2020-06-15 Nr. DBT-89-2-10-3-00248-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-53/2020

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00248-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2020 m. birželio 15 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš laikinai einančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,

išnagrinėjusi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės asociacijos „Šventosios kuršių jaunuomenė“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo iš dalies, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T2-32 dalį, kuria nutarta parduoti Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo 9 punkte nurodytą pastatą – kino teatrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros, 2 aukštai, bendras plotas 1770,64 kv. m., statybos metais – 1987); atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis).

Ieškovė nurodo, kad atsakovė – Palangos miesto savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T2-32 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-406 pakeitimo“ (toliau ir – Sprendimas Nr. T2-32) nutarė pakeisti viešame aukcione parduodamo Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-406 „Dėl viešame aukcione parduodamo Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“, pakeisto Tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-153 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-406 pakeitimo“ ir išdėstyti jį nauja redakcija. Kaip pažymima ieškinyje, viešame aukcione parduodamo Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo 9 punkte yra nurodytas pastatas – kino teatras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros, 2 aukštai, bendras plotas 1770,64 kv. m., statybos metai – 1987). Ieškovė nurodo nesutinkanti, kad minėtas kino teatras būtų parduotas viešame aukcione; tam yra renkami ir Šventosios miesto gyventojų bendruomenės parašai.

Ieškovė nurodo, kad remiantis Palangos miesto strateginio plėtros plano iki 2020 metų, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T2-19, 1.3.1 punktu „Miesto teritorija“ ir 24 paveikslu „Palangos miesto centrai ir jų vystymo schema“, Palangos miesto teritorijoje išskiriami 2 centrai – miesto funkcijų koncentracijos, struktūriniai bei kompoziciniai mazgai, kuriuose suteikiami paslaugų bei aptarnavimo objektai, darbo vietos, o jų gyvybingumui užtikrinti kuriamos ir išsaugomos gyvenamosios teritorijos, tai: Palanga ir Šventoji. Juose koncentruojama svarbiausia poilsio infrastruktūra ir socialinė infrastruktūra. Kiekviename centre išskiriamos 2 svarbiausios funkcinės zonos: gyvenamoji teritorija nuolatiniams gyventojams ir poilsiaujantiems, bei zonos, kuriose sutelkta socialinė, kurortinė ir aptarnavimo infrastruktūra.

Kaip pažymima ieškinyje, ginčo pastatas – kino teatras reikalingas savivaldybės funkcijoms įgyvendinti; pastatą pardavus, jis jau nebebus vienu iš kultūros traukos centrų, patenkinančiu Šventosios miesto bendruomenės ir kurorto poreikius, nebesukurs traukos ašies, kurioje vyktų kultūros ir švietimo sklaida, kas yra patrauklu ir būtina žmonėms, ypač jaunimui. Ginčo pastato – kino teatro pardavimas akivaizdžiai prieštarauja Palangos miesto strateginio plėtros plano iki 2020 metų nuostatoms ir prioritetinei krypčiai, pažeidžia Šventosios miesto bendruomenės ir turistų interesus.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjo asociacijos „Šventosios kuršių jaunuomenė“ analogišką skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai buvo atsisakyta priimti, kaip neteismingą administraciniam teismui.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjos (pagal tuometinę procesinę situaciją) reikalavimai yra susiję su Palangos miesto savivaldybės veiksmais, realizuojant teisę viešame aukcione parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismo vertinimu, aptariamas ginčas dėl savivaldybės tarybos sprendimo, priimto įgyvendinant nuosavybės teises, nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, nes nepatenka į savivaldybių administravimo subjektų viešojo ar vidaus administravimo teisinių santykių srityje priimtų teisės aktų ir veiksmų kategoriją. Keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 21 straipsnio 4 dalis, Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau ir – Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašas), 3.2, 11, 21 punktai).

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad aptariamu atveju, keliamas ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš viešojo administravimo subjekto (neteisėtų) veiksmų, atliktų jam veikiant viešojo administravimo srityje (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui kilo abejonė, kuriame – bendrosios kompetencijos ar administraciniame teisme turi būti nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020 ir joje nurodytą praktiką). Taigi, administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis ir prigimtis.

Iš dalies ginčijamo Sprendimo Nr. T2-32 9 punktu, į viešame aukcione parduodamo Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą buvo įtrauktas pastatas – kino teatras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros, 2 aukštai, bendras plotas 1770,64 kv. m., statybos metai – 1987). Nurodytas Sprendimas Nr. T2-32 buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 21 straipsnio 4 dalimi, Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 3.2, 6.2, 6.4, 11, 21, 22.1, 22.2 punktais.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės taryba iš dalies ginčijamu Sprendimu Nr. T2-32 įtraukdama ginčo pastatą – kino teatrą į viešame aukcione parduodamo Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą (Sprendimo Nr. T2-32 9 punktas), veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip nurodyto nekilnojamojo turto savininkė, įgyvendindama teisę disponuoti jai priklausančiu turtu. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju savivaldybės, kaip aptariamo turto savininkės, teisės gali būti įgyvendinamos tik teisiniame reglamentavime (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos apraše) įtvirtintais pagrindais ir tvarka. Ieškovė, reikšdama ieškinį, šiuo atveju, ir ginčija, kad savivaldybės taryba netinkamai pritaikė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, ir ginčo turtas į viešame aukcione parduodamo turto sąrašą negalėjo būti įtrauktas.

Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, jog keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis) (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2017).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byla grąžintina Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal asociacijos „Šventosios kuršių jaunuomenė“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo iš dalies, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas