268bb2b5-45e6-4a93-b588-b60bf1903c16 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                        Baudžiamoji byla Nr. N1-171-175/2011                                                          Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00118-2010-1                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.2.2.3.; 1.1.11.9; (S) 2.3.6.4.5.                                                                                                                                KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjui advokatui Alfredui Besuspariui, kaltinamajam A.

Ž., kaltinamojo atstovei pagal įstatymÄ Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei A. K., nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymÄ R. B., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 10 klasių iÅ¡silavinimÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

A. Ž. 2010-03-01 - 2010-03-15 laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) r., bendro naudojimo prausykloje, tyčia pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo A. B. (P. ) (pavardė P. Civilinės bÅ«klės akto 2010-06-15 įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) pakeista į pavardę B.), gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«kle dėl mažametystės, prieÅ¡ jo valiÄ privertė nukentėjusįjį A.

B. rankomis masturbuoti jo lytinius organus ir taip kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ su mažamečiu A. B..Kaltinamasis A. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad nuo 2009-06-19 gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose vienoje grupėje su A. P., dabar jo pavardė B.. Miega skirtinguose kambariuose, bet naudojasi bendru tualetu ir prausykla. Kad P. 10 metų, žinojo. Anksčiau bÅ«davo, kad jis muÅ¡davo P. . 2010 m. kovo pradžioje, savaitgalį, prieÅ¡ pietus, apie 13.00 val. jis matė, kaip į prausyklÄ nuėjo P. .

Jis nuėjo Å¡iam iÅ¡ paskos. A. pastoviai mėtė popierių į klozetÄ , tai jis tada supyko ir pasakė, kad galvÄ Ä¯kiÅ¡ jo tenai, jeigu dar mėtys. A. anksčiau sakydavo, kad jo bijo, ir jis tai žinojo. Jis staiga sugalvojo, kad A. galėtų jį pamasturbuoti ir paklausė A., ar Å¡is galės jam padirginti lytinius organus. A. pradžioje tylėjo. Po to nuėjo į prausyklÄ . Jis vėl paklausė, pasakė, kad daugiau nemuÅ¡, jei Å¡is pamasturbuos jam lytinius organus. DuÅ¡o patalpoje jis nusimovė kelnes, kelnaites, bet A. negrasino.

A. pradėjo liesti jo lytinius organus. A. pradžioje verkė, bet jis jam negrasino, tik sakė, kÄ reikia daryti. Mano, kad A. iÅ¡ baimės sutiko tai padaryti, nes jis A. kartais muÅ¡davo. Masturbavimas gal pora minučių truko, sperma neiÅ¡siliejo. Paskui nuskambėjo skambutis ir jie iÅ¡siskirstė. Jis liepė A. nusiplauti rankas ir niekam nepasakoti, kas buvo. Paskui, jam iÅ¡eidinėjant, atėjo S. Č.. Jis pastarajam pasakė, kad jeigu kÄ matė, tai tegul niekam nepasakoja. Savo poelgį jis vertina blogai.

Savo parodymus A. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir parodė (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų pastatÄ , trečiame pastato aukÅ¡te esančiÄ prausyklos patalpÄ ir vietÄ duÅ¡e, kur kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ su mažamečiu A. P.. (t. 2, b.l. 115-117).Be kaltinamojo A. Ž. prisipažinimo jo kaltė įrodyta sekančiais byloje esančiais įrodymais:Mažametis nukentėjusysis A. B. į teisiamÄ jį posėdį kviečiamas nebuvo. Įstatymas numato, kad jaunesnį kaip 18 metų nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas ir jis į teisiamÄ jį posėdį kviečiamas tik iÅ¡imtinais atvejais (LR BPK 186 str.). Šioje byloje teismas iÅ¡imtinio atvejo nenustatė, todėl nukentėjusiojo į teismo posėdį nekvietė, o jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pagarsino Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d. tvarka.

Teismas taip pat atsižvelgė ir į Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijos iÅ¡vadÄ , kurioje A. B. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje dėl iÅ¡liekančio įvykio psichotraumuojančio poveikio. (t. 1, b. l. 38-41).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs mažametis A. B. parodė, kad tiksliai neprisimena, gali bÅ«ti prieÅ¡ dvi tris savaites, dienos metu jis nuėjo į tualetÄ . Buvo savaitgalis, į mokyklÄ jie tÄ dienÄ nėjo. Jam atėjus į tualetÄ , atėjo ir A.

Ž., kuris jo paklausė „kÄ jis čia daro?“. Po to, liepė popierių mesti į Å¡iukÅ¡liadėžę ir pasakė, kad ar „sukiÅ¡ti galvÄ Ä¯ tualetÄ ar duot pasmaukyti?“ Jis iÅ¡sigando ir apsiverkė. A. Ž. jam liepė neverkti, nes gali iÅ¡girsti mokytojai. A. Ž. pareikalavo, kad jis jam „smaukytų“. Jis darė taip, kaip A. norėjo. Jei gerai suprato, tai padarė ne iki galo. Po to, kai patenkino lytinę aistrÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, plovėsi rankas. Apie šį įvykį niekam nieko nepasakojo, iÅ¡skyrus vienÄ socialinį mokytojÄ LinÄ , kuris po jo pasakojimo pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ .

Jis nenorėjo A. Ž. „smaukyti“, bet sutiko, kadangi A. Ž. jam pažadėjo, jei taip padarys, jis jo niekada daugiau nemuÅ¡. Parodo, ant psichologo pateikto vyro atvaizdo pieÅ¡inio lytinį organÄ ir paaiÅ¡kina, kad jis vadinasi „pimpalu“. PaaiÅ¡kina, kad A. Ž. „pimpalas“ buvo plaukuotas, ir kad labai blogai jautiesi tai darydamas. Po to su muilu ir kempine nusiplovė rankas. Plovė rankas, nes buvo Å¡lykÅ¡tu po to valgyti. Jam taip nutiko vienÄ kartÄ . Ar kažkam taip buvo dar nutikę, nežino.

A. jį dažnai muÅ¡davo. (t. 1, b.l. 21-23).Nepilnametis liudytojas S. Č. į teisiamÄ jį posėdį kviečiamas nebuvo. Įstatymas numato, kad jaunesnį kaip 18 metų liudytojÄ apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas ir jis į teisiamÄ jį posėdį kviečiamas tik iÅ¡imtinais atvejais (LR BPK 186 str.). Å ioje byloje teismas iÅ¡imtinio atvejo nenustatė, todėl liudytojo į teismo posėdį nekvietė, o jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pagarsino Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d. tvarka.Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas S. Č. parodė, kad Å¡eÅ¡tadienį apie 12 val. 30 min. nuėjęs į prausyklÄ praustis rankų, pamatė verkiantį A. ir A., kuris segėsi dirÅ¾Ä .

IÅ¡lindo A. ir pasakė, jei kam nors pasakys, tai jis jam perskels galvÄ . Tada buvo savaitgalis, į mokyklÄ nėjo. Kai jis prausykloje paklausė A., ar jį kas nors mušė, jis nieko neatsakė. A. visÄ laikÄ mušė A.. Kai jis atėjo į prausyklÄ , A. iÅ¡ karto nubėgo į duÅ¡Ä . A. kelnės nebuvo užmautos, jos buvo atsegtos. Nusiplovę rankas, jie nuėjo į valgyklÄ . Jis viskÄ papasakojo mokytojui Linui. Matė, kaip ant A. kelnių ir deÅ¡inės rankovės buvo kažkas balto. Dėmė buvo Å¡lapia.

Jam atrodo, kad ir A. kelnės buvo Å¡lapios. (t. 1, b.l. 83-84).Liudytojas R. J. parodė, kad 2010 metų kovo mėnesį jam paskambino iÅ¡ darbo ir pasakė, kad yra problemų su vaikais, telefonu, kas nutiko, nesakė. Grįždamas iÅ¡ Kauno, jis užsuko į KaiÅ¡iadoris, parvežė A. P. į (duomenys neskelbtini). Grįžus, socialinis pedagogas informavo, kad A. L. N. pasisakė, kad Ž. prie jo kabinėjosi, liepė atlikti tam tikrus veiksmus. Jis su L. N. pasikalbėjo su nukentėjusiuoju A. ir paliko tarnybinius praneÅ¡imus direktorei, kad reikia kreiptis į policijÄ dėl įvykio iÅ¡tyrimo.

IÅ¡ A. reakcijos galima buvo suvokti, kad vaikas labai iÅ¡gyvena. A. pasakojo, kad Ž. liepė jam ranka liesti lytinius organus. Smulkmenų su L. N. jie neklausinėjo, nes čia specialistų darbas. S. Č. buvo apklausiamas, kai L. N. dalyvavo. BÅ«tent S. Č. užsiminė, kad matė prausykloje A. ir Ž.. A. verkė, buvo pasilenkęs. N. tada pakalbėjo su A.. A. judrus vaikas, jo visur pilna, o Ž. turėjo didelį autoritetÄ tarp vaikų, bet ne visai gerais bÅ«dais užsitarnavo. Ž. konfliktavo su vaikais ir su suaugusiais, bet kad bÅ«tent skriausti pasirinkęs A. buvo, nepasakytų.

Jis lankė Ž. po sulaikymo. Ž. dabar gailisi, nesididžiuoja kÄ padaręs. Liudytojas L. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose socialiniu darbuotoju. 2010 m. kovo mėnesį, gal apie 20 dienÄ , vakare apie 20-21val. iÅ¡ dirbančios auklėtojos buvo gautas signalas, kad vienas A. Ž. grupės draugas sureagavo į pastabÄ apie „oralinį“. Tada jis ėjo pasikalbėti su vaiku S. Č. ir jiems besikalbant iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad Č. matė, kaip A. plaunasi rankas ir verkia, o Ž. užsisega kelnes.

Vėliau pasikalbėjo ir su A., dar pasikalbėjo su A. sekančiÄ dienÄ ir 24 dienÄ jau kreipėsi į policijÄ . A. pasakojimas praktiÅ¡kai nesiskyrė. PirmÄ kartÄ detalių neklausinėjo, o antrÄ dienÄ , pokalbyje dalyvaujant ir R. J., jau smulkiau iÅ¡klausinėjo. A. pasakojo, kad grasindamas jam smurtu Ž. privertė patenkinti jį lytiÅ¡kai prausykloje ranka. Apie šį įvykį A. niekam nesipasakojo. TÄ vakarÄ A. prašė nieko nedaryti, nes sakė, kad A. jį nuskriaus, jis matomai labai buvo iÅ¡gÄ sdintas.

Po to, kai papasakojo, kas nutiko, jis labai stipriai apsiverkė, jam buvo sukrėtimas. A. sakė, kad jis bijojo susilaukti smurto, nes jam buvo pasakyta, jeigu taip nedarys, tai jam bus blogai. A. iÅ¡siskyrė iÅ¡ kitų vaikų, jo pasaulio suvokimas kitas, o Ž. tai užkliÅ«davo, jis pastoviai A. „kepÅ¡iojo“, provokuodavo. Ž. yra baustas ir svarstytas ne kartÄ , neramus, problemiÅ¡kas vaikas buvo. Liudytoja J. V. Ž. parodė, kad nuo 2009 m. vasaros A. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. 2010-03-23 atvykęs į darbÄ socialinis darbuotojas L.

N. informavo, kad kalbėjosi su A. P. ir Å¡is pasakė, kad jį seksualiai iÅ¡naudojo A. Ž.. Tada jie pasitarę nusprendė, kad reikėtų, jog su A. pasikalbėtų dar kas nors, geriausiai R. J.. Jie paprašė J., kad Å¡is A. parsivežtų anksčiau ir pasikalbėtų su juo. R. J. ir L. N. pasikalbėjo su A., o sekančiÄ dienÄ jÄ informavo, kad galimai buvo tokia veika, ir jie nutarė kreiptis į policijÄ dėl galimo nusikaltimo. A. Ž. iÅ¡siskyrė komunikabilumu, bet ir įžūloku, agresyviu elgesiu, taip norėjo tapti lyderiu, autoritetu.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-176 konstatuota, kad A. B. (P. ) nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu (lėtine progresuojančia psichikos liga) nesirgo, jam iš mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas. Šiuo metu A. B. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas (sutrikimas yra pastovus, įgimtas). A. B., atsižvelgiant į turimas žinias, jam būdingas amžiaus bei individualias psichologines ypatybes, įvykio metu negalėjo visapusiškai suprasti su juo atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės).

Atsižvelgiant į tai bei jo bÅ«senÄ Ä¯vykio metu (stiprus iÅ¡gÄ stis, įtariamojo baimė, fizinis silpnumas) A. B. negalėjo adekvačiai tiems veiksmams prieÅ¡intis. A. B. emocinė bÅ«sena įvykio metu (iÅ¡gÄ stis, iÅ¡ankstinė įtariamojo baimė) iÅ¡ esmės veikė jo veiksmus, reagavimÄ (pakluso įtariamojo nurodymams). A. B. nenustatytas nei padidintas polinkis į įtaigumÄ , nei padidintas polinkis fantazuoti. A. B. galėjo ir gali suvokti konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus.

A. B. Å¡iuo metu psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su nagrinėjama jo atžvilgiu atlikta veika, nekonstatuojamas. Po įvykio A. B. pas psichiatrus nesilankė, tuometinė jo psichikos bÅ«sena nebuvo objektyviai įvertinta psichiatrų, todėl Å¡iuo metu nustatyti A. B. sveikatos (psichikos) sutrikdymo mastÄ dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, nėra galimybės. Patirti iÅ¡gyvenimai nagrinėjamo įvykio metu neabejotinai apsunkino ir apsunkina A. B. iÅ¡ mažens konstatuojamo lengvo protinio atsilikimo eigÄ . (t. 1, b.l. 38-41).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų bendro naudojimo patalpos trečiame aukšte, vaikų kambariai, prausykla, asmeniniai daiktai. (t. 1, b.l. 10-11).Iš Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro Civilinės būklės akto 2010-06-15 įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad A. P. , gim. (duomenys neskelbtini), pavardė pakeista į pavardę B.. (t. 1, b.l. 68-69).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103 MS-120 konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A.

Ž. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Å iuo metu A. Ž. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra laikinoje psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, jam konstatuotas socializuotas elgesio sutrikimas, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. A. Ž. nusikalstamos veikos metu nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje. A. Ž. emocinė bÅ«sena įvykio metu netrukdė jam teisingai suvokti savo elgesį, veiksmus ir atitinkamai reguliuoti savo veiklÄ .

A. Ž. Å¡iuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl jis dėl savo psichikos bÅ«senos nėra pavojingas visuomenei. A. Ž. gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose, bÅ«ti teisiamas, jam dėl jo psichikos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. (t. 2, b.l. 20-22).Teismas, vertindamas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje pilnai įrodyta, kad kaltinamasis A. Ž. seksualiai prievartavo mažametį A. B. ir Å¡i jo veika pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Byloje nustatyta, kad A. Ž. 2010-03-01 - 2010-03-15 laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , apie 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) r., bendro naudojimo prausykloje, tyčia pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka dėl mažametystės nukentėjusiojo A. B. bÅ«kle, prieÅ¡ jo valiÄ privertė nukentėjusįjį A. B. rankomis masturbuoti jo lytinius organus ir taip kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ su mažamečiu A.

B..Kaltinamasis A. Ž. prisipažino įvykdęs šį nusikaltimÄ , paaiÅ¡kino jo padarymo aplinkybes, parodė, kad pamatęs, jog A. B. nuėjo į tualetÄ , nusekė Å¡iam iÅ¡ paskos. Pamatęs, kad A. B. įmetė popierius į klozetÄ , pasakė, jog įkiÅ¡ ten Å¡io galvÄ , jei dar mes popierių į klozetÄ . PaaiÅ¡kino, kad A. B. jo bijojo, kadangi jis jį muÅ¡davo. O tada jam kilo mintis, kad A. B. galėtų jam pamasturbuoti lytinius organus. Jis liepė tai padaryti A., bet Å¡is nesutiko.

Tada jis pasakė, jog jeigu tai padarys, daugiau jo nebemuÅ¡. Jis nusimovė kelnes ir sakė A., kÄ reikia daryti, o A. masturbavo jo lytinius organus. Jis A. negrasino, pradžioje A. verkė, nes jo bijojo, kadangi jis pastarÄ jį muÅ¡davo. Å iuos jo parodymus patvirtino mažametis nukentėjusysis A. B.. Mažamečio seksualinio prievartavimo faktÄ patvirtina ir liudytojai S. Č., R. J., L. N., J. V. Ž.. Atlikta ambulatorinė kompleksinė Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė nustatė, kad A. B. konstatuotas lengvas protinis atsilikimas.

A. B., atsižvelgiant į turimas žinias, jam bÅ«dingas amžiaus bei individualias psichologines ypatybes, įvykio metu negalėjo visapusiÅ¡kai suprasti su juo atliktų veiksmų esmės. Atsižvelgiant į tai bei jo bÅ«senÄ Ä¯vykio metu (stiprus iÅ¡gÄ stis, įtariamojo baimė, fizinis silpnumas) A. B. negalėjo adekvačiai tiems veiksmams prieÅ¡intis. A. B. emocinė bÅ«sena įvykio metu (iÅ¡gÄ stis, iÅ¡ankstinė įtariamojo baimė) iÅ¡ esmės veikė jo veiksmus, reagavimÄ (pakluso įtariamojo nurodymams).

Ä®vertinant iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A. Ž. savo lytinę aistrÄ tenkino kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du prieÅ¡ mažamečio nukentėjusiojo A. B. valiÄ , pasinaudodamas jo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės. Kaltinamasis A. Ž. suvokė, kad A. B. yra mažametis, žinojo, kad A. B. jo bijo, ir ta jo bÅ«kle pasinaudojo. Tai patvirtina jo paties parodymai. Kaltinamasis parodė, jog žinojo, kad A. B. yra 10 metų. Taigi, A. Ž. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. numatytÄ nusikaltimÄ yra pilnai įrodyta.

Tačiau teismas Å¡alina iÅ¡ A. Ž. pareikÅ¡to kaltinimo aplinkybę, jog jis privertė A. B. prieÅ¡ jo valiÄ tenkinti lytinę aistrÄ , grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ A. B. atžvilgiu, tai yra įkiÅ¡ti nukentėjusiojo A. B. galvÄ Ä¯ klozetÄ . Å i aplinkybė teisme nebuvo įrodyta. Tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis A. Ž. neneigė, kad jis pasakė A. B., jog įkiÅ¡ Å¡io galvÄ Ä¯ klozetÄ , jeigu jis dar mėtys popierius į klozetÄ .

O mintis, kad A. B. gali jam pamasturbuoti lytinius organus, kilo po to. Jis taip pat paaiÅ¡kino, kad A. B. jo bijojo, kadangi jis muÅ¡davo A. B.. A. Ž. nurodė, jog, kai A. B. nesutiko tenkinti jo lytinės aistros, jis pasakė, kad jeigu tai padarys, daugiau jo nebemuÅ¡ ir tada A. B. ėjo rankomis liesti jo lytinius organus. Mažametis nukentėjusysis A. B. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog A. Ž. grasino jam fiziniu smurtu, įkiÅ¡ti galvÄ Ä¯ klozetÄ , jei Å¡is atsisakys tenkinti jo lytinę aistrÄ .

Nukentėjusysis parodė, jog jis bijojo A. Ž.. Jis taip pat, kaip ir kaltinamasis, paaiÅ¡kino, jog A. Ž. po to, kai jis įmetė popierių į klozetÄ , pasakė, kad įkiÅ¡ jo galvÄ Ä¯ klozetÄ . O po to liepė masturbuoti lytinius organus, pažadėdamas, kad jeigu tai padarys, daugiau jo nebemuÅ¡. Taigi daroma iÅ¡vada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių faktÄ , jog kaltinamasis grasino nukentėjusiajam fiziniu smurtu, jei Å¡is netenkins jo lytinės aistros. Bausmės skyrimas Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.) bei į Lietuvos Respublikos BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams.

Kaltinamasis A. Ž. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) rajono PSPC 2010-04-12 pažymėjime nurodyta, kad lankėsi 2009-10-16. Buvo nustatyta diagnozė: kiti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimai. (t. 2, b.l. 6). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) gimnazijoje charakterizuojamas kaip rodantis didelį norÄ mokytis, tačiau greitai tie ketinimai iÅ¡blėsta. A. temperamentingas, gana Å«mus, į didesnius konfliktus nesivelia. Santykiai su klasės draugais patenkinami.

Popamokinėje klasės veikloje ir mokyklos veikloje nedalyvauja, renginiuose lankosi nenoriai. Mokytojų ir A. tarpusavio santykiai patenkinami (t. 2, b.l. 31-33). (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus globojamo (rÅ«pinamo) vaiko aplankymo akte pažymėta, kad autoritetÄ stengiasi įgyti jėga, pažeidinėdamas elgesio taisykles, konfliktuodamas su suaugusiais. Besimokydamas yra pažangus, tačiau dažnai pamokas praleisdavo be priežasčių. Sportuoja, skaito, žaidžia laisvalaikiu.

Mėgsta bendrauti, bet nepriima nuomonės. Turi tvirtÄ apsisprendimÄ (t. 2, b. l. 38). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad kaltinamojo mama neaugino, tėvas miręs. Iki 8 metų jis augo pas močiutę. Anksti pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, rÅ«kyti, tapo grubiu, įžeidinėjančiu. Jo močiutė atsisakė priimti jį į namus. Ekspertizės akte konstatuota, kad A. Ž. asmenybė nebrandi, egocentriÅ¡ka, nelinkusi paisyti kitų žmonių norų, interesų, su polinkiu į delikventinį elgesį.

Å iuo metu jis linkęs demonstruoti socialiai priimtinÄ elgesį. (t. 2, b.l. 20-22). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ (jo parodymai dėl esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių buvo nuoseklÅ«s) ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui A. Ž. įvykdė prieÅ¡ mažametį, fiziÅ¡kai silpnesnį asmenį, pats bÅ«damas labai jauno amžiaus, sulaukęs 16 metų, vedinas žemų paskatų seksualiai save patenkinti neleistinu bÅ«du.

Nusikaltimas padarytas spontaniÅ¡kai, pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, taip pat tuo, kad nukentėjusysis bijojo kaltinamojo dėl pastarojo dažnai jo atžvilgiu naudojamo fizinio smurto. Seksualiniai veiksmai prieÅ¡ mažamečius turi labai neigiamÄ poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiÅ¡kų veiksmų prieÅ¡ vyresnio amžiaus asmenis. Ä®vykdytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. nuostatas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (LR BK 11 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam turi bÅ«ti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad kitos rÅ«Å¡ies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo polinkiams pakeisti nepakanka, nustatant jos terminÄ mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, jo polinkį konfliktuoti, nepaisyti socialinių normų, į patenkinamai vertinamÄ jo elgesį mokykloje, be to, į tai, kad įvykdė labai sunkų nusikaltimÄ . Visos paminėtos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę.Kaltinamajam į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Civilinių ieÅ¡kinių baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡ta.Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, nėra.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-303 str., 308 str., teismas n u s p r e n d ė:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Ä®skaityti į bausmės laikÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2010-03-24 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ .Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistojo A.

Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2009-07-15 Prienų PK MP (79), iÅ¡siųsti į bausmės atlikimo vietÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                             Algerdas UrbÅ¡ys