismas nustato pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylÄ nagrinėjančiu teismu gali bÅ«ti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia iÅ¡vados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019 ir kt.).

10. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 4 d. bendrovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria perleido jai priklausančiÄ penkių aÅ¡ių mechaninį medžio apdirbimo centrÄ už 25 000 Eur. Pažymėjo, kad administratorė nepateikė teismui duomenų, jog iÅ¡ gautų lėšų nebuvo atsiskaityta su bendrovės kreditoriais, taip pat netikrintas ir neanalizuotas bendrovės lėšų judėjimas atsiskaitomosiose sÄ skaitose, iÅ¡ ko bÅ«tų galima vertinti aktyvios veiklos vykdymo laikotarpį ir apimtis, nustatyti kontrahentus bei preliminariai spręsti dėl realios situacijos iki bankroto iÅ¡kėlimo, finansiniuose dokumentuose deklaruotų duomenų realumo.

11. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog administratorė kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, buvusiam vadovui neperduodant įmonės dokumentų bei turto. Sprendė, kad tyčinio bankroto pareiÅ¡kimui pagrįsti pareiÅ¡kėja nepateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (antstolio) bei jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ apie dokumentų bÅ«klę, sudėtį, iÅ¡samumÄ , spręsti apie finansinių ataskaitų duomenų atitiktį pirminiams apskaitos dokumentams.

Pažymėjo, kad byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, jog bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nėra ir (ar) jie tyčia yra paslėpti, sunaikinti, neišsaugoti ar kad bendrovės buhalterinė apskaita visai nebuvo tvarkoma. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir tai susiję su objektyviu negalėjimu nustatyti bendrovės nemokumo priežastis.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad teigdama, jog bendrovės akcininkas – A. J., taip pat atsakingas už bendrovės tyčinį bankrotÄ , pareiÅ¡kėja neanalizavo ir nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais paminėtas asmuo galėjo privesti bendrovę prie tyčinio bankroto. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. PareiÅ¡kėja BUAB „GJ baldai“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas pažeidė proceso teisės normÄ , nes netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, taip pat netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . 13.2. Byloje nenustatyta, dėl kokių priežasčių administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl spręstina, kad dokumentai neperduoti sÄ moningai ir tai sudaro pagrindÄ pripažinti, jog bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia.

Teismas Å¡ioje byloje nebuvo aktyvus, nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybių, susijusių su dokumentų neperdavimu. Pareiga įrodyti tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , dokumentų perdavimÄ tenka V. U.. 13.3. Nors teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad bendrovės dokumentai yra V. U. žinioje, visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kodėl dokumentai nėra perduoti administratorei. 13.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bÅ«tų tinkamas įrodymas Å¡ioje byloje.

Pirma, administratorei bendrovės dokumentai nebuvo perduoti, todėl nėra aiÅ¡ku, kokiÄ funkcijÄ Å¡ioje situacijoje turėtų atlikti antstolis. Be to, teismui nustačius, kad dokumentai yra V. U. žinioje, kad už dokumentų neperdavimÄ pastarajam yra paskirta bauda, darytina iÅ¡vada, jog buvęs bendrovės vadovas piktybiÅ¡kai vengia perduoti dokumentus. Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas nepagrįstai konstatavo įrodymų pareiÅ¡kimo patenkinimui trÅ«kumÄ . 13.5. Administratorė neturi jokių bendrovės dokumentų, o iÅ¡ turimų duomenų nėra galimybės nustatyti nei bendrovės veiklos, nei jos turto ir įsipareigojimų.

Administratorei prieinami duomenys yra bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, tačiau neturint jokių kitų buhalterinės apskaitos duomenų nėra galimybės nustatyti bendrovės nemokumo priežasčių, turėto turto ir kitų aplinkybių. 13.6. Teismas neteisingai įvertino V. U. veiksmus neperdavus bendrovės turto ir dokumentų ir nepagrįstai konstatavo nesant pakankamai duomenų iÅ¡vadai dėl buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimo ir (ar) paslėpimo. Vien faktas, kad V.

U. sÄ moningai neperduota dokumentų, yra pagrindas teigti, jog jie yra tyčia paslėpti ar sunaikinti, dėl ko administratorė negali nustatyti bendrovės turto kiekio, įsipareigojimų ir kitų finansinių duomenų. 13.7. Ä® bylÄ buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, o V. U. piktybiÅ¡kai dokumentų neperduoda administratorei. IÅ¡ į bylÄ pateikto 2019 m. birželio 26 d. kaltinamojo akto matyti, kad buvęs bendrovės vadovas pats pripažino, jog bendrovės dokumentus turi ir jų neperduoda administratorei, nes bijo dėl savęs, dėl galimo dokumentų klastojimo. 13.8.

Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui pripažinti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). 13.9. Teismui skundžiamoje nutartyje nurodžius, kad administratorė neva nepateikė duomenų apie tai, jog iÅ¡ V.

U. gautų pinigų nebuvo atsiskaityta su kreditoriais, iÅ¡kilo bÅ«tinybė su skundu pateikti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 25 000 Eur gavimo iki bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, kuris patvirtina pirmiau nurodytÄ aplinkybę. IÅ¡ naujo įrodymo akivaizdu, kad V. U. net neketino atsiskaityti su kreditoriais, lėšos iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos buvo tendencingai iÅ¡gryninamos skirtinguose bankomatuose paties bendrovės vadovo. Å is įrodymas patvirtina, jog pastarasis neatsiskaitė su kreditoriais ir galbÅ«t padarė jiems bei bendrovei žalÄ , neteisėtai pasisavindamas bendrovės lėšas.

Be to, neteisėtus veiksmus V. U. tęsė net ir įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ â€“ atliko nusikalstamÄ veikÄ ir pasisavino 9 800 Eur bendrovės lėšų.

14. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. PareiÅ¡kėjos skundžiamoje nutartyje teismas padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , konstatuodamas, jog bendrovės dokumentai yra buvusio jos vadovo žinioje. Vietoje žodžio „yra“ turėjo bÅ«ti žodis „nėra“. Tokia iÅ¡vada darytina visapusiÅ¡kai įvertinus teismo argumentus, kurių pagrindu konstatuota aplinkybė dėl bendrovės dokumentų buvimo V.

U. dispozicijoje. NurodytÄ klaidÄ patvirtina ir į bylÄ pateikti įrodymai: 2013 m. lapkričio 4 d. sutartis, 2016 m. gegužės 3 d. praneÅ¡imas dėl sutarties nutraukimo, 2016 m. gegužės 6 d. atsakymas, civilinės bylos Nr. e2-1199-820/2019 medžiaga ir kt. 14.2. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovės dokumentai nėra V. U. žinioje, jis jų nepaslėpė ir perduoti negali, nes Å¡ie dokumentai yra perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT). Administratorė nurodytos institucijos dispozicijoje esančius dokumentus gali gauti ir tai nepriklauso nuo buvusio bendrovės vadovo valios. 14.3.

Buvusi bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkytoja – UAB „Apskaitos analizė“, ne visus turėtus bendrovės buhalterinius dokumentus perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), buvo perduota tik dalis dokumentų, tuo tarpu likusių dokumentų nurodyta bendrovė neperdavė ir negrÄ Å¾ino UAB „GJ baldai“. UAB „Apskaitos analizė“ argumentai, kad ji neva visus bendrovės dokumentus yra perdavusi V. U., yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais duomenų perdavimo aktais. 14.4.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. UAB „Apskaitos analizė“ siekė prisiteisti skolÄ iÅ¡ bendrovės už apskaitos tvarkymÄ iki 2017 m. spalio 30 d., tuo tarpu bendrovė 2018 m. kreipėsi į teismÄ dėl dokumentų iÅ¡ UAB „Apskaitos analizė“ iÅ¡reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, nelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad 2016 m. UAB „Apskaitos analizė“ grÄ Å¾ino bendrovės vadovui visus dokumentus. 14.5. Nors administratorė teigia, kad į bylÄ pateikta Medžio apdirbimo centro pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog bendrovė vykdė Å«kinę veiklÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau vienkartinis turto pardavimo sandoris tokio jos teiginio neįrodo.

Bendrovė nevykdė veiklos nuo 2016 m., tai patvirtina ir aplinkybė, kad VMI nebuvo teikiamos PVM deklaracijos ir kita informacija. 14.6. Skundo argumentai dėl kaltinamajame akte nurodytų V. U. teiginių nepatvirtina, kad bendrovės vadovo žinioje yra visa buhalterinė apskaita. Kaltinamajame akte minimos 2016 m. sÄ skaitos faktÅ«ros ir bendrovės spaudas. V. U. turimos nedidelės dalies bendrovės dokumentų neperdavimas nesudaro pagrindo bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, tuo labiau kad dėl dokumentų neperdavimo yra atsakinga bendrovės apskaitÄ tvarkiusi UAB „Apskaitos analizė“. 14.7.

Bendrovė tapo nemoki dėl tarp akcininkų kilusio ginčo. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sulaikė savo mokėjimus už jai pagamintÄ ir parduotÄ produkcijÄ , kas nulėmė, jog bendrovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Aplinkybę, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo skolina UAB „GJ baldai“ 228 674,12 Eur sumÄ , patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019. 14.8. Kita aplinkybė, lėmusi bendrovės nemokumÄ , yra debitorės UAB „Eurelus“ 526 350 Eur skola bendrovei už jai parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018). 14.9.

Bendrovės bankroto byloje yra patvirtinti 382 642,50 Eur finansiniai reikalavimai, todėl įvertinus, kad bendrovė negavo 755 024,12 Eur pajamų, kurių bÅ«tų užtekę visiems įsipareigojimas įvykdyti, taip pat įvertinant, kad bendrovė turi komercinės paskirties patalpas, kurių vertė daugiau nei 100 000 Eur, akivaizdu, jog bendrovės vadovas jokio bendrovės turto nepasisavino, taip pat neatliko jokių kitų neteisėtų veiksmų, nulėmusių UAB „GJ baldai“ bankrotÄ . 14.10.

Aplinkybės dėl bendrovės lėšų pasisavinimo po bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ . Nurodyti veiksmai buvo atlikti jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Be to, lėšų gryninimas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo susijęs su tuo, kad bendrovė vadovui buvo skolinga didelę sumÄ neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. 14.11. Administratorei veikiant protingai ir apdairiai, dedant maksimalias pastangas dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų kopijų gavimo iÅ¡ FNTT, ji galėtų įvertinti realias bendrovės „GJ baldai“ bankrotÄ nulėmusias priežastis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta BUAB „GJ baldai“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį ribų. Dėl naujo įrodymo priėmimo 17. Apeliantė kartu su skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ BUAB „GJ baldai“ banko sÄ skaitos už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. spalio 11 d. iÅ¡raÅ¡Ä . Apeliantės teigimu, naujas įrodymas skirtas paneigti skundžiamos teismo nutarties iÅ¡vadÄ dėl bendrovės lėšų panaudojimo.

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Ä®vertinęs, kad pateiktas naujas įrodymas gali patvirtinti svarbias nagrinėjamam ginčui aplinkybes, kad dėl bylos elektroninio formato su Å¡iuo dokumentu turėjo galimybę susipažinti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, apeliacinės instancijos teismas BUAB „GJ baldai“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä prijungia prie bylos medžiagos ir atsižvelgs, vertindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl taikytinos teisės 20. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANÄ®, neteko galios Ä®BÄ® su visais pakeitimais (JANÄ® 153 straipsnis).

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės pareiÅ¡kimas dėl bendrovės „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėtinas remiantis Ä®BÄ® nuostatomis. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė aplinkybe, kad bendrovės bankroto procesas pradėtas dar galiojant Ä®BÄ®, JANÄ® 155 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia apygardos teismo iÅ¡vada nesutinka.

21. JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas (JANÄ® 155 straipsnio 1 dalis). 22. Lingvistinis bei loginis Å¡ios normos vertinimas patvirtina, kad įgyvendinant atitinkamas teises juridinio asmens bankroto procese nuo 2020 m. sausio 1 d., nepaisant to, jog bankroto procesas buvo pradėtas dar iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikytinos JANÄ® nuostatos, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, nustatytas JANÄ® 155 straipsnio 1 dalyje, tačiau teisė pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepatenka į paminėtoje normoje nustatytÄ iÅ¡imčių sÄ raÅ¡Ä .

23. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl UAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismui pateiktas 2020 m. balandžio 30 d., todėl šis klausimas turėjo būti sprendžiamas, remiantis JANĮ, o ne ĮBĮ nuostatomis.

24. Skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. e2-326-381/2020, Nr. 2-613-241/2020, Nr. e2-744-553/2020, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nepagrindžia, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikytinas Ä®BÄ®. Paminėtose Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose, sprendžiant taikytinos teisės klausimÄ , buvo vertinamas pareiÅ¡kimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo teismui momentas. Nurodytose bylose apeliacinės instancijos teismas visais atvejais nustatė, kad pareiÅ¡kimai buvo gauti iki JANÄ® įsigaliojimo, todėl, vadovaudamasis JANÄ® 155 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog tokių pareiÅ¡kimų nagrinėjimui taikytinas Ä®BÄ®.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino ne pareiÅ¡kimo dėl BUAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo teismui momentÄ , o bankroto bylos Å¡iai bendrovei iÅ¡kėlimo momentÄ , kuris, sprendžiant teisės aptariamo pareiÅ¡kimo nagrinėjimui taikymo klausimÄ , nėra aktualus. Kaip minėta, JANÄ® nuostatos taikomos ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, jeigu atitinkamos asmenų teisės ir pareigos atsiranda arba yra įgyvendinamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus.

25. Pasikeitus įstatyminiam juridinių asmenų bankroto teisinių santykių reglamentavimui, atitinkamai pasikeitė ir tyčinio bankroto instituto nuostatos. Nors apgaulingai ar aplaidžiai tvarkoma juridinio asmens buhalterinė apskaita, kaip vienas iÅ¡ tyčinį bankrotÄ apibrėžiančių požymių, kurio pagrindu nagrinėjamu atveju buvo praÅ¡oma BUAB „GJ baldai“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, yra nustatytas ir JANÄ® (70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), Å¡is požymis įstatymo leidėjo buvo atitinkamai pakoreguotas.

Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs pareiÅ¡kimo dėl BUAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui taikyti Ä®BÄ®, neįvertino atitinkamų korekcijų, susijusių su paminėto tyčinio bankroto požymio taikymu, įtvirtintų JANÄ®, ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimÄ . Dėl tyčinio bankroto požymio vertinimo 26. JANÄ® 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Vienas tokių požymių – juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

27. Iki JANÄ® galiojusio Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuriame buvo įtvirtintas aptariamas tyčinio bankroto požymis, reglamentavo, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, jog teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

28. Taigi pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimÄ apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas buvo vienas iÅ¡ požymių, kurį nustatęs teismas, turėjo bankrotÄ pripažinti tyčiniu, tačiau Å¡io požymio taikymui buvo privaloma nustatyti ir dar vienÄ aplinkybę – visiÅ¡kÄ arba dalinį negalėjimÄ nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Tuo tarpu pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ aptariamo tyčinio bankroto požymio taikymui nėra bÅ«tina įrodinėti aplinkybės, kad dėl apgaulingai ar aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, turto ir kitų aplinkybių.

29. Kita vertus, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant JANÄ® 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina iÅ¡vada, kad pagal naujÄ jį reglamentavimÄ , tyčiniu bankrotas gali bÅ«ti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Tuo tarpu JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, tame tarpe ir apgaulingas ar aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas, taikytini tik esant bent vienai privalomai JANÄ® 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sÄ lygai. Taigi vien JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus.

30. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ esmės atitinka kasacinio teismo praktikÄ dėl nurodyto instituto, suformuotÄ pagal anksčiau galiojusį Ä®BÄ®, kurioje pasakyta, jog Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

31. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymÄ ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

32. AiÅ¡kinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , kaip tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantį požymį, įtvirtintÄ anksčiau galiojusio Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

33. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio santykį su veiksmais, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis ir kurie priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu, yra nurodęs, kad šio tyčinio bankroto požymio specifika pasireiškia tuo, jog dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kai nėra galimybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti Å¡ių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar Å¡is nemokumas buvo sukeltas sÄ moningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sÄ moningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryÅ¡iui su nemokumu nustatyti bÅ«tina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau Å¡ių aplinkybių neįmanoma iÅ¡tirti, kai trÅ«ksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.

Dėl Å¡ios priežasties, esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarta teismų praktika iÅ¡ esmės aktuali ir galiojant JANÄ® nustatytam tyčinio bankroto reglamentavimui. Kaip minėta, vien JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių, tame tarpe ir apgaulingai ar aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos (JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (JANÄ® 70 straipsnio 1 dalis).

35. IÅ¡ įstatymų leidėjo pateiktos nurodytų teisės normų formuluočių matyti, kad siekiant bankrotÄ kvalifikuoti tyčiniu pagal JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , apgaulingas ar aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas turi bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu susijęs ne tik su sÄ moningais atsakingo asmens veiksmais, siekiant blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo, bet ir su įmonės nemokumu. Tačiau akivaizdu, kad dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ar dėl nurodytų dokumentų neiÅ¡saugojimo įrodyti Å¡ių aplinkybių priežastinį ryšį su juridinio asmens privedimu prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo bÅ«tų neįmanoma, todėl darytina iÅ¡vada, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedinimo, siekiant blogai valdyti juridinį asmenį ar sudaryti kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios padėties esminio pabloginimo, neprivalo bÅ«ti nustatinėjamas siekiant JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ taikyti kaip tyčinį juridinio asmens bankrotÄ kvalifikuojantį požymį.

36. Taigi apibendrinant pirmiau iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuotina, kad vadovaujantis JANÄ® 70 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, BUAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimui tyčiniu pakako nustatyti bent vienÄ JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytÄ aplinkybę (buhalterinės apskaitos apgaulingÄ ar aplaidų vedimÄ , finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimÄ ar neteisingų tokių dokumentų pateikimÄ , mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytÄ mokesčių mokėjimo vengimÄ ) bei tai, ar paminėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sÄ moningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogÄ bendrovės valdymÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys sudaro pagrindÄ konstatuoti paminėtų aplinkybių visumos egzistavimÄ ir pripažinti BUAB „GJ baldai“ bankrotÄ tyčiniu.

37. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad buvęs UAB „GJ baldai“ vadovas V. U. iki bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo disponavo jos dokumentais. Å ios teismo iÅ¡vados apeliantė skunde neginčija, tačiau su ja atsiliepime į skundÄ nesutinka suinteresuotas asmuo A. J.. Teigia, kad teismas padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , nurodęs, jog bendrovės dokumentai yra V. U. žinioje, nes vietoje žodžio „yra“, turėjo bÅ«ti žodis „nėra“. Teigia, kad raÅ¡ymo apsirikimÄ patvirtina bylos duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog bendrovės dokumentai yra buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios UAB „Apskaitos analizė“ bei FNTT žinioje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsiliepimo argumentais nesutinka.

38. Aplinkybę, kad atitinkami bendrovės „GJ baldai“ dokumentai yra buvusio jos vadovo žinioje, patvirtina ne tik į bylÄ pateikti VMI 2016 m. birželio 3 d. – rugsėjo 2 d. dokumentų poėmio aktai, kuriuose V. U. savo paraÅ¡u patvirtino, jog gavo iÅ¡ VMI paimtus dokumentus, bet ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. birželio 26 d. kaltinamas aktas, kuriame V. U., kaip kaltinamasis dėl svetimo turto pasisavinimo, iÅ¡dėstydamas savo pozicijÄ , nurodė, kad po bankroto bylos UAB „GJ baldai“ iÅ¡kėlimo negalėjo perduoti bankroto administratorei bendrovės dokumentų, antspaudo, nes bijojo, kad dokumentai bus klastojami.

Nepaisant to, kokį kiekį bendrovės dokumentų turi buvęs jos vadovas, jis privalo įvykdyti jam įstatyme nustatytÄ pareigÄ perduoti visus turimus dokumentus bankroto administratorei (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), ir nuo Å¡ios pareigos įvykdymo neatleidžia niekuo nepagrįstos prielaidos, kad dokumentai, juos perdavus administratorei, gali bÅ«ti klastojami.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡vados, kad V. U. disponuoja bendrovės „GJ baldai“ dokumentais, nepaneigia atsiliepime į skundÄ paminėti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1199-820/2019 duomenys. Tai, kad Å¡ioje byloje V. U. buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį UAB „Apskaitos analizė“ dėl bendrovės dokumentų grÄ Å¾inimo, neįrodo, kad pastaroji turėjo tokius dokumentus. Tuo labiau kad aplinkybė dėl to, kas iÅ¡ tiesų disponuoja bendrovės „GJ baldai“ dokumentais, nurodytoje byloje nebuvo nustatinėjama – teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi byla palikta nenagrinėta, ieÅ¡kovui nepatikslinus, kokius konkrečiai dokumentus jis siekia iÅ¡reikalauti iÅ¡ UAB „Apskaitos analizė“.

40. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių atmestinas ir atsiliepimo į skundÄ argumentas, kad aplinkybę, jog bendrovės dokumentai yra UAB „Apskaitos analizė“ žinioje, patvirtina pastarosios inicijuota civilinė byla bendrovei dėl atsiskaitymo už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1365-892/2018). Nurodyta aplinkybė paminėtoje byloje nebuvo nustatyta – teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu už akių atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, todėl suinteresuoto asmens prielaidos nėra įrodytos.

41. Tai, kad dalis bendrovės „GJ baldai“ dokumentų 2017 m. balandžio 3 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu VMI buvo perduoti FNTT, taip pat nepaneigia, kad V. U. disponuoja bent jau dalimi bendrovės dokumentų. Kaip minėta, 2019 m. birželio 26 d. kaltinamajame akte V. U. patvirtino, kad turi bendrovės dokumentus ir jų neperduoda bankroto administratorei, baimindamasis dėl galimo jų klastojimo. Tokie pastarojo parodymai užfiksuoti praėjus daugiau nei dviem metams po to, kai VMI perdavė FNTT atitinkamus bendrovės „GJ baldai“ dokumentus.

42. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

43. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina ne tik tai, kad V. U. disponuoja bendrovės dokumentais, bet ir tai, kad be svarbių priežasčių jų neperduota administratorei. Å iÄ aplinkybę įrodo minėtas 2019 m. birželio 26 d. kaltinamasis aktas, taip pat UAB „GJ baldai“ bankroto bylos duomenys – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi V. U. paskirta 500 Eur bauda už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimÄ . Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie objektyvias dokumentų neperdavimo administratorei priežastis (CPK 12, 178 straipsnis).

PareigÄ pagrįsti tokias priežastis turi atsakingi bendrovės valdymo organai, Å¡iuo atveju V. U., tačiau pastarasis, nors ir gavo teismo procesinius dokumentus, įpareigojančius pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu (iÅ¡ byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo pažymos matyti, kad nurodyti dokumentai V. U. įteikti 2020 m. gegužės 7 d.), nepateikė teismui nei atsiliepimo, nei duomenų apie bendrovės dokumentų neperdavimo priežastis.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad nustatytas V. U. turimų BUAB „GJ baldai“ dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei yra sÄ moningas, siekiant nuslėpti blogÄ bendrovės valdymÄ , leidžia spręsti į bylÄ pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo V. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, taip pat kartu su skundu pateiktas naujas įrodymas – BUAB „GJ baldai“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. spalio 11 d.

Pastarasis dokumentas patvirtina, kad V. U. nurodytu laikotarpiu išėmė iÅ¡ bendrovės „GJ baldai“ banko sÄ skaitos beveik 14 000 Eur sumÄ . Pirmiau minėtas apkaltinamasis nuosprendis patvirtina, kad V. U. neteisėtai pasisavino UAB „GJ baldai“ lėšas po bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo – iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 29 d. nuėmė 9 800 Eur. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi dėl bankroto bylos UAB „GJ baldai“ iÅ¡kėlimo nustatyta, jog bendrovė su finansiniais sunkumais susidÅ«rė dar 2016 m. ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai buvo sustabdžiusi Å«kinę – komercinę veiklÄ dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo.

Aptartos aplinkybės bei jas patvirtinantys duomenys yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. U., bendrovės dokumentų, tame tarpe ir pagrindžiančių pirmiau nurodytų lėšų panaudojimÄ , neperduoda administratorei sÄ moningai, siekdamas nuslėpti bendrovės valdymÄ , neatitikusį bendrovės veiklos tikslų ir jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų (CPK 185 straipsnis).

45. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad sprendimai, kai bendrovei susiduriant su finansiniais sunkumais, jos banko sÄ skaitoje esančios lėšos buvo naudojamos ne atsiskaitymui su kreditoriais ar kitoms bendrovės reikmėms, o naudojami nenustatytiems tikslams, buvo ne tik nenaudingi, bet ir žalingi bendrovei ir iÅ¡ esmės dar labiau pabloginę jos finansinę padėtį, kuri, kaip minėta, ir taip buvo sudėtinga nuo 2016 m. Tokių veiksmų atlikimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovė buvo sÄ moningai vedama prie bankroto. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, BUAB „GJ baldai“ bankrotas pripažintinas tyčiniu JANÄ® 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkto pagrindu.

46. JANÄ® 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotÄ tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ . Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu už BUAB „GJ baldai“ tyčinį bankrotÄ atsakingu pripažintinas V. U.. Dėl procesinės bylos baigties 47. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, pareiÅ¡kimo nagrinėjimui nepagrįstai taikė Ä®BÄ®, nesivadovavo kasacinio teismo praktika aktualiais byloje sprendžiamais klausimais ir dėl to padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl pagrindo pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu nebuvimo.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimas dėl BUAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Pripažinti, kad dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ tyčinio bankroto atsakingas asmuo – V. U.. Teisėja Aldona Tilindienė