269ee255-4c56-48bb-bc3a-38d369852df8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-154-656/2012Teisminio proceso Nr.2-48-3-00915-2010-5              Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1.; 44.5.2.4.; 73.2.5.5; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. sausio 26 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo G. J. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UADB „Ergo Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

J. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė :             I.Ginčo esmė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo G. J. 3742,55 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei 122,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad 2009-02-12 eismo įvykio metu, atsakovo vairuojamas automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs apgadino automobilį MB E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Eismo priežiÅ«ros tarnyba nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. Po eismo įvykio atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai.

Atsakovo civilinė atsakomybė, vairuojant automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „Ergo Lietuva“. IeÅ¡kovas atlygino dėl eismo įvykio žalÄ patyrusiam asmeniui nuostolius, iÅ¡mokėdamas jam 3742,55 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovui pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 4 d., ieÅ¡kovas įgijo į atsakovÄ atgręžtinio reikalavimo teisę.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas nenustatytas, todėl ieÅ¡kovas neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino pilnai. Priteisė iÅ¡ G. J. 3742,55 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3742,55 Lt žalos atlyginimo sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2010-04-15, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 112,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų UADB „Ergo Lietuva“.

Priteisė iš G. J. 12,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008-12-01 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-979901. 2009-02-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas susidūrė su MB E320 automobiliu, kurį apgadino. Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nutarimu atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo skirta 3400,00 Lt bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams, t.y. jis buvo nubaustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu buvo apgadinta transporto priemonė MB E320, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bei už tai, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2010-12-20 nutartimi pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nutarimo rezoliucinę dalį, pripažindamas atsakovÄ kaltu padarius teisės pažeidimÄ numatytÄ ATP 127 str. 2 d. o administracinio teisės pažeidimo teisenÄ , pradėtÄ pagal ATPK 130 str. 1 d., nutraukė nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant žalos atlyginimo civiline tvarka klausimÄ yra svarbu nustatyti pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos faktÄ ir nėra svarbu, ar asmuo iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, ar jo veiksmuose tyčios nebuvo.

Teismo vertinimu, įstatymas draudiko, sumokėjusio iÅ¡mokÄ , teisės reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nesieja su asmens nubaudimu administracine tvarka pagal ATPK 130 str. 1 d. Teismas nustatė aplinkybę, kad atsakovas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, todėl pripažino ieÅ¡kovui regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Atsakovas G.

J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimÄ (b.l. 58-60). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (administracinė byla Nr.N444-2739/2010) administracinio teisės pažeidimo teisena, pradėta atsakovo atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. (už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos), nutraukta nesant pažeidimo sudėties. Remiantis CPK 182 str. 2 d. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos nesant atsakovo veiksmuose tyčios, apelianto teigimu, ieÅ¡kovas neįgijo atgręžtinio reikalavimo teises į jį. IeÅ¡kovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti (b.l.62-64).Atsiliepimas grindžiamas argumentais, jog administracinėje byloje Nr.N444-2739/2010 priimta nutartis prejudicinės reikÅ¡mės neturi nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , nes administracinės ir civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos yra skirtingos.

Reminatis CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Administracinėje byloje Nr.N444-2739/2010 nustatyta, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino. Todėl minėtas nutarimas savaime nepaneigia atsakovo civilinės atsakomybės, kuriai kilti pakanka bet kokios kaltės formos. Be to, taikant administracinę ir civilinę atsakomybę skiriasi įrodinėjimo pareiga: administracinėje – galioja nekaltumo prezumpcija, o civilinėje – skolininko kaltė yra preziumuojama.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 320 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 1 d.).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo ir atsakovo pareigos atlyginti draudikui Å¡io sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui, buvimo ar nebuvimo, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino materialines teises normas, tinkamai taikė įrodinėjimo institutÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ nesudaro.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2008-12-01 buvo sudaryta Ä®prastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-979901 (b.l. 6). 2009-02-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas susidÅ«rė su MB E320 automobiliu, jį apgadino (b.l. 11-12).

Atsakovo kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ Ä¯rodyta (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010-12-20 nutartis). IeÅ¡kovas atlygino dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ jÄ patyrusiam asmeniui iÅ¡mokėdamas 3742,55 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir reikalauja, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakovas, kaip atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nes jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDÄ® ) 22 str. 1 d. 4 p. ).Taigi ieÅ¡kovo (draudiko) reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui – ieÅ¡kinyje kildinamas iÅ¡ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių.

Apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra draudiko atgręžtinio reikalavimo teisės, esant privalomojo draudimo civiliniams teisiniams santykiams, įgyvendinimo klausimas. Apeliantas apeliaciniame skunde nekvestionuoja nei žalos padarymo nukentėjusiajam asmeniui fakto, nei jos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, o apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad jo kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos neįrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje, tai turi prejudicinę galiÄ ir Å¡ioje byloje, todėl nekyla atsakomybė TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu grÄ Å¾inti draudikui jo iÅ¡mokėtas sumas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., TPVCAPDÄ® 12 str.). TPVCAPDÄ® 22 str. pirmojoje bei antrojoje dalyse yra iÅ¡vardinti savarankiÅ¡ki pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.

Vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų - atsakingas asmuo pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos (TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 4 p.). Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, praneÅ¡ti policijai apie įvykį, taip pat bei imtis kitų veiksmų, iÅ¡vardintų TPVCAPDÄ® 12 str. Å ie reikalavimai yra svarbÅ«s tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už jÄ apimtis.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 59 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, Å¡iuo atsakingu asmeniu įvardindamas patį transporto priemonę vairavusį asmenį arba kitÄ teisės aktų nustatyta tvarka atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį, jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (Taisyklių 59.4 p.).Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas sprendimas Å¡iuo atveju turi prejudicinę galiÄ .

Vykdant administracinį persekiojimÄ galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 str. 1 d. (pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs) bÅ«tent institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , turėjo pareigÄ Ä¯rodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos. Pats atsakomybėn patrauktas asmuo neturi pareigos teikti savo nekaltumo įrodymų.

Civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Abi Å¡alys turi vienodÄ pareigÄ teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ sudarančius įrodymus (CPK 178 str.) Pagal CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų vertinimo procedÅ«ra yra grindžiama tikėtinumo taisykle, t.y. teismas daro iÅ¡vadÄ apie tam tikros aplinkybės egzistavimÄ , jeigu byloje surinkta medžiaga leidžia daryti prielaidÄ , jog yra didesnė tikimybė jÄ buvus, nei nebuvus.

Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008).IÅ¡ eismo įvykyje dalyvavusių automobilių nuotraukų administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l.

38) bei transporto priemonės apžiūros – defektų akto Nr. TPA 232099 (b.l.

21) daugiau tikėtina, kad automobilių susidÅ«rimo metu atsiradę apgadinimai (sudaužytas bamperis, žibintas), jų pobÅ«dis bei mechanizmas turėjo lemti, kad atsakovas atbuline eiga vairuodamas automobilį turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį. Todėl pripažintina, kad atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos sÄ moningai ir tai suvokdamas. Atsižvelgtina ir į tai, kad net ir nesant atsakovo tiesioginės tyčios, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojams taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai.

Transporto priemonės vairuotojas turi bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingas, juo labiau, važiuodamas atbuline eiga, todėl jam atsakomybė gali kilti ir esant dideliam nerÅ«pestingumui (nors ir nenori pasekmių, bet turėjo ir galėjo suprasti, kad veikia rizikingai, numatyti pasekmes ir jų iÅ¡vengti), nes civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikÅ¡mę didelis neatsargumas gali bÅ«ti prilyginamas tyčinei kaltės formai.Taigi nustačius, kad atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos tyčia ar esant dideliam nerÅ«pestingumui, jam kyla atsakomybė regreso tvarka grÄ Å¾inti draudikui jo iÅ¡mokėtas sumas TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu.

Be to, nors pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, tačiau toks apdraustojo elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos (Taisyklių 60.1. p.), šia teise ieškovas ir pasinaudojo.Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,                                                               n u t a r i a : Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Andrius Ignotas