2018-05-02 Nr. AB-8625-3-65-3-00313-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-497-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00313-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Vingis“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. D. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius), suderinti matininko T. M. paruoštą R. D. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) „Vingis“ (toliau – ir bendrija), (duomenys neskelbtini), planą be SB „Vingis“ pirmininko parašo.

2. Pareiškėja nurodė, kad 1992 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0607 ha ginčo žemės sklypą, esantį SB „Vingis“ ir pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad pagal sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, kurį 1992 m. birželio 10 d. parengė ir patvirtino tuometinis SB „Vingis“ valdybos pirmininkas, jai priklausančio sodo sklypo teritorija pažymėta stačiakampio forma, ribų linijos tiesios, be ribojimosi su apsisukimo aikštele. Pažymėjo, kad tokios sklypo ribos nubraižytos ir 1987 m. gegužės 7 d. patvirtintame statybą leidžiančiame plane.

3. Pareiškėjos teigimu, jos užsakymą vykdęs matininkas T. M., atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengtame plane pažymėjo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas. Patvirtino, kad ginčo žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su keliu ((duomenys neskelbtini)) bei teigė, kad dėl šios ir kitų sklypo ribų su gretimų žemės sklypų savininkais ginčų niekada nebuvo kilę. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje, ties jos ir gretimais sklypais, jokios apsisukimo aikštelės nėra, ši teritorija tokiu tikslu niekada nebuvo naudojama ir šiuo metu apsisukimo aikštelė nėra reikalinga.

4. Pareiškėjos vertinimu, SB „Vingis“ pirmininkas, nesutikdama su matininko T. M. parengtu ginčo žemės sklypo planu, ją diskriminuoja, kadangi kitai bendrijos narei leido žemės sklypo plane pasižymėti Šilagėlės gatvėje esančią apsisukimo aikštelę.

5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus, atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad matininko T. M. parengtame plane pažymėtos pareiškėjai priklausančio ginčo žemės sklypo ribos neatitiko SB „Vingis“ sodo išplanavimo projekte suprojektuotų sklypo ribų. Teigė, kad NŽT Panevėžio skyrius nurodė, jog ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla tikrinimui ir suderinimui privalo būti teikiama tik gavus SB „Vingis“ įgalioto valdymo organo pritarimą dėl ginčo žemės sklypo ribų.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Vingis“ atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad siekia, jog sodo sklypų savininkai bendrojo naudojimo teritorijų, ypač skirtų pravažiavimams, sąskaita neteisėtai nepasididintų jiems priklausančių žemės sklypų. Pripažino, kad pastebėjo, jog pareiškėja užėmusi dalį bendrojo naudojimo teritorijos, tačiau pašalinti šį pažeidimą nereikalavo, pretenzijas pareiškė tik pareiškėjai pradėjus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad SB „Vingis“ laikosi pozicijos, jog bendrija nederins žemės sklypų planų, jeigu jie neatitiks sodo išplanavimo projekto, kadangi yra prasidėjusi bendrijos teritorijoje esančių kelių perdavimo vietos savivaldybei procedūra.

II. 10. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja byloje kėlė ginčą, ar NŽT Panevėžio skyrius, patikrinęs matininko T. M. parengtą jai priklausančio sodo sklypo kadastrinių matavimų bylą, pagrįstai nesuderino žemės sklypo plano.

12. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 8 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 2 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 65, 35–37, 21, 32.1.1 punktais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 ir 22 punktais, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikrinimo taisyklių (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija), 8, 8.3, 8.6 punktais, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 6 straipsnio 2–3 dalimis, 9 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (2008 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. X-1795, 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-996, 2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182, 2014 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XII-845, 2014 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XII-1425 redakcija) (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas) 6 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsniu.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), SB „Vingis“, kuris jai parduotas įgyvendinant Žemės reformos įstatymo nuostatas. Vykdydamas pareiškėjos užsakymą matininkas T. M. atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė kadastrinių matavimų bylą ir pateikė ją tikrinti atsakovui. NŽT Panevėžio skyriaus specialistas 2015 m. liepos 2 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 23KAM-63394, kuriame nurodė kadastrinių matavimų metu padarytus pažeidimus, kadastro duomenų bylos neatitikimą Kadastro nuostatų 21, 37.8 ir 56 punktų bei Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 ir 29.8 punktų reikalavimams. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir prašė patvirtinti matininko T. M. parengtą ginčo žemės sklypo planą, nurodydama, kad nuo 1992 m. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio forma, atsižvelgiant į 1987–1992 metais išduotus planus, yra stačiakampio formos, sklypo ribų kraštinės lygios, faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas 6,068 ha. Kadastrinių matavimų metu paaiškėjus, jog pareiškėjos valdomo žemės sklypo plotas sumažėjo iki 0,0560 ha, pareiškėja nesutiko, jog jis būtų sumažintas transporto apsisukimui reikalingos aikštelės atžvilgiu. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, nurodė, kad matininko parengtame plane pažymėtos ginčo žemės sklypo ribos atitinka pareiškėjos turimą pirminį sklypo planą, tačiau neatitinka SB „Vingis“ išplanavimo projekte suprojektuotų sodo sklypo ribų, kadangi ginčo žemės sklypo šiaurės vakarinė dalis užima (duomenys neskelbtini) gatvės gale suprojektuotos automobilių stovėjimo aikštelės pietrytinės dalies kampą. Dėl nurodytos priežasties atsakovas matininko parengtos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos nederino, pažymėdamas, jog žemės sklypas suformuotas, neatsižvelgiant į SB „Vingis“ sodo išplanavimo projektą, bei nesant SB „Vingis“ pirmininko pritarimo dėl nustatytų žemės sklypo ribų.

14. Teismas, įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens SB „Vingis“ byloje pateiktą sodo išplanavimo projekto ištrauką, kurioje pažymėtos mėgėjų sodų sklypų vietos ir ribos, preliminarios numatytų statyti sodo namelių vietos bei bendrojo naudojimo sodo žemės teritorijos, sprendė, kad minėtas išplanavimo projektas vertintinas kaip Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkte nurodytas teritorijų planavimo dokumentas, privalomas kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims. Pažymėjo, kad SB „Vingis“ sodo išplanavimo projekto ištraukoje įbraižyto sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinė riba nėra tiesi, ji ribojasi su pravažiavimo išplatėjimu, pereinančiu į gretimą sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjos pateiktame 1992 m. birželio 10 d. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane esantys žymėjimai neatitinka SB „Vingis“ sodo išplanavimo projekto. Sugretinęs ir išanalizavęs SB „Vingis“ sodo išplanavimo projektą bei matininko T. M. parengto ginčo žemės sklypo planą, teismas sprendė, kad matininko parengtas planas taip pat neatitiko SB „Vingis“ sodo išplanavimo projekto.

15. Teismas, vadovaudamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto nuostatomis, darė išvadą, kad ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliekantis matininkas privalėjo įvertinti, jog pagal SB „Vingis” sodo išplanavimo projekto duomenis, pareiškėjai priklausantis sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje dalyje ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – kelio ((duomenys neskelbtini) gatvės) pabaigoje esančiu išplatėjimu, skirtu transporto priemonėms apsisukti. Kadangi matininko parengtas sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas nebuvo suderintas su SB „Vingis“ pirmininku, teismas vertino, jog minėtas sodo sklypo planas parengtas pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir Kadastro nuostatų 32.1.1 punktą.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas, matininko parengtos ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos tikrinimo metu nustatęs nurodytus pažeidimus, turėjo pagrindą nederinti žemės sklypo plano, t. y. neatlikti jam, kaip viešojo administravimo subjektui, priskirtų veiksmų.

III. 17. Pareiškėja R. D. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad matininkas T. M., atlikdamas kadastrinius matavimus, ginčo žemės sklypą pamatavo pagal faktiškai naudojamą plotą, todėl kadastriniai matavimai turėjo būti suderinti be SB „Vingis“ pirmininko pritarimo.

19. Pareiškėja pažymi, kad per visus metus, kuomet ji naudojosi minėtu žemės sklypu, ginčų tarp kaimynų dėl ribų nebuvo kilę, todėl prašo teismo leisti susitvarkyti nuosavybės dokumentus į ginčo sklypą. Teigia, kad iš byloje pateikto SB „Vingis“ sodo išplanavimo projekto ištraukos ir faktiškai atliktų matavimų matyti, jog SB „Vingis“ brėžiniai neatitinka faktinio sklypo naudojimo.

20. Pareiškėjos vertinimu, SB „Vingis“ pirmininkas nepasirašė jos kadastrinių matavimų iš keršto už bendrijos revizijos metu nustatytus pažeidimus. Pabrėžia, jog SB „Vingis“ pirmininkas kitiems sklypo gyventojams leido beveik visiškai panaikinti apsisukimo aikšteles ir papildomai pasididinti turimą sklypo plotą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Vingis“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja siekia įteisinti neteisėtai prie savo žemės sklypo prijungtą dalį transporto priemonių apsisukimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje. Pažymi, kad pareiškėja nuo pat sklypų privatizavimo naudojosi minėtą apsisukimo aikštele, kaip savo sklypo dalimi, pagal planą, kurį pati nusibraižė. Mano, kad ankstesnis bendrijos pirmininkas pareiškėjos ginčo žemės sklypo planą pasirašė, nepatikrinęs jo pagrįstumo ir atitikimo generaliniam planui.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad ne vienas bendrijos gyventojas apsisukimo aikštelių atžvilgiu pasididino turimus žemės sklypus, o savivaldybei pagal naujai priimtus įstatymus perimant sodų bendrijų vidaus kelius, gyventojai pradėjo atlikinėti kadastrinius matavimus, kurių metu išryškėdavo minėti neatitikimai. Nurodo, kad siekiant atstatyti projektinį kelių plotą, turi būti susiaurinamos bendrijos gyventojų žemės plotų ribos. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, reikalavimu, jog žemės sklypo riba turi būti suderinta su sodų bendrijos pirmininku ar įgaliotu asmeniu, siekiama užkirsti kelią neteisėtai prisijungtų žemės sklypų įteisinimui, dėl ko sklypų planų, padarytų pagal faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą ir neatitinkantį generaliniam planui, kaip bendrijos pirmininkas nepasirašo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas NŽT Panevėžio skyrius, patikrinęs matininko T. M. parengtą pareiškėjai priklausančio sodo sklypo kadastrinių matavimų bylą ir nustatęs Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto nuostatų pažeidimus, pagrįstai nederino žemės sklypo plano.

25. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus (0,0607 ha ploto). 2004 m. nuosavybėn jį įsigijo pareiškėja. Tikslu atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2015 m. vasario 19 d., parengė kadastrinių matavimų bylą ir pateikė ją tikrinti NŽT Panevėžio skyriui, kuris atsisakė tai daryti. Pastarasis patikrinęs parengtą kadastrinių matavimų bylą nustatė, kad žemės sklypo planas neatitinka Kadastro nuostatų atitinkamų reikalavimų bei atsisakė jį derinti.

26. Šiuos ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis." Šios teisės normos aiškinimui svarbi yra „mėgėjiško sodo teritorijos“ sąvoka, kurios prasmė yra pateikiama Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182 redakcija). Pagal šią teisės normą „Mėgėjų sodo teritorija - savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).“

27. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas (savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas; žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas), yra tas administracinis teisės aktas, kuriuo yra apibrėžiamos konkrečiai sodininkų bendrijai priskirtos teritorijos ribos bei šioje teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuos nuosavybės teise valdo sodininkai ir kiti asmenys, ribos bei žemės skirtos sodininkų bendrijai bendram naudojimui, ribos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1476/2014).

28. Reikalavimas žemės sklypus parduoti privačion nuosavybėn pagal atitinkamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, lemia, kad ir žemės sklypo ribos turi atitikti šio dokumento sprendinius.

29. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio ir Kadastro nuostatų 21 punkto nuostatos.

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką." O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad "Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka."

30. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1381-438/2016).

31. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 04 01 nutarimo Nr. 303 redakcija), <...> „Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.“

32. Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1. arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2. arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013).

33. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys, kiek tai susiję su sklypo ribomis ir konfigūracija neatitinka teritorijų planavimo dokumento - SB „Vingis“ sodo išplanavimo projekto, sprendinių. Šių aplinkybių pareiškėja ir neginčija. Tai lemia, kad pareiškėjos parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenys neatitinka aptarto teisinio reglamentavimo. Dėl ko atsakovo atsisakymas patvirtinti šiuos duomenis yra pagrįstas bei teisingas.

34. Byloje nustatyta ir tai, kad ginčo žemės sklypo ribos ir konfigūracija neatitiko minėto teritorijų planavimo dokumento sprendinių, jau tuomet kai šis žemės sklypas buvo suformuotas pagal preliminarius matavimus. Minėta, kad tais atvejais, kai žemės sklypo ribos ir konfigūracija neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), tai šis neatitikimas gali būti taisomas dvejopai: arba patikslinant žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba patikslinant teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Pagal Nuostatų 21 punktą sprendimą tuo klausimu turi priimti žemėtvarkos skyrius, surašydamas atitinkamą išvadą arba dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje arba dėl žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo.

35. Iš bylos matyti, kad NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. rugpjūčio 28 d. rašte pareiškėjai nurodė, kad jos žemės sklypo ribos ir konfigūracija turi būti nustatytos pagal teritorijų planavimo dokumento - SB „Vingis“ sodo išplanavimo projekto sprendinius. Tai lemia, kad atsiradęs žemės sklypo skirtumas (jo sumažėjimas) turi būti kompensuojamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Be to, jei pareiškėjos nuomone jei valstybinės valdžios institucijų veiksmais, nustatant pirmines žemės sklypo ribas ir konfigūraciją, buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ji šią žalą gali bandyti išsiieškoti CK 6. 271 straipsnio tvarka ir sąlygomis.

36. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė