269c77ea-c3f8-4a92-a31d-182b495e2e3e · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-459-1042/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01448-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.5.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) A. A. – K. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5321-1051/2023, inicijuotoje pagal ieÅ¡kovės A. A. – K. ieÅ¡kinį atsakovui S. R., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, UAB „A.“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė A. A. – K. pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovui S. R., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, UAB „A.“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kuriuo praÅ¡o nustatyti žemės sklypų ribÄ pagal matininko UAB „A.“ parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu dėl pateiktų pastabų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovui priklausančio gretimo sklypo matininko G. Å . parengtos sklypo Nr. 20 bylos atmestos ir, nors Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pripažįsta, kad ieÅ¡kovės sklypo kadastriniai matavimai teisingi, tačiau nurodė, kad esant prieÅ¡taravimų preliminarių matavimų duomenyse, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos „netvirtins Sklypo Nr. 19 kadastrinių matavimų bylų, kol nebus pateiktas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių bendros ribos kilo ginčas, savininkų raÅ¡tiÅ¡kas susitarimas dėl bendros ribos nustatymo arba teismo sprendimas“.

2. Atsakovas S. R., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į ieškinį, rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. birželio 13 d. nutartimi nutarta ieÅ¡kovės A. A. – K. ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia ieÅ¡kovės keliami reikalavimai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieÅ¡kovei kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Aplinkos ministerijos pagal Kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimus, tam, kad bÅ«tų įvertinti ne tik žemės sklypų kraÅ¡tinių ilgiai, esantys pačioje tiesiojoje linijoje, o, kad bÅ«tų kompleksiÅ¡kai įvertinti visi dokumentai ir bÅ«tų atlikta natÅ«roje esančio žemės ploto analizė, nustatant priežastis, lėmusias tikėtinÄ Å¾emės sklypų persidengimÄ , atitinkamai suraÅ¡ant nagrinėjamos situacijos iÅ¡vadÄ , atitinkančiÄ Kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimus, t. y. ikiteismine tvarka sprendžiant susidariusiÄ situacijÄ bei iÅ¡taisant tikėtinas klaidas, galimai padarytas nustatant žemės sklypų ribas, arba atsisakant klaidas iÅ¡taisyti. Teismas taip pat atÅ¡aukė byloje 2023 m. birželio 15 d., 13.30 val., paskirtÄ parengiamÄ jį teismo posėdį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

4. Skųsdama Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. birželio 13 d. nutartį, apeliantė (ieÅ¡kovė) A. A. – K. praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

4.1. Nagrinėjamam ginčui nėra taikoma ikiteisminė tvarka, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos jau yra konstatavusi, kad ieÅ¡kovės kadastriniai matavimai yra teisingi, t. y. teisingai nustatytos žemės sklypo ribos. Todėl ieÅ¡kovė, esant ginčui su gretimo žemės sklypo savininku (atsakovu) dėl žemės sklypų ribos, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ , o ne ikiteismine tvarka į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Aplinkos ministerijos.

4.2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto norma ginčo atveju nėra aktuali ir neturi būti taikoma. Ieškovės žemės sklypo ploto skirtumui neviršijant maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, ieškovė neturėjo pareigos kreiptis į teritorinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skyrių dėl išvados pateikimo.

4.3. 2023 m. sausio 2 d. raÅ¡te Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra iÅ¡dėsčiusi, kad: „Šiaulių skyrius <..> iÅ¡nagrinėjo žemės sklypų projektinis Nr. 20, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas Nr. 20); projektinis Nr. 19, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas Nr. 19); projektinis Nr. 17, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas Nr. 17); projektinis Nr. 4, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Sklypas Nr. 4), esančių tarp miÅ¡ko kvartalinės linijos, su kuria sutampa Sklypo Nr. 20 pietvakarinė riba ir kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus, 2022 m. gegužės 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje“.

4.4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Å iaulių skyrius „padarė iÅ¡vadÄ , kad atliekant preliminarius matavimus nustatyti žemės sklypų (Sklypo Nr. 20, Sklypo Nr. 19, Sklypo Nr. 17 ir Sklypo Nr. 4) pietrytinės ribos linijų ilgiai yra neteisingi, nes jie neatitinka Projekte įbraižytų žemės sklypų ribų ir natÅ«roje nustatyto bendro linijos ilgio. Visų žemės sklypų minimi linijų ilgiai, nustatyti atliekant geodezinius matavimus, yra trumpesni, nei nurodyta preliminarių matavimų abrisuose ir atitinka Projekte įbraižytas sklypų ribas, o plotai mažesni (leistinumo ribose), nei buvo suprojektuoti ir nustatyti preliminariais matavimais. Sklypai Nr. 19 ir Nr. 17 buvo suprojektuoti anksčiau parengtuose (preliminariu ir 2000 m.) projektuose, Sklypas Nr. 19 buvo paženklintas (duomenys neskelbtini), o Sklypas Nr. 20- (duomenys neskelbtini), tai yra Sklypo Nr. 19 ribos buvo nustatytos anksčiau, negu Sklypo Nr. 20, todėl tikimybė, kad, atliekant Sklypo Nr. 19 kadastrinius matavimus, Å¡io sklypo riba ties pietvakariniu kampu buvo paslinkta į pietų pusę sumažinant SklypÄ Nr. 20, buvo atmesta“.

4.5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Å iaulių skyrius „padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamų žemės sklypų (Sklypo Nr. 19, Sklypo Nr. 17 ir Sklypo Nr. 4) ribos, nustatytos atliekant geodezinius matavimus, yra teisingos. Padaryta prielaida, kad, braižant sklypo Nr. 20 preliminarių matavimų abrisÄ , matininkas suklydo nurodydamas linijų ilgius“.

4.6. Teismas, priimdamas nutartį, elgėsi šališkai, kadangi nutartį priėmė vadovaudamasis išimtinai atsakovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nepasiūlęs ieškovei pateikti savo pozicijos dėl atsakovo rašytinių paaiškinimų turinio.

4.7. Nutartis priimta kelios dienos prieÅ¡ parengiamÄ jį teismo posėdį, kuris buvo atÅ¡auktas, todėl ieÅ¡kovei nesuteikta galimybė dėl atsakovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pasisakyti parengiamajame teismo posėdyje.

4.8. Nutartis priimta neatsižvelgus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atliktus ginčo sklypų, dokumentų ir faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje vertinimus.

4.9. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo teiginiu, kad ieÅ¡kovė ginÄÄ turėtų spręsti ne su atsakovu, su kurio žemės sklypu ribojasi ieÅ¡kovės žemės sklypas, o su Sklypo Nr. 17, kurio riba su ieÅ¡kovės žemės sklypu sutampa, savininku.

5. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atsakovas S. R. praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

5.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad reikia taikyti Kadastro nuostatų 21 punkto nuostatas ir pirmiau situacijÄ kompleksiÅ¡kai spręsti ikiteismine tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių skyriuje, nes ta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių skyriaus analizė, kuria remiasi ieÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek atskirajame skunde, yra neiÅ¡sami ir neatitinka Kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimų.

5.2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Å iaulių skyrius nesiėmė veiksmų, priskirtų jo kompetencijai pagal Kadastro nuostatų 21 punktÄ , kad ikiteismine tvarka iÅ¡spręsti susidariusiÄ problemÄ , bet vietoj to nukreipė kaimyninių žemės sklypų savininkus (ieÅ¡kovę ir atsakovÄ ) į teismÄ arba pasiÅ«lė jiems susitarti, ko nenumato Kadastro nuostatų 21 punktas.

5.3. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių skyriaus raÅ¡tu ir atsiliepimu, kurie yra paremti prielaidomis, o ne tikrovę atitinkančiais faktais. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl žemės sklypų ribų nustatymo bÅ«tina vadovautis patikima informacija, gauta atlikus iÅ¡samiÄ kompleksinę dokumentų ir vietovės situacijos analizę, o ne prielaidomis, o nagrinėjamu atveju yra akivaizdus tokios analizės trÅ«kumas.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė skundÄ tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

6.1. IeÅ¡kovės atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti įrodymais ir žemės sklypų kadastro duomenų nustatymÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

6.2. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

6.3. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius neturi imtis išimtinai teismo kompetencijai vykdyti skirtų funkcijų, kai yra kilęs tarp savininkų faktinis ginčas dėl sklypo ribų.

6.4. Civilinėje byloje kartu su ieškovės ieškiniu ir Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimu buvo pateikti įrodymai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba yra išnagrinėję ir įvertinę administracine tvarka UAB „A.“ matininko R. M. atliktus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir juos laiko teisingais, todėl neturi būti taikoma administracinė procedūra.

6.5. Nacionalinė žemės tarnyba administracine tvarka jau nagrinėjo ginčo situacijÄ , taip pat įvertino Sklypo Nr. 17 duomenis ir priėmė minėtas iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės A. A. – K. ieškinys atsakovui S. R., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, UAB „A.“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismÄ siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismÄ atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali bÅ«ti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas, jei Å¡ia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei Å¡ia tvarka pasinaudoti negalima (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).

10. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieÅ¡kovui tuo atveju, kai nustatomas ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesÄ . Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad dėl teismo sprendimo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ nepagrįstai pailgėja bylos iÅ¡nagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiÅ¡kumo principu, kadangi ieÅ¡kovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iÅ¡ naujo inicijuoti kitÄ procesÄ , kuriame pakartotinai bÅ«tų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ , kai nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismÄ pakartotinai pailgėtų bylos iÅ¡nagrinėjimo trukmė, galėtų bÅ«ti pažeista ieÅ¡kovo teisė į bylos iÅ¡sprendimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

11. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.). Akivaizdu, kad ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėto paprastai prie Å¡io tikslo neprisideda.

12. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo bÅ«do (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje ( - ), peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingÄ teismÄ principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principÄ , reikalauja, kad visos Å¡alys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtakÄ teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieÅ¡ kurį yra pradėtas teismo procesas, turi bÅ«ti informuotas apie šį faktÄ (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje ( - ), peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje ( - ), peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje ( - ), peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai nėra įteikiami asmeniÅ¡kai, asmeniui gali bÅ«ti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje ( - ), peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad teismas priimdamas skundžiamÄ 2023-06-13 nutartį vertino 2023-06-07 atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei papildomus dokumentus, tačiau ieÅ¡kovei nebuvo suteikta teisė pateikti savo pozicijos dėl atsakovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinio. Pažymėtina ir tai, kad byloje parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2023-06-15, kada ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi galimybę pateikti savo pozicijÄ dėl atsakovo pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir papildomų dokumentų, tačiau priėmus skundžiamÄ nutartį ieÅ¡kovė Å¡ios savo teisės neteko.

14. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį pažeidė ieÅ¡kovės teisę bÅ«ti informuotai apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytai – pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai užtikrinti.

Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos

15. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ jeigu ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurie kreipėsi į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

17. IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio nustatyta, kad teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia ieÅ¡kovės keliami reikalavimai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieÅ¡kovei kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Aplinkos ministerijos pagal Kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimus, tam, kad bÅ«tų įvertinti ne tik žemės sklypų kraÅ¡tinių ilgiai, esantys pačioje tiesiojoje linijoje, o, kad bÅ«tų kompleksiÅ¡kai įvertinti visi dokumentai ir bÅ«tų atlikta natÅ«roje esančio žemės ploto analizė, nustatant priežastis, lėmusias tikėtinÄ Å¾emės sklypų persidengimÄ , atitinkamai suraÅ¡ant nagrinėjamos situacijos iÅ¡vadÄ , atitinkančiÄ Kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimus, t. y. ikiteismine tvarka sprendžiant susidariusiÄ situacijÄ bei iÅ¡taisant tikėtinas klaidas, galimai padarytas nustatant žemės sklypų ribas, arba atsisakant klaidas iÅ¡taisyti.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos argumentais, kad nėra sÄ lygų spręsti ginÄÄ ikiteismine tvarka pagal Kadastro nuostatų 21 punktÄ . Ä®vertinus tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba visas administracines procedÅ«ras yra visapusiÅ¡kai atlikusi, t. y., yra patikrinusi ieÅ¡kovei nuosavybės teise žemės sklypo kadastro duomenų bylas ir nėra nustačiusi jokių trÅ«kumų. Kokias administracines procedÅ«ras Nacionalinė žemės tarnyba yra atlikusi ir kokius dokumentus kompleksiÅ¡kai yra įvertinusi, buvo nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos 2023-04-21 atsiliepime Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo iÅ¡ naujo atlikti administracines procedÅ«ras.

Pažymėtina ir tai, kad nacionalinei žemės tarnybai kompleksiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus situacijÄ (ne tik žemės sklypų ribų linijų ilgius, pažymėtus abisuose, planuose, bet ir įvertinus žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotų sklypų ribas pagal mastelį ir atlikusi patikrinimÄ vietoje) ir konstatavus, kad ieÅ¡kovės kadastriniai matavimai yra teisingi, o ieÅ¡kovei, esant ginčui su gretimo žemės sklypo savininku, t. y. atsakovu, dėl žemės sklypų ribos, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ , o ne ikiteismine tvarka į Nacionalinę žemės tarnybÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika pasiÅ«lė savininkams iÅ¡spręsti ginÄÄ Å¡alių susitarimu ar civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme ir atsisakė tvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-388- 552/2019). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė iki kreipimosi į teismÄ pasinaudojo ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, todėl pakartotinė Kadastro nuostatų 21 punkto norma ginčo atveju neturi bÅ«ti taikoma, todėl esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

Dėl procesinės bylos baigties

19. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Apibendrinus Å¡ios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas per daug formaliai taikė ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstÄ nutartį. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis naikintina ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Perduodant civilinę bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, klausimas dėl Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a:

Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Aleksandras Rusakas