2016-09-12 Nr. AB-17478-3-61-3-04791-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1000-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04791-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2014 m. spalio 31 d. skundu (b. l. 1–3), kurį tikslino 2014 m. lapkričio 17 d. (b. l. 12–14), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, atsakovas) 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 11SP-4136 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo R. P.“ (toliau – Sprendimas Nr. 11SP-4136); 2) panaikinti VRM 2014 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 1D-7196(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 1D-7196(11); 3) įpareigoti VRM nedelsiant priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) paskyrimo pareiškėjui nuo jo atleidimo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VRM 2014 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Sprendimą Nr. 11SP-4136, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjui valstybinės pensijos dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 16 straipsnio 12 dalį pareiškėjo tarnybos laikas nuo 1992 m. sausio 3 d. iki 2007 m. sausio 19 d. neįskaitytinas į tarnybos laiką pensijai skirti ir pareiškėjo tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti nesudaro 20 metų. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, kuris Sprendimu Nr. 1D-7196(11) nutarė pareiškėjui neskirti valstybinės pensijos.

Nuo 2007 m. sausio 19 d., priėmus Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimus, teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai bei muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas laikotarpiais nuo 1992 m. sausio 3 d. iki 2009 m. sausio 5 d. ėjo statutinio muitinės posto inspektoriaus-stažuotojo, inspektoriaus, pamainos viršininko pareigas, nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. kovo 8 d. buvo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantas, o nuo 2013 m. kovo 19 d. iki 2014 m. vasario 3 d. ėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centro ugniai bandymų skyriaus vyriausiojo specialisto, vidaus tarnybos leitenanto pareigas. Iš tarnybos pareiškėjas buvo atleistas 2014 m. vasario 3 d. VRM buvo pateikti visi dokumentai, reikalingi skirti valstybinę pensiją. Tarp pateiktų dokumentų buvo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2014 m. sausio 28 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas Nr. 3-34(1.12), kuriame nurodytas pareiškėjo tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti – 20 m. 0 mėn. 16 d. Tačiau Sprendimu Nr. 11SP-4136 pareiškėjo tarnybos laikotarpis nuo 1992 m. sausio 3 d. iki 2007 m. sausio 19 d. nebuvo įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką.

Remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 3 ir 12 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punkto nuostatomis, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Muitinės pareigūnams, dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems šią teisę po 2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) įsigaliojimo. Pareiškėjas nuo 1992 m. sausio 3 d. iki 2009 m. sausio 5 d. ėjo muitinės posto pareigūno pareigas, todėl įgijo teisę gauti valstybinę pensiją. Pareiškėjas teisę į valstybinę pensiją įgijo tarnaudamas muitinėje (eidamas muitinės posto pareigūno pareigas), todėl į laikotarpį, kuris apskaičiuojamas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, turi būti įskaičiuoti ir metai ištarnauti muitinėje, vidaus reikalų sistemoje, taip pat tarnyba sovietinėje armijoje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje nustatytos tik valstybinės pensijos skyrimo ypatybės, o ne tarnybos laiko valstybinei pensijai gauti apskaičiavimas.

Atsakovas VRM atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 57–59).

Atsiliepime nurodė, kad Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies tekstas yra neaiškus, su apibrėžimo per tą patį klaida, nes žodžiai „pensija skiriama“ tolygūs žodžiams „teisę į pensiją turi“. Todėl žodžiai „įgijusiems teisę į šią pensiją“ iš tikro reiškia tarnybos laiką, įskaitytiną į tarnybos laiką pensijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime, nagrinėdamas šios nuostatos konstitucingumą, aiškino ir jos turinį.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo iš tarnybos išėję muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pagal tuometinį teisinį reguliavimą negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes teisę gauti šią pensiją įgijo tik tie pareigūnai, kurie muitinės sistemoje tam tikras pareigas ėjo įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. 2007 m. sausio 19 d. ir (arba) vėliau.

Įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją, turėjo teisę nustatyti, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo muitinės sistemoje tam tikras pareigas tebeinantiems pareigūnams. Be to, iš šio įstatymo travaux préparatoires matyti, kad vienas iš šio įstatymo tikslų buvo pertvarkyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sistemą taip, kad tarnyba muitinėje taptų patrauklesnė ir būtų išsaugoti aukštos kvalifikacijos specialistai. Tuo tikslu ir buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pareigūnams, tebedirbusiems muitinės sistemoje po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Taigi Valstybinių pensijų įstatymo pataisos, kuriomis nustatyta teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją muitinės sistemoje tam tikras pareigas ėjusiems pareigūnams, buvo skirtos pareigūnams, ėjusiems tam tikras pareigas muitinės sistemoje Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną ir (arba) vėliau, ir šiuo aspektu tokie pareigūnai skiriasi nuo muitinės sistemoje anksčiau dirbusių asmenų, kurie iš tarnybos išėjo iki minėtų pataisų įsigaliojimo. Aiškinant priešingai, nebūtų galima paaiškinti, kodėl tarnavusių muitinėje iki pataisų įsigaliojimo laikotarpis nevertas pensijos, o toks pat laikotarpis, tarnavusių ir po įstatymo pataisų įsigaliojimo, suteikia pensiją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino VRM 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 11SP-4136 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo R. P.“, 2014 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 1D-7196(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo“. Įpareigojo VRM pareiškėjo 2014 m. vasario 4 d. pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo.

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas ginčija Sprendimų Nr. 11SP-4136 ir Nr. 1D-7196(11) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš pareiškėjo skundo, ginčijamų VRM sprendimų turinio ir kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuo 1992 m. sausio 2 d. iki 2009 m. sausio 2 d. tarnavo Muitinės departamento Vilniaus muitinės aerouosto poste; dėl šios faktinės aplinkybės teismui nekyla abejonių. Ginčas iš esmės kyla dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai ginčijamais sprendimais VRM atsisakė į pareiškėjo tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaičiuoti jo tarnybą Muitinės departamento Vilniaus muitinės aerouosto poste nuo 1992 m. sausio 3 d. iki 2007 m. sausio 19 d. VRM nuomone, šio laikotarpio į pareiškėjo tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti negalima įskaičiuoti dėl Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, nes, VRM nuomone, pagal šį teisinį reguliavimą pareiškėjui, kuris tarnybą muitinėje baigė jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, t. y. 2009 m. sausio 2 d., į jo tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaičiuotinas ne visas tarnybos muitinėje laikas, o tik laikotarpis nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2007 m. sausio 19 d., ir vėlesnis.

Siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina įvertinti Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo turinį ir šio teisinio reguliavimo taikymą pareiškėjui šioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. sausio 18 d. priėmė Pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2007 m. sausio 19 d. Šiuo įstatymu Valstybinių pensijų įstatymas buvo inter alia papildytas nuostata, pagal kurią teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą (1 straipsnis).

Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje (2007 m. sausio 18 d. redakcija) nustatyta: „Muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 [Pakeitimo įstatymo] įsigaliojimo“.

Pakeitimo įstatymu pakeistos ir valstybinių pensijų skyrimo sąlygos, o Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kada pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams.

Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime, kuriame inter alia tyrė Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, aiškindamas Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (2007 m. sausio 18 d. redakcija) kartu su šio įstatymo 16 straipsnio 12 dalimi pažymėjo, kad teisę į valstybinę pensiją įgyja tik tie muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. redakcija) nustatytas sąlygas bei iš tarnybos išėjo po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2007 m. sausio 19 d., o tie buvę muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie iš tarnybos išėjo iki 2007 m. sausio 19 d., šios teisės neįgyja, nors jie ir atitinka Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje (2007 m. sausio 18 d. redakcija) nustatytas sąlygas.

Konstitucinio Teismo pateiktą sisteminį Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) ir šio įstatymo 16 straipsnio 12 dalies aiškinimą įvertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, konstatuotina, kad pagal jį pareiškėjas, kuris iš tarnybos muitinės sistemoje išėjo 2009 m. sausio 2 d., t. y. po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, ir atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. redakcija) nustatytas sąlygas, priskirtinas muitinės pareigūnams, įgijusiems teisę į valstybinę pensiją.

Konstitucinio Teismo teisinė pozicija (ratio decidendi) atitinkamose konstitucinės justicijos bylose turi precedento reikšmę (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimą), taigi precedento reikšmę turi ir nurodyta Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime suformuota teisinė pozicija dėl Valstybinių pensijų įstatymo (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 12 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad VRM, spręsdama dėl valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjui, ginčijamuose sprendimuose netinkamai aiškino Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo turinį bei Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime suformuotą teisinę poziciją dėl Valstybinių pensijų įstatymo (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 12 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, Sprendimai Nr. 11SP-4136 ir Nr. 1D-7196(11) naikintini, o VRM įpareigotina pareiškėjo 2014 m. vasario 4 d. pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. Atsakovas VRM pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82–83), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies tekstas yra neaiškus, su apibrėžimo per tą patį klaida, nes žodžiai „pensija skiriama“ tolygūs žodžiams „teisę į pensiją turi“. Todėl žodžiai „įgijusiems teisę į šią pensiją“ iš tiesų reiškia tarnybos laiką, įskaitytiną į tarnybos laiką pensijai.

2. Teismas neišnagrinėjo atsakovo argumentų, kad Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime yra teiginių, patvirtinančių, kad į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitytina tarnyba muitinės sistemoje tik nuo nagrinėto įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo iš tarnybos išėję muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pagal tuometinį teisinį reguliavimą negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo tik tie pareigūnai, kurie muitinės sistemoje tam tikras pareigas ėjo įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. 2007 m. sausio 19 d. ir (arba) vėliau. Įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją, turėjo teisę nustatyti, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo muitinės sistemoje tam tikras pareigas tebeeinantiems pareigūnams.

3. Pareiškėjas iki įstatymo įsigaliojimo taip pat neturėjo (negalėjo turėti) lūkesčių dėl pensijos už laikotarpį iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

4. Aiškinant priešingai, nebūtų galima paaiškinti, kodėl tarnavusių muitinėje iki pataisų įsigaliojimo laikotarpis nevertas pensijos, o toks pat laikotarpis, tarnavusių ir po įstatymo pataisų įsigaliojimo, suteikia pensiją.

Pareiškėjas R. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime iš esmės kartoja argumentus, išdėstytus skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, ir nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRM 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 11SP-4136 ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 1D-7196(11) teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas R. P. nuo 1992 m. sausio 2 d. iki 2009 m. sausio 2 d. tarnavo Lietuvos Respublikos muitinės departamento Vilniaus muitinės aerouosto poste, kur ėjo inspektoriaus-stažuotojo, posto inspektoriaus, posto pamainos viršininko pareigas (b. l. 19–21). Pareiškėjas 2014 m. vasario 4 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro viršininkui pateikė prašymą dėl valstybinės pensijos skyrimo (b. l. 24, 25). VRM 2014 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Sprendimą Nr. 11SP-4136 valstybinės pensijos pareiškėjui neskirti, motyvuodama tuo, kad pagal Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalį pareiškėjo tarnybos laikas nuo 1992 m. sausio 3 d. iki 2007 m. sausio 19 d. neįskaitytinas į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, o pareiškėjo tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti nesudaro 20 metų (b. l. 51).

Nesutikdamas su Sprendimu Nr. 11SP-4136, pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 10 d. pateikė skundą Vidaus reikalų ministrui ir analogiškais skunde teismui nurodytiems motyvais paprašė šį sprendimą panaikinti ir skirti pareiškėjui valstybinę pensiją (b. l. 53–55). VRM 2014 m. spalio 13 d. priėmė Sprendimą Nr. 1D-7196(11), kuriame nurodė, kad neturi teisinio pagrindo skirti pareiškėjui valstybinę pensiją, kadangi tarnybos laikas nuo 1992 m. sausio 3 d. iki 2007 m. sausio 19 d. neįskaitytinas į tarnybos laiką pensijai skirti, o pareiškėjo tarnybos laikas pensijai skirti nesudaro 20 metų (b. l. 56).

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija, galiojanti nuo 2007 m. sausio 19 d.) nustatyta, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi, be kitų šiame straipsnyje nurodytų pareigūnų, ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai bei muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. Iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2007 m. sausio 19 d., tokia teisė anksčiau nurodytiems muitinės pareigūnams nebuvo numatyta. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos yra nustatytos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija).

Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio šio įstatymo įsigaliojimą, 12 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo.

Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu pripažino, jog Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime, aiškindamas aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, jog pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (2007 m. sausio 18 d. redakcija) aiškinant kartu su šio įstatymo 16 straipsnio 12 dalimi, teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyja tik tie muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. redakcija) nustatytas sąlygas bei iš tarnybos išėjo po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2007 m. sausio 19 d.; tie buvę pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie iš tarnybos išėjo iki 2007 m. sausio 19 d., šios teisės neįgyja, nors jie ir atitinka Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje (2007 m. sausio 18 d. redakcija) nustatytas sąlygas.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą tam tikrai pareigūnų ir karių kategorijai, gali, tačiau neprivalo nustatyti, kad šios pensijos bus skiriamos ir anksčiau atitinkamoje tarnyboje dirbusiems, bet po įstatymo, kuriuo tam tikrai pareigūnų ir karių kategorijai nustatoma pareigūnų ir karių valstybinė pensija, įsigaliojimo nebedirbantiems asmenims. Iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo iš tarnybos išėję muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pagal tuometinį teisinį reguliavimą negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo tik tie pareigūnai, kurie muitinės sistemoje tam tikras pareigas ėjo įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. 2007 m. sausio 19 d. ir (arba) vėliau.

Iš byloje esančių dokumentų (b. l. 84) matyti, kad pareiškėjas iš tarnybos muitinėje yra atleistas nuo 2009 m. sausio 5 d., t. y. po 2007 m. sausio 18 d. Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Byloje iš esmės nekeliamas klausimas dėl pareiškėjo atitikimo minėtam įstatymo reikalavimui, tačiau atsakovas teigia, jog pagal Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalį pareiškėjo tarnybos laikas nuo 1992 m. sausio 3 d. iki 2007 m. sausio 19 d. neįskaitytinas į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti. Teisėjų kolegija su minėtu vertinimu nesutinka. Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies nuostatose, kaip minėta, yra apibrėžtos iš esmės dvi sąlygos, kada pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą: šie asmenys atitinka minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. redakcija) nustatytas sąlygas ir iš tarnybos išėjo po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2007 m. sausio 19 d. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje aptartas dvi sąlygas atitinka, todėl atsakovas nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui.

Minėta, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2007 m. sausio 18 d. priėmus Pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2007 m. sausio 19 d., teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. Priėmus Pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo papildytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygas (įrašant į šį straipsnį muitinės pareigūnus), ir buvo papildytas Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnis, reglamentuojantis šio įstatymo įsigaliojimą (įrašant papildomą normą – 12 dalį dėl Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo), įtvirtintas naujas reguliavimas dėl teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie iš tarnybos išėjo po 2007 m. sausio 19 d.

Pagal Pakeitimo įstatymu įtvirtintą naują reguliavimą muitinės pareigūnų, muitinės sistemoje dirbusių muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusių operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kuriems atsirado teisė gauti valstybinę pensiją, visas tarnybos laikas nebejotinai tapo įskaitytinu į tarnybos laiką pensijai skirti, nes įstatymų leidėjas nenustatė kitaip. Nei minėtose normose, reglamentuojančiose pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, nei normoje dėl naujo reglamentavimo įsigaliojimo tvarkos, nei kitose Valstybinių pensijų įstatymo normose nėra įtvirtinta sąlyga dėl tarnybos laiko pensijai skirti įskaitymo tik nuo 2007 m. sausio 19 d., t. y. nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, muitinės pareigūnams, įgijusiems teisę gauti valstybinę pensiją. Todėl institucijos, kurios sprendė pensijos skyrimo klausimą, be pagrindo rėmėsi pensijos skyrimo sąlyga, kuri nėra įtvirtinta įstatyme.

Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo atsakovo argumentų, kad Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime yra teiginių, patvirtinančių, jog į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitytina tarnyba muitinės sistemoje tik nuo nagrinėto įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime nagrinėjo kitą aspektą – ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymų leidėjo nustatytas reguliavimas, pagal kurį teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyja tik tie muitinės pareigūnai, kurie iš tarnybos išėjo būtent po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Todėl atsakovo nurodytos ištraukos iš Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindžia pastarąjį aspektą, o ne atsakovo nurodytą teiginį.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan