2016-09-04 Nr. AB-16805-3-66-3-00024-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-3-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00024-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui J. T., pareiškėjo atstovams advokatams Linui Kuprusevičiui ir Mindaugui Bliuvui, atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos socialdemokratų partijos atstovui G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos socialdemokratų partijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. Sp-164, kuriuo panaikinta kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius J. T. registracija, bei atstatyti J. T. registraciją kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje Kuršo rinkimų apygardoje bei daugiamandatėje rinkimų apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis, kaip Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje Kuršo rinkimų apygardoje bei daugiamandatėje rinkimų apygardoje, 2016 m. birželio 6 d. užpildė Kandidato į Seimo narius anketą, kuri kartu su kitais pareiškiniais dokumentais buvo pateikta Vyriausiajai rinkimų komisijai. Po pareiškinių dokumentų pateikimo pareiškėjas iš VRK gavo informaciją apie tai, kad Kandidato į Seimo narius anketoje nenurodė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – Seimo rinkimų įstatymas) 98 straipsnio 3 dalis, jog po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Vadovaudamasis Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė VRK pareiškimą, patvirtintą notarine tvarka, dėl dalies pareiškinių dokumentų atšaukimo ir papildymo (toliau – ir Pareiškimas) bei patikslintą Kandidato į Seimo narius anketą. Pareiškimu, vadovaudamasis Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas atšaukė dalį savo pareiškinių dokumentų, o būtent – Kandidato į Seimo narius anketos atsakymą „NE” į 9.2. punkto klausimą, bei papildė Kandidato į Seimo narius anketą, nurodydamas, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą.

Argumentuodamas skundą, pareiškėjas paaiškina, kad Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio „Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus” 1 dalyje numatyta, kad partija ar rinkimų koalicija, taip pat pilietis, iškeltas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos sąraše bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija VRK tai praneša pareiškimu, pilietis – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams VRK. Kaip nurodyta skunde, pareiškėjas, sužinojęs, kad pildydamas kandidato į Seimo narius anketą, padarė klaidą, nenurodydamas fakto, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, vadovaudamasis Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, notarine tvarka patvirtintu Pareiškimu atšaukė dalį savo pareiškinių dokumentų, o būtent klaidingą atsakymą į anketos 9.2. punkto klausimą, bei papildė anketą teisingais atsakymais. Pareiškimą, patvirtintą notarine tvarka, bei papildytą kandidato į Seimo narius anketą pareiškėjas VRK pateikė 2016 m. rugpjūčio 31 d. Kadangi 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų data yra nustatyta 2016 m. spalio 9 d., pareiškėjo nuomone, Pareiškėjas atšaukė dalį savo pareiškimų dokumentų ir juos papildė likus 39 dienoms iki rinkimų, t. y. nepažeisdamas Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 31 d., iki VRK komisijos posėdžio, atšaukus dalį savo pareiškinių dokumentų ir juos papildžius teisinga informacija, nebeliko Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje numatyto pagrindo VRK panaikinti pareiškėjo registravimą kandidatu į Seimo narius. Tačiau VRK, neatsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas laiku ir tinkamai atšaukė dalį savo pareiškinių dokumentų ir juos papildė, ginčijamu sprendimu panaikino kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius J. T. registraciją.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta analogiška teisė atšaukti visus ar dalį pareiškinių dokumentų ir juos papildyti. Pasak pareiškėjo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), pasisakydamas dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodė, kad iš įstatyme numatyto teisinio reglamentavimo seka, jog kandidatas į savivaldybės tarybos rinkimus galėjo atšaukti kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, kreipdamasis į VRK notarine tvarka patvirtintu pareiškimu, likus ne mažiau kaip 25 dienom iki rinkimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R822-9/2011). Minėtame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas – ne mažiau nei 25 dienos iki rinkimų – atšaukti savo pareiškinius dokumentus ar jų dalį, yra nustatytas siekiant užtikrinti rinkėjų, įgyvendinančių aktyviąją rinkimų teisę, tinkamą pasiruošimą rinkimams ir teisę turėti visą informaciją apie asmenis, siekiančius tapti savivaldybių tarybų nariais. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu nei vienas rinkėjas, įgyvendinantis aktyviąją rinkimų teisę, nebuvo suklaidintas dėl pareiškėjo 2016 m. birželio 6 d. kandidato į Seimo narius anketoje padarytos klaidos. Klaidinga kandidato į Seimo narius J. T. anketa ar jos dalis niekur nebuvo paskelbta viešai, rinkėjams nebuvo paskleista klaidinga informacija apie J. T. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos.

Skunde pažymima, kad Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai kandidatas į Seimo narius po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, VRK leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos”. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo išleisti kandidato į Seimo narius J. T. plakatai su klaidinga informacija, t. y. nenurodant informacijos apie tai, kad Pareiškėjas teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, todėl ir šiuo požiūriu nei vienas rinkėjas, įgyvendinantis aktyviąją rinkimų teisę, nebuvo suklaidintas.

Pareiškėjo teigimu, svarbu atsižvelgti ir į aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. kandidato į Seimo narius anketoje nenurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, t. y. įvertinti, ar Pareiškėjas turėjo tyčią nuslėpti savo pripažinimą kaltu teismo nuosprendžiu ar sąžiningai klydo. Nurodo, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir jam buvo paskirta 1 300 litų bauda. Baudžiamojo įsakymo procesas, pasak pareiškėjo, yra specifinis, t. y.

šiuo atveju nėra rengiamas bylos nagrinėjimas teisme. Be to, atsižvelgiant į BK 97 straipsnį, pripažinimas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo asmeniui neužtraukia teistumo, o baudos dydis buvo panašus ar net mažesnis už baudų, skiriamų už kai kurių administracinių teisės pažeidimų ar civilinių deliktų padarymą, dydžius. Pareiškėjo nuomone, būtina atsižvelgti ir į pačio baudžiamojo nusižengimo, už kurio padarymą buvo nuteistas pareiškėjas, faktines aplinkybes. Pareiškėjas pagal nuomos sutartį išsinuomojo žemės sklypą, kuriame rudenį pasėjo rapsus.

Pavasarį paaiškėjo, kad žemės sklypo savininkas pareiškėjui išnuomojo žemės sklypą, galiojant anksčiau sudarytai nuomos sutarčiai su kitu asmeniu. Apie galiojančią nuomos sutartį iki to laiko pareiškėjui nebuvo žinoma. Pareiškėjas buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu civilinėje byloje, kurioje teismas priėmė sprendimą įpareigoti nuomojamame žemės sklype nutraukti bet kokią ūkinę veiklą. Kadangi ginčo žemės sklypą pareiškėjas buvo apsodinęs rapsais dar prieš kylant civiliniam ginčui, subrendus rapsams, pareiškėjas juos nukūlė.

Tačiau paaiškėjo, kad rapsų kūlimo laikotarpiu jau buvo pasibaigęs teismo nustatytas terminas baigti vykdyti ūkinę veiklą minėtame žemės sklype. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, pagrindas patraukti pareiškėją baudžiamojon atsakomybėn kilo išimtinai iš civilinių santykių, kuriuose pareiškėjas buvo tretysis asmuo ir jo kaltės minėtame ginče nebuvo. Pareiškėjas, kaip paaiškinta skunde, VRK nariams 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje paaiškino, kad iki to momento, kai iš VRK gavo informaciją, jog pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Informatikos ir ryšių departamentas) pateiktus duomenis, jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, jis net nesuvokė, kad buvo nuteistas baudžiamąja tvarka už nusikalstamos veikos padarymą.

Sužinojęs apie tai, pareiškėjas, siekdamas patikslinti kandidato į Seimo narius anketoje nurodytą informaciją, laiku ėmėsi Seimo rinkimų įstatyme numatytų veiksmų. Darydamas išvadą, pareiškėjas teigia, kad 2016 m. birželio 6 d. pildydamas kandidato į Seimo narius anketą ir prie anketos 9.2. klausimo įrašydamas atsakymą „NE”, jis sąžiningai klydo, o ne sąmoningai bandė suklaidinti rinkėjus. Tolesni pareiškėjo veiksmai, kurių jis ėmėsi sužinojęs apie anketoje padarytą klaidą, tik dar kartą įrodo, jog neteisinga informacija buvo pateikta dėl klaidos, o ne tyčia.

Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjo laiku ir tinkamai atliktus veiksmus, kuriais buvo ištaisyta klaidinga informacija, toks VRK sprendimas prieštarauja Seimo rinkimų įstatymo normoms ir turi būti nedelsiant panaikintas. Priešingu atveju, interpretuojant Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalies ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies normas taip, kaip ginčijamu sprendimu jas interpretuoja VRK, susidarytų situacija, kai asmuo, sąžiningai suklydęs, neturėtų jokios galimybės ištaisyti padarytą klaidą, nors ta klaida dar nebūtų sukėlusi jokių teisiškai reikšmingų pasekmių. Tokia situacija prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams, o tuo pačiu ir būtų pagrindas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 4 punktą stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, užkertančios kelią asmeniui ištaisyti padarytą klaidą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti. VRK atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas pagal Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punktą VRK yra pateikęs paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą. Šios anketos 9.2. p. į klausimą, ar buvote po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusius nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos ar buvote įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą? – atsakė „NE“. VRK iš Informatikos ir ryšių departamento yra gavusi 2016 m. rugpjūčio 18 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvinių duomenų išrašą apie J. T., kuriame nurodyta, kad pareiškėjo atžvilgiu yra galiojantis Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. baudžiamasis įsakymas pagal BK 245 straipsnį. Atsakovas cituoja Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 ir 4 dalis. Pažymi, kad pareiškėjas anketoje nenurodė Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje reikalaujamos nurodyti informacijos apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį (sprendimą), todėl jam turėjo atsirasti ir atsirado Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – atsisakymas registruoti ar registravimo kandidatu į Seimo narius panaikinimas. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. atšaukė dalį pareiškinių dokumentų ir VRK pateikė naują kandidato į Seimo narius anketą, kurioje į aukščiau minėtą kandidato anketos klausimą atsakyta „TAIP“, tačiau ši anketa pateikta pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo laikui pagal Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalį (2016 m. rugpjūčio 5 d.) ir nebegali būti laikoma pareiškiniais dokumentais. Tokiu atveju ši aplinkybė nebuvo teisiškai reikšminga priimant ginčijamą sprendimą.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. Sp-164 dalies, kuria Vyriausioji rinkimų komisija panaikino J. T. registravimą kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) narius vienmandatėje Kuršo rinkimų apygardoje ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, registravimas kandidatu į Seimo narius panaikintas pareiškėjui nenurodžius, kad teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Pareiškėjas Vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. Sp-164 dalį, susijusią su jo registravimo kandidatu į Seimo narius panaikinimu, ginčija tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo, VRK, priimdama ginčijamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas iki VRK posėdžio, t. y. 2016 m. rugpjūčio 31 d., atšaukė dalį savo pareiškinių dokumentų ir papildė juos informacija, nurodydamas, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Taigi pasak pareiškėjo, pareiškėjui papildžius pareiškinius dokumentus teisinga informacija iki Seimo rinkimų įstatyme numatyto termino, VRK neturėjo teisinio pagrindo ginčijamu sprendimu panaikinti registravimo kandidatu į Seimo narius.

Ginčijamo VRK sprendimo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija, be kitų funkcijų, taip pat priima kandidatų į Seimo narius iškėlimo pareiškinius dokumentus, juos tikrina, nustačiusi, kad pareiškiniai dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, registruoja kandidatus, kandidatų sąrašus ir skelbia rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašus, jiems suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus.

Iš ginčijamo sprendimo taip pat matyti, kad jis priimtas, vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą. Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje, kuria taip pat vadovavosi VRK, priimdama ginčo sprendimą, reglamentuojama, kad jeigu kandidatas nenurodė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje numatytos informacijos, ir yra po 1990 m. kovo 11 d.

įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kad asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į Seimo narius, o jei buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į Seimo narius. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai įstatymu yra suteikta kompetencija tikrinti kandidatų į Seimo narius pareiškinius dokumentus ir jų turinį, o nustačius, kad pareiškiniuose dokumentuose nėra nurodyta Seimo rinkimų įstatyme numatyta informacija ar ji yra klaidinga, Vyriausioji rinkimų komisija yra įgaliota tokius pareiškinius dokumentus pateikusio kandidato į Seimo narius registravimą panaikinti.

Vadinasi, nagrinėjamu atveju Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama ginčo sprendimą dėl pareiškėjo, veikė vykdydama Seimo rinkimų įstatymu jai pavestus įgaliojimus.

Vertindama, ar Vyriausioji rinkimų komisija, panaikindama pareiškėjo registravimą kandidatu į Seimo narius, tinkamai kvalifikavo faktines situacijos aplinkybes ir teisingai taikė Seimo rinkimų įstatymo normas, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno kandidato į Seimo narius pareiga viešai paskelbti, kad jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, yra nustatyta Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje. Šioje teisės normoje taip pat numatyta, kad šią informaciją kandidatas į Seimo narius nurodo kandidato į Seimo narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Seimo narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Seimo rinkimų 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo paskirtis – užtikrinti, kad rinkėjai, spręsdami dėl asmens tinkamumo būti Seimo nariu, gautų galinčią būti jiems reikšmingą informaciją apie kandidatus į Seimo narius. Rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Rinkėjui reikšminga informacija laikytina ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas Seimo nariu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R756-13/2012).

Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriame nustatyta, kokius pareiškinius dokumentus partija turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Tarp šių dokumentų nurodyta, kad reikalaujama pateikti paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą. Vadinasi, iš Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies, 38 straipsnio 1 dalies 5 punkto aišku, kad kandidato į Seimo narius anketoje, kuri teikiama Vyriausiajai rinkimų komisijai, turi būti nurodyta Seimo rinkimų įstatymo reikalaujama informacija apie asmens padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, pareiškinius dokumentus, išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais. Taigi kandidato į Seimo narius anketa, kurioje turi būti pateikta Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 nustatyta informacija, t. y. inter alia informacija apie tai, kad asmuo (kandidatas į Seimo narius) po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, turi būti pateikta Vyriausiajai rinkimų komisijai iki 17 valandos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą (pasirašyta 2016 m. birželio 6 d.). Šios anketos 9.2. p. į klausimą, ar buvote po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos ar buvote įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą? – atsakyta „NE“. Byloje taip pat pateikta Informatikos ir ryšių departamento parengta 2016 m. rugpjūčio 18 d. pažyma, iš kurios matyti, kad J. T. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje. Taigi, VRK pateiktoje kandidato į Seimo narius anketoje (pasirašyta 2016 m. birželio 6 d.) pareiškėjas informacijos apie tai, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, nenurodė.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė VRK pareiškimą, kuriame nurodė, kad atšaukia dalį savo pareiškinių dokumentų, t. y. Kandidato į Seimo narius anketos atsakymą „NE“ į 9.2. punkto klausimą, ir papildo Kandidato į Seimo narius anketą atsakymais. Iš kandidato į Seimo narius anketos (pasirašyta 2016 m. rugpjūčio 31 d.) matyti, kad į pirmiau minėtą kandidato į Seimo narius anketos klausimą pareiškėjas atsakė „TAIP“, taip pat nurodė kitus duomenis, susijusius su padaryta nusikalstama veika. Taigi informaciją apie tai, kad J. T. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį, pareiškėjas nurodė 2016 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytoje ir VRK pateiktoje kandidato į Seimo narius anketoje.

Minėta, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, pareiškinių dokumentų teikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai terminas prasideda 85 dienos iki rinkimų ir baigiasi 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų. Atsižvelgiant į tai, kad eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. balandžio 7 d. dekretu Nr. 1K-618 paskelbti 2016 m. spalio 9 d., laikytina, kad šiuo atveju pareiškinių dokumentų teikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai terminas pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 5 d. 17 valandą. Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais. Vadinasi, pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikta kandidato į Seimo narius anketa, kurioje nurodyta Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje reikalaujama informacija, t. y. duomenys apie tai, kad pareiškėjas 2007 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, negali būti vertinama kaip pareiškinis dokumentas Seimo rinkimų įstatymo prasme, kadangi ji pateikta, pasibaigus Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje numatytam terminui. Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytos informacijos pateikimas tokioje anketoje, kuri pagal Seimo rinkimų įstatymą nėra laikoma pareiškiniu dokumentu, negali būti vertinamas, kaip tinkamas kandidato į Seimo narius pareigos viešai paskelbti duomenis apie padarytas nusikalstamas veikas įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas VRK pateiktoje 2016 m. birželio 6 d. kandidato į Seimo narius anketoje nenurodė Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytos informacijos, o pareiškėjo VRK pateikta 2016 m. birželio 6 d. kandidato į Seimo narius anketa nėra pareiškinis dokumentas, spręstina, kad tokioje situacijoje turi būti taikoma Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 4 dalis, 39 straipsnio 6 dalis ir registravimas kandidatu į Seimo narius turi būti panaikintas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Seimo rinkimų įstatymas nedraudžia kandidatuoti asmenims, patekusiems į baudžiamojo įstatymo taikymo sritį, tačiau siekiantiems pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, t. y. būti išrinktiems į atstovaujamąją viešosios valdžios instituciją Seimą, nustato papildomą sąlygą – įpareigojimą paviešinti rinkėjams tokio pobūdžio informaciją. Dėl šios priežasties rengdami pareiškinius dokumentus, kandidatai privalo būti itin atidūs, sąžiningi bei prisiimti visą atsakomybę, kildinamą iš reikalaujamų asmens duomenų neatskleidimo. Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos tikslingas ar nesąmoningas nuslėpimas vertinamas kaip rinkėjo teisių turėti įstatyme nustatytos apimties informaciją apie kandidatą į Seimo narius suvaržymas, darantis ar galintis daryti įtaką jo sprendimui, todėl tokio pažeidimo teisinės pasekmės – kandidato į Seimo narius registracijos panaikinimas – yra konstituciškai pateisinamos (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R502-16/2012).

Priešingai nei teigia pareiškėjas, teisėjų kolegijos vertinimu, Seimo rinkimų įstatymas neužkerta kelio ištaisyti netinkamai pateiktą informaciją pareiškiniuose dokumentuose, inter alia Kandidato į Seimo narius anketoje, tačiau tokia galimybe gali būti pasinaudojama, laikantis Seimo rinkimų įstatyme nustatyto termino, kuris šiuo atveju yra numatytas Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje. Seimo rinkimų įstatyme nėra nustatyta išimčių, siejamų su aplinkybėmis, kad neteisingos informacijos pateikimas nebuvo paviešintas rinkėjams, ir kurios dėl to leistų nepaisyti Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pareiškiniams dokumentams pateikti VRK. Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas. Tai reiškia, kad Seimo narių rinkimų tvarkos nustatymas yra Konstitucijos suteikta Lietuvos Respublikos Seimo teisė (diskrecija). Seimo rinkimo tvarkos nustatymas yra būtina priemonė (forma) realizuoti (teisės taikymo prasme) materialinio pobūdžio konstitucines teises (tarp jų ir piliečio pasyviąją rinkimų teisę). Seimo rinkimų tvarkos nustatymas yra skirtas užtikrinti konstitucines vertybes Tautos suvereniteto realizavimo srityje ir tuo pačiu jas apsaugoti nuo galimų piktnaudžiavimų, nesąžiningumo ir pan., todėl, vertindama pirmiau minėtą teisinį reguliavimą proporcingumo ir / arba teisingumo aspektu, teisėjų kolegija neįžvelgia prieštaravimo Konstitucijai.

Vertinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vyriausioji rinkimų komisija tinkamai taikė pirmiau minėtas Seimo rinkimų įstatymo normas, todėl pareiškėjo registraciją kandidatu į Seimo narius panaikino, esant teisiniam pagrindui.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su padaryta klaida pildant 2016 m. birželio 6 d. kandidato į Seimo narius anketą (t. y. kad pareiškėjas nesuvokė, kad jis buvo nuteistas baudžiamąja tvarka už nusikalstamos veikos padarymą), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, sunkumas ir pobūdis, taip pat tai, kad dėl 2016 m. birželio 6 d. kandidato į Seimo narius anketoje padarytos klaidos nebuvo suklaidinti rinkėjai, nagrinėjamu atveju negali paneigti ginčijamo VRK sprendimo teisėtumo, kadangi Seimo rinkimų įstatymas galimybės netaikyti kandidato į Seimo narius registravimo panaikinimo su tokiomis aplinkybėmis nesieja.

Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad partija ar rinkimų koalicija, taip pat pilietis, iškeltas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos sąraše, bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41 straipsnyje. Iki pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose. Pareiškėjo teigimu, pagal šią įstatymo nuostatą, pareiškinius dokumentus (prieš tai juos ar dalį jų atšaukus) galima papildyti ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki rinkimų. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiu aiškinimu, pažymi, kad Seimo rinkimų įstatymas nustato skirtingus teisės atšaukti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies ir teisės papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus realizavimo terminus: pareiškiniai dokumentai visiškai ar iš dalies gali būti atšaukiami bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki rinkimų (Seimo rinkimų įstatymo 44 str. 1 d.), o nauji pareiškiniai dokumentai, išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti iki 17 valandos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos (Seimo rinkimų įstatymo 38 str. 4 d.). Taigi Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodytas 28 dienų iki rinkimų terminas yra skirtas pareiškinių dokumentų ar jų dalies atšaukimui, o tokių dokumentų pateikimui, taip pat ir jų papildymui yra nustatytas Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas terminas.

Aplinkybė, kad Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant terminą, daroma nuoroda į Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, kurioje jokie terminai nėra įtvirtini, vertintina kaip teisėkūros proceso trūkumas, šalintinas aiškinant šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas: kaip matyti iš teisinio reguliavimo pakeitimų raidos, keičiant Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnį (pareiškinių dokumentų pateikimo VRK terminai nustatyti nebe 5, o 4 dalyje), nebuvo pakeista Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalis. Teisės pateikti pareiškinius dokumentus VRK realizavimo terminui esant nustatytam Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje ir aiškinant minėtas Seimo rinkimų įstatymo nuostatas istoriniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais, laikytina, kad sprendžiant dėl pareiškinių dokumentų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai termino ir pateiktų dokumentų VRK statuso, taikytinas Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog ginčijamas sprendimas nėra motyvuotas, pažymėtina, kad iš VRK sprendimo iš esmės yra aiškus tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo panaikinti pareiškėjo registravimą kandidatu į Seimo narius pagrindas, kuris, kaip matyti iš pateikto skundo turinio, pareiškėjui taip pat yra aiškus, todėl pareiškėjo teiginys dėl individualaus administracinio akto nepakankamo motyvavimo yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. Sp-164 teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo J. T. registravimą kandidatu į Seimo narius vienmandatėje Kuršo rinkimų apygardoje ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše, todėl šio sprendimo minėtoje dalyje naikinti nėra pagrindo.

Netenkinus reikalavimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. Sp-164 dalies, kuria Vyriausioji rinkimų komisija panaikino J. T. registravimą kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje Kuršo rinkimų apygardoje ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše, panaikinimo, netenkintinas ir savo esme išvestiniu esantis skundo reikalavimas atstatyti J. T. registraciją kandidatu į Seimo narius vienmandatėje Kuršo rinkimų apygardoje bei daugiamandatėje rinkimų apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše. Taip pat pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, nei Seimo rinkimų įstatyme nenumatyta teisė teismui priimti sprendimą atstatyti panaikintą kandidato į Seimo narius registravimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo J. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Romanas Klišauskas Dalia Višinskienė