A-438-2380-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-2380/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02526-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.5; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Juliui Jasaičiui,

atsakovo atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eskom“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eskom“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Eskom“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismo prašė:

1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2011 m. rugsėjo 19 d. žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 2011 m.;

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2011 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (18.29-31-1)-R-10137 (skunde nurodytas sprendimo Nr. (18.29-321-1)-R-10137 laikytinas rašymo apsirikimu);

3) įpareigoti Vilniaus AVMI perskaičiuoti žemės mokestį UAB „Eskom“ už jam nuosavybės teise priklausiančią 350325/504811 dalį žemės sklypo, esančio Elijos g. 6, Palangoje (unikalus Nr. 4400-0771-9455, kadastrinis Nr. 2501/0014:113), ir patikslinti žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 2011 m. pagal nustatytą minėto žemės sklypo vertę – 12 232 833 Lt;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Skunde paaiškino, kad Vilniaus AVMI 2011 m. rugsėjo 19 d. parengė žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 2011 m., kurioje už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią 350325/504811 dalį žemės sklypo (apmokestinamo žemės sklypo plotas 35,03250 ha; apmokestinamo žemės sklypo vertė – 31 206 388,80 Lt), esančio Elijos g. 6, Palangoje, kurio unikalus Nr. 4400-0771-9455, kadastrinis Nr. 2501/0014:113 (toliau – ir Žemės sklypas) apskaičiavo mokėtiną žemės mokesčio dydį – 234 047,92 Lt. Tvirtino, kad žemės mokestis buvo apskaičiuotas, remiantis sena neteisingai apskaičiuota žemės sklypo verte – 28 104 846 Lt. Minėta apmokestinamo žemės sklypo vertė, nuo kurios turi būti skaičiuojamas žemės mokestis, yra apskaičiuota neteisingai, ji sudaro 12 232 833 Lt, o ne 28 104 846 Lt. Nurodė, kad 2011 m. spalio 10 d. kreipėsi į VMI, prašydama perskaičiuoti mokėtiną žemės mokestį už 2011 m. ir pateikti UAB „Eskom“ patikslintą žemės mokesčio deklaraciją.

Pareiškėjas konstatavo, jog VMI 2011 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (18.29-31-1)-R-10137 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr.603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.3 punkto nuostatas žemės mokestis apskaičiuojamas ir mokamas pagal valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis; Žemės mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.VA-55 „Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Žemės mokesčio administravimo taisyklės) 52 punktą; Žemės mokestis 2011 m. skaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro pateiktus 2011 m. birželio 30 d. būklės Nekilnojamojo turto registro duomenis; žemės sklypo, esančio Elijos g. 6, Palangoje (kadastrinis Nr. 2501/0014:113) kadastriniai duomenys buvo pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-435 „Dėl kadastro duomenų pakeitimo privačiame žemės sklype Elijos g. 6, Palangoje“; kadangi įsakymas, kuriuo pakeista neindeksuota sklypo vertė, priimtas 2011 m. rugsėjo 21 d., t. y. po 2011 m. birželio 30 d., tai minėtu įsakymu patikslinti kadastriniai duomenys bus taikomi apskaičiuojant žemės mokestį nuo 2012 m.

Pareiškėjo nuomone, VMI 2011 m. spalio 28 d. sprendimo Nr.(18.29-31-1)-R-10137 teisinis pagrindas – Žemės mokesčio administravimo taisyklių 52 punktas – yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, mokesčių administratorius, būdamas atsakingas už žemės mokesčių administravimą, kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai, jis taip pat privalo nepažeisti mokesčio mokėtojų teisių. Žemės mokestis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių teisės aktais, o pastebėjus, kad mokestis apskaičiuotas neteisingai, jis turi būti perskaičiuotas. Ši įstatymo norma yra imperatyvi, ir nuo mokesčių įstatymuose nustatyto mokesčio dydžio nustatymo kriterijų nukrypti negalima. Minėtas mokestis turi būti apskaičiuojamas teisingai ir sąžiningai, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą. Todėl nepagrįstas yra VMI argumentas, kad žemės mokestis turi būti skaičiuojamas nuo registro duomenyse esančios žemės rinkos vertės, nes registro duomenys gali neatitikti žemės sklypo vertės, o turi būti skaičiuojamas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo metodika. Pareiškėjas pažymi, kad žemės mokestis yra skaičiuojamas už vienerius metus. Nagrinėjamu atveju Vilniaus AVMI 2011 m. rugsėjo 19 d. parengė žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 2011 m. Pareiškėjo manymu, Žemės mokesčio administravimo taisyklių 52 punkto nuostata, jog žemės mokestis apskaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro teikiamus kalendorinių metų birželio 30 dienos būklės Nekilnojamojo turto registro duomenis, nereiškia, kad mokestis skaičiuojamas tik iki einamų metų birželio 30 dienos.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog Žemės sklypo, esančio Elijos g. 6, Palangoje (unikalus Nr.4400-0771-9455, kadastrinis Nr. 2501/0014:113), bendrasavininkio UAB „Domo projektas“ turimi įrodymai patvirtina, kad minėto žemės sklypo vertė apskaičiuota neteisingai: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius, apskaičiuodamas žemės sklypo vertę, nesivadovavo Žemės įvertinimo metodikoje nustatytais bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientais teritorijos rekreaciniam–ekologiniam vertingumui nustatyti, o vadovavosi Palangos miesto tarybos 1998 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 129, kuris priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205, kuriuo buvo patvirtinta ir Žemės įvertinimo metodika, 5.1 punktas buvo pripažintas netekusiu galios.

Minėtų skundų pagrindu nustačius, kad žemės sklypo vertė yra nustatyta neteisingai jau nuo pat 1999 m., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-435 „Dėl kadastro duomenų pakeitimo privačiame žemės sklype Elijos g. 6, Palangoje“, pakeitė šio žemės sklypo kadastrinius duomenis ir nustatė 12 232 833 Lt neindeksuotą žemės sklypo vertę. Šie įrodymai patvirtina, kad VĮ Registrų centre buvę 2011 m. birželio 30 d.

Nekilnojamojo turto registre kadastriniai duomenys dėl Žemės sklypo neindeksuotos vertės, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas žemės mokestis, yra neteisingi, taip pat patvirtina, dėl kokių priežasčių šie duomenys neteisingi bei nuo kada žemės sklypo vertė nustatyta neteisingai, todėl žemės mokesčio deklaracija turi būti tikslinama (MAĮ 80 str., Žemės mokesčio administravimo taisyklių 79.5 p.). Žemės mokesčio administravimo taisyklių 79 punktas įpareigoja mokesčių inspekciją, nustačius neteisingus įrašytus duomenis Nekilnojamojo turto registre, apie tai informuoti VĮ Registrų centrą, kuris patikslina duomenis ir juos pateikia VMI.

Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 33 str. 1 d. nustato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų. Kadangi žemės mokestį skaičiuoja ir administruoja valstybinė mokesčių inspekcija, ji neabejotinai laikytina suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 33 str. 1 d. prasme ir turi pareigą kreiptis į VĮ Registrų centrą ir nurodyti patikslinti minėto žemės sklypo kadastrinius duomenis 2011 m. birželio 30 dienai.

Mano, jog VMI žinant, kad žemės mokestis iš esmės yra paskaičiuotas neteisingai ir Nekilnojamojo turto registro 2011 m. birželio 30 d. duomenys yra neteisingi, atsisakymas perskaičiuoti žemės mokestį už visus 2011 m. pagal teisingus duomenis vien tuo formaliu pagrindu, kad Nekilnojamojo turto registre 2011 m. birželio 30 d. registro duomenys kitokie, nei UAB „Eskom“ pateikti Nekilnojamojo turto registro 2011 m. rugsėjo 22 d. būklės duomenys, liudija nesąžiningus VMI veiksmus, kurie pažeidžia mokesčio mokėtojo teises, nes sumokamas per didelis žemės mokestis.

Pažymėjo, kad UAB „Eskom“ atskirai kreiptis į VĮ Registrų centrą ir nuginčyti dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti ankstesni neteisingi duomenys apie žemės sklypo vertę nėra pagrindo, nes aplinkybę, kad ankstesni duomenys yra neteisingi, patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 16VĮ-(14.16.2)-435. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius, 2011 m. rugsėjo 21 sprendimu nustatęs, kad ankstesni jo sprendimai dėl žemės sklypo vertės nustatymo, pagal kuriuos apskaičiuojamas žemės mokestis bei kurie pažeidė UAB „Eskom“ kaip mokesčio mokėtojo teises, yra neteisingi, savo sprendime privalėjo tai konstatuoti ir informuoti VĮ Registrų centrą apie tai, kad jo ankstesni sprendimai yra klaidingi. Viešojo administravimo subjektai, jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, pažeisti mokesčio mokėtojo teises, nes priešingu atveju yra griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teises.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus AVMI, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, suformavo pareiškėjo 2011 m. žemės mokesčio deklaraciją, kuria nurodyta sumokėti 250 846 Lt. Bendrovė 2011 m. spalio 10 d. prašymu prašė perskaičiuoti žemės mokestį už žemės sklypo, esančio Elijos g. 6, Palangoje, 350325/504811 dalį. VMI 2011 m. spalio 28 d. raštu Nr. (18.29-31-1)-R-10137 paaiškino, kad kadastro duomenys buvo pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-435, todėl patikslinti duomenys bus taikomi apskaičiuojant mokestį 2012 m. ir nėra pagrindo jo perskaičiuoti 2011 m.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad apmokestinamo žemės sklypo vertė sudaro 12 232 833 Lt, o ne 28 104 846 Lt ir todėl mokesčių administratorius privalo perskaičiuoti žemės mokestį. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos žemės mokestį apskaičiuoja ir žemės mokesčio deklaraciją žemės mokesčio mokėtojams pateikia iki kalendorinių metų spalio 1 dienos. Žemės mokestis sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis mokamas ir apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, o apskaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro teikiamus Žemės mokesčio administravimo taisyklių 51 punkte išvardintus kalendorinių metų birželio 30 dienos duomenis. Teisės aktai nustato, jog mokesčių administratorius žemės mokestį apskaičiuoja ir deklaraciją mokesčio mokėtojams pateikia iki kalendorinių metų spalio 1 dienos; tam, kad mokesčių administratorius galėtą tinkamai apskaičiuoti mokestį, Nekilnojamojo turto registro duomenys turi būti suformuoti kalendorinių metų birželio 30 dienai.

Atsakovas tvirtino, kad Vilniaus AVMI pagrįstai žemės mokestį skaičiavo remdamasi 2011 m. birželio 30 d. būklės Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymas ir juo nustatyta 12 232 833 Lt neindeksuota sklypo vertė bus taikoma apskaičiuojant mokestį 2012 m., nes jis priimtas po 2011 m. birželio 30 d. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ar kiti teisės aktai neįgalioja VMI kontroliuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų, todėl atsakovas nepasisakė dėl jos veiksmų. Nurodė, kad nei Vilniaus AVMI, nei VMI nebuvo informuotos apie tikslintinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į VĮ Registrų centrą. Be to, pati pareiškėjas, kaip suinteresuotas asmuo, tikslino minėtus duomenis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija palaikė VMI atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Eskom“ skundą atmetė kaip nepagrįstą bei įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti UAB „Eskom“ 37 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas konstatavo, jog ginčas šioje byloje kilo dėl žemės mokesčio apskaičiavimo. Remiantis šalių atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2011 m. rugsėjo 19 d. parengė žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 2011 m., kurioje už UAB „Eskom“ nuosavybės teises priklausančią žemės sklypo, esančio Elijos g. 6, Palangoje (unikalus Nr. 4400-0771-9455, kadastrinis Nr. 2501/0014:113) apskaičiavo mokėtiną žemės mokesčio sumą – 250 846 Lt. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde nurodo klaidingą sumą – 234 047,92 lt. Teismas pripažino tai rašymo apsirikimu ir laikė, kad teisingas mokestis nurodytas Žemės mokesčio deklaracijoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas 2011 m. spalio 10 d. kreipėsi į VMI, prašydamas perskaičiuoti mokėtiną žemės mokestį už 2011 m. ir pateikti UAB „Eskom“ patikslintą žemės mokesčio deklaraciją. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, VMI 2011 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (18.29-31-1)-R-10137 informavo, kad kadastriniai duomenys buvo pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-435, todėl patikslinti duomenys bus taikomi apskaičiuojant mokestį 2012 m. Teismo nuomone, nėra pagrindo jo perskaičiuoti 2011 m.

Teismas pabrėžė, jog žemės mokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“. Šio nutarimo 1.3 punkte nustatyta, kad žemės mokestis mokamas ir apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė pateikia teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms. Žemės mokesčio administravimo taisyklių aktualios redakcijos 52 punkte nustatyta, kad žemės mokestis apskaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro teikiamus kalendorinių metų birželio 30 d. duomenis. Teismo nuomone, šių teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad žemės mokestis 2011 m. skaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro pateiktus 2011 m. birželio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos žemės mokestį apskaičiuoja ir žemės mokesčio deklaraciją žemės mokesčio mokytojams pateikia iki kalendorinių metų spalio 1 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad Žemės mokesčio administravimo taisyklių 52 punkto nuostata nereiškia, jog mokestis skaičiuojamas tik iki einamųjų metų birželio 30 d., laikytinas nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad ne žemės mokestis skaičiuojamas iki einamųjų metų birželio 30 d, o jis apskaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro teikiamus kalendorinių metų birželio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Teismas sutiko su UAB „Eskom“ argumentu, kad sklypo vertės turi būti skaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, tačiau žemės mokestį žemės savininkams apskaičiuoja apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniai skyriai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos pateikia VĮ Registrų centras. Teismo vertinimu, nei Vilniaus AVMI, nei VMI nebuvo informuotos apie tikslintinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į VĮ Registrų centrą. Teismas akcentavo, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. rugpjūčio 30 d. išrašo (b. l. 5–8) matyti, kad tuo metu Žemės sklypo nustatyta vertė buvo 28 104 846 Lt.

Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. rugsėjo 22 d. išrašas patvirtina, kad Žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-435 ir nustatyta 12 232 833 Lt žemės sklypo vertė. Įrašas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo galioja nuo 2011 m. rugsėjo 22 d., t. y. įsigaliojo po 2011 m. birželio 30 d. Todėl, teismo nuomone, atsakovas, nustatydamas žemės mokesčio dydį, pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro 2011 m. birželio 30 d. duomenimis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vilniaus AVMI 2011 m. rugsėjo 19 d. suformuota žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija už 2011 m. bei VMI 2011 m. spalio 28 d. sprendimas Nr.(18.29-31-1)-R-10137 iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo juos naikinti pareiškėjo skunde ir jos atstovo teismo posėdyje išdėstytais argumentais, taip pat nėra ir pagrindo įpareigoti Vilniaus AVMI perskaičiuoti žemės mokestį bei patikslinti žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 2011 m., todėl UAB „Eskom“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas nurodė, jog pareiškėjas taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Teismo vertinimu, kadangi UAB „Eskom“ skundas atmetamas, pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad teikdama teismui skundą pareiškėjas, sumokėjo 137 Lt žyminio mokesčio, t. y. daugiau nei įpareigoja įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis), todėl remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigotina grąžinti UAB „Eskom“ 37 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas teigia, kad apmokestinamo žemės sklypo vertė sudaro 12232833 Lt, o ne 28104846 Lt (2011 m. rugsėjo 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas), todėl mokesčių administratorius privalo perskaičiuoti žemės mokestį, nes Nekilnojamojo turto registro duomenys yra neteisingi.

2. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymo pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neginčija jos pateikto fakto, jog minėto žemės sklypo neindeksuota vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis, buvo nustatyta neteisingai dėl netinkamų teisė normų taikymo nuo 1999 m. ir sklypo vertė turi būti skaičiuojama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, todėl ši klaida buvo ištaisyta minėtu įsakymu.

3. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti atsakovo sprendimą vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2009).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos žemės mokestį apskaičiuoja ir žemės mokesčio deklaraciją žemės mokesčio mokėtojams pateikia iki kalendorinių metų spalio 1 dienos. Žemės mokestis sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos (Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnis). Žemės mokestis mokamas ir apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio" 1.3 punktas). Žemės mokestis apskaičiuojamas pagal Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui teikiamus šių taisyklių (Žemės mokesčio administravimo taisyklės) 51 punkte išvardytus kalendorinių metų birželio 30 dienos duomenis (VMI 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 52 punktas, 2007 m. liepos 10 d., 2011 m. rugsėjo 9 d. redakcija). Taigi, teisės aktai nustato, kad mokesčių administratorius žemės mokestį apskaičiuoja ir deklaraciją mokesčio mokėtojams pateikia iki kalendorinių metų spalio 1 dienos; tam, kad mokesčių administratorius galėtų tinkamai apskaičiuoti mokestį, Nekilnojamojo turto registro duomenys turi būti suformuoti kalendorinių metų birželio 30 dienos būklei. Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju VMI pagrįstai žemės mokestį skaičiavo remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis iki 2011 m. birželio 30 d. būklės. Atsakovo teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus įsakymas ir juo nustatyta 12232833 Lt neindeksuota sklypo vertė bus taikoma apskaičiuojant mokestį 2012 m., nes jis priimtas po 2011 m. birželio 30 d. Be to, Įsakymas įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 21 d., todėl mokesčių administratorius neturėjo įgaliojimų Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus nustatytą vertę taikyti atgaline data (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).

2. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus įsakymo pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neginčija jos pateikto fakto, jog minėto žemės sklypo neindeksuota vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis, buvo nustatyta neteisingai dėl netinkamų teisė normų taikymo nuo 1999 m. ir sklypo vertė turi būti skaičiuojama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, todėl ši klaida buvo ištaisyta minėtu įsakymu. Atsakovas su tokiu teiginiu nesutinka ir pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus įsakyme nėra aptariami minėti duomenys, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo konstatuota klaida, atsiradusi 1999 m., ir atitinkamai, ginčyti (ar neginčyti) pareiškėjo pateiktų faktų.

3. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veiksmas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Pasak atsakovo, VMI prie FM pateikė išsamius argumentus, kad atlikti žemės mokesčio apskaičiavimo veiksmai atitinka teisės aktus ir nebuvo viršyta kompetencija. Be to, šios bylos dalykas nėra ginčas dėl duomenų, kurie fiksuojami Nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus motyvus bei argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (18.29-31-1)-R-10137, ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 19 d. žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos už 2011 m. dalies, kuria pareiškėjui už nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį 350325/504811 (apmokestinamo žemės sklypo plotas 35,03250 ha; apmokestinamo žemės sklypo vertė – 31206388,80 Lt), esančio Elijos g. 6, Palangoje, buvo apskaičiuotas 234047,92 Lt dydžio žemės mokestis.

Pareiškėjas savo nesutikimą su ginčijamais sprendimais grindžia tuo, kad žemės mokestis buvo apskaičiuotas, remiantis neteisingai apskaičiuota žemės sklypo verte (28 104 846 Lt), kuri buvo nustatyta, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ši klaida, buvo ištaisyta Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-435, nustatant tikrąją žemės sklypo vertę -12 232 833 Lt, nuo kurios ir turėtų būti skaičiuojamas žemės mokestis, t. y., byloje nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl apmokestinamo objekto vertės, įvertintos pinigais, nuo kurios turi būti skaičiuojamas žemės mokestis.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (1992 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. I-2675 redakcija) 1; 8 straipsnius žemės mokesčio objektu yra privati žemė, kurios vertė, nuo kurios ir turi būti apskaičiuojamas mokestis (nustatomas jos konkretus dydis), nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tokią tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“, kurio 1.2. punkte (2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1162 redakcija) nurodė, kad žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.1.6.; 2.2. punktus (2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1813 redakcija) privačios žemės sklypų vertę, žemės mokesčiui nustatyti, pagal Žemės įvertinimo metodikos nuostatas, pavesta apskaičiuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams padaliniams.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių nustatyta tvarka atliktas konkretaus žemės sklypo vertės nustatymas, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo taikymo prasme, yra tas teisiškai reikšmingas juridinis faktas, kuriuo remiantis nustatoma šio mokesčio bazė – žemės, kaip apmokestinamojo objekto vertė, įvertinta pinigais, nuo kurios apskaičiuojamas konkretus žemės mokesčio dydis, kurį turi sumokėti šio mokesčio mokėtojas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.3.; 1.4. punktus, apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės piniginė išraiška yra fiksuojama Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, kuria remiantis mokesčių administratorius apskaičiuoja konkretų mokėtino žemės mokesčio dydį.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad teisingas apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės nustatymas, yra ta Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme numatyta sąlyga, kuri tiesiogiai yra susijusi su teisingo žemės mokesčio dydžio, kurį turi mokėti šio mokesčio mokėtojas, nustatymu, t.y., žemės mokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės dydžio nustatymo.

Todėl tais atvejais, kai konkretus žemės mokesčio dydis apskaičiuojamas, remiantis neteisingai nustatytu apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės dydžiu, toks mokestis negali būti pripažintas teisingu.

Byloje nustatyta, kad ginčijami atsakovo sprendimai dėl pareiškėjui mokėtino žemės mokesčio dydžio, buvo priimti remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos žemės sklypo vertė buvo nustatyta 28 104 846 Lt (b. l. 5 -8, 51). Iš bylos taip pat matyti, kad šie duomenys, kiek tai susiję su žemės sklypo verte, nustatyta tvarka 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo pakeisti, nustatant, kad šio žemės sklypo vertė yra 12 232 833 Lt (b. l. 27). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šis žemės sklypo vertės pakeitimas (perskaičiavimas) buvo susijęs su prieš tai padarytomis klaidomis, apskaičiuojant žemės sklypo vertę, ko pasėkoje, buvo neteisingai nustatyta šio žemės sklypo vertė. Šios aplinkybės - buvęs prieš tai klaidingas žemės sklypo vertės nustatymas, yra konstatuotas institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu (b. l. 22-24), kuriai teisės aktais suteikta kompetencija spręsti tokio pobūdžio klausimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.5 punktas).

Tai, kad ginčo žemės sklypo vertė buvo neteisingai nustatyta, atsakovas iš esmės ir neginčija, tačiau nurodo, jog žemės mokestį privalėjo apskaičiuoti pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie buvo užfiksuoti iki kalendorinių metų birželio 30 d., dėl ko vėlesni žemės sklypo vertės pasikeitimai negali turėti įtakos mokesčio dydžiui.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ginčijami atsakovo sprendimai dėl mokesčio dydžio apskaičiavimo buvo priimti, remiantis neteisingai nustatyta ginčo žemės sklypo verte, nuo kurios turėjo būti apskaičiuojamas konkretus mokėtino mokesčio dydis. Tai savo ruožtu lemia, kad pareiškėjui mokėtino mokesčio dydis taip pat yra nustatytas neteisingai.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas įpareigoja mokesčių administratorių, administruojant mokesčius, vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais bei pagrįsti apskaičiuotų mokesčių sumų teisingumą (šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalis; 67 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas pagrįsti apskaičiuotų mokesčių sumų teisingumą, vertintinas kaip reikalavimas, kad apskaičiuotų mokesčių sumų dydis atitiktų tiek faktines aplinkybes, reikšmingas mokesčiui apskaičiuoti, tiek konkretaus mokesčio įstatymo reikalavimus, t. y., įstatyme nustatytas sąlygas ir prielaidas, kurios sukuria, panaikina ar pakeičia asmens subjektines teises ir pareigas atitinkamų mokestinių teisinių santykių srityje.

Minėta, kad pagal Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatas žemės mokesčio dydis priklauso nuo žemės sklypo vertės dydžio. Todėl, kai žemės mokestis apskaičiuojamas, remiantis neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, negalima teigti, jog tokiu būdu apskaičiuoto žemės mokesčio dydis atitinka Respublikos žemės mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat yra konstatuota, kad <...> „Reguliuojant mokesčių santykius svarbu atskirti, kokie santykiai pagal Konstituciją turi būti reguliuojami tik įstatymais, o kokie gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais. Konstitucinis Teismas 2000 m. kovo 15 d. nutarime yra konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu. Tai reiškia, kad Konstitucijoje nereikalaujama mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarkos nustatyti tik įstatymu: pagal Konstituciją mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarka, taip pat ir konkretaus mokėtino mokesčio apskaičiavimo tvarka, gali būti nustatoma ne tik įstatymais, bet ir poįstatyminiais teisės aktais.

Pažymėtina ir tai, kad poįstatyminiuose teisės aktuose, nustatančiuose mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarką, taigi ir mokesčių apskaičiavimo tvarką, negali būti teisės normų, nustatančių kitokį teisinį reguliavimą, negu nustato įstatymas, ir konkuruojančių su įstatymo normomis.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

Dėl paminėto, atsakovo argumentai, kad jis, remiantis poįstatyminiais teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įgyvendinimo tvarką, taip pat ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarką, po kalendorinių metų birželio 30 d. nebeturėjo teisės nustatyti teisingo ar teisingai perskaičiuoti mokėtino mokesčio dydžio, kuris atitiktų tiek faktines aplinkybes, tiek Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo reikalavimus, yra nepagrįstas ir neteisingas. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad teisė perskaičiuoti neteisingai sumokėtas ar apskaičiuotas mokesčių sumas, mokesčių administratoriui yra suteikta ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsniu, kurio nuostatos taikomos administruojant ir žemės mokestį (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinus darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, tiek mokesčių administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias šio ginčo dalyką, ko pasėkoje, priėmė neteisingus sprendimus, kurie naikintini, priimant naują teismo sprendimą, tenkinantį pareiškėjo skundą (ABTĮ 143 str.).

Tačiau pareiškėjo ginčijama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 19 d. žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija už 2011 m. naikintina tik toje dalyje, kiek tai susiję su mokesčio apskaičiavimu už žemės sklypą, esantį Elijos g. 6, Palangoje (unikalus Nr. 4400-0771-9455, kadastrinis Nr. 2501/0014:113), nes kaip matyti iš deklaracijos, pareiškėjui šia deklaracija žemės mokestis buvo apskaičiuotas ir už kitus žemės sklypus, kurių apmokestinimo teisingumo pareiškėjas neginčija.

Tenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo bylos nagrinėjimo išlaidas, kurias sudaro žyminio mokesčio sumos, sumokėtos pirmosios instancijos teismui – 100 Lt ir apeliacinės instancijos teismui – 50 Lt (ABTĮ 44 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eskom“ skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (18.29-31-1)-R-10137 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 19 d. žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos už 2011 m. dalį, kuria pareiškėjui už jam nuosavybės teise priklausiančią 350325/504811 dalį žemės sklypo, esančio Elijos g. 6, Palangoje (unikalus Nr. 4400-0771-9455, kadastrinis Nr. 2501/0014:113) buvo apskaičiuotas žemės mokestis bei įpareigoti mokesčių administratorių perskaičiuoti žemės mokestį už šį žemės sklypą.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išieškoti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Eskom“ šimtą penkiasdešimt (150) litų bylos nagrinėjimo išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas