26888b19-d85f-40e7-8066-e43835eeef60 · Å iaulių apygardos teismas

Procesinio sprendimo kategorija 98                                                                                            Teismo proceso Nr. 2-18-3-01084-2010-0                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. rugpjūčio 25 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo S. J. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimu JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), - n u s t a t ė: Esmė ir faktai.JoniÅ¡kio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo individualios įmonės „Aikė“ ir S. J. ieÅ¡kinį atsakovui P. N. dėl skolos, nepriemokos ir palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kovas S. J. nagrinėjant bylÄ teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismui (teisėjams Vijoletai Kurtkienei ir Vidmantui Gestautui) nurodydamas, jog nepasitiki teisėjais ir Å¡iuo teismu.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, jog, anot pareiÅ¡kėjo, jis dėl Å¡io ginčo jau buvo kreipęsis į JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ , tačiau jo ieÅ¡kinį teismas paliko nenagrinėtÄ . Mano, kad toks ankstesnis teismo sprendimas gali įtakoti teismÄ ir nagrinėjant pastarÄ jÄ bylÄ . Kartu pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia nepasitikėjimÄ teismu ir teisėju V. Gestautu, nes mano, kad jis, bÅ«damas Å¡io teismo pirmininku, nepagrįstai sprendžia visus su juo susijusius klausimus, dėl to jis jau yra kreipęsis su skundais į įvairias institucijas.

PareiÅ¡kėjas nurodo ir kitÄ motyvÄ â€“ tai, kad jis negali pasitikėti teismu nes teismas atsisakė priimti jo patikslintÄ ieÅ¡kinį. S. J. taip pat teigia, jog 2002-02-04 Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi buvo tenkintas jo praÅ¡ymas nuÅ¡alinti visus Å¡io teismo teisėjus nuo jo bylos nagrinėjimo, todėl mano, kad vienÄ kartÄ pripažinus teismÄ Å¡aliÅ¡ku, situacija negali pasikeisti, turi galioti ankstesnioji nutartis. Teisė.  NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkintinas.

Pasikartojant pareiÅ¡kėjui primintina, kad teisėjo nuÅ¡alinimo klausimÄ , vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Teismo pirmininkas turi įgaliojimus, kuriuos jam suteikia civilinio proceso kodeksas. Ir tik tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylÄ , nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, arba nuÅ¡alinimas pareiÅ¡kiamas visiems teisėjams (in corpore), nuÅ¡alinimo klausimÄ sprendžia aukÅ¡tesniosios pakopos teismas.

Å iuo atveju Å iaulių apygardos teismo pirmininkas arba civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tokį teisinį reguliavimÄ sÄ lygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ visiems apylinkės teismo teisėjams, įskaitant Å¡io teismo pirmininkÄ , teisme nelieka subjektų, pagal įstatymÄ galinčių spręsti teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo klausimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas S. J. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nuÅ¡alinti ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir Å¡io teismo pirmininkui, o trečiasis teisėjas atostogauja, Å¡is nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas sprendžiamas aukÅ¡tesnės pakopos teisme – Å¡iuo atveju – Å iaulių apygardos teisme (CPK 69 str.).

NuÅ¡alinimo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektai Kaip jau ne kartÄ buvo teigta priimamose analogiÅ¡kose nutartyse, kuriomis buvo sprendžiama dėl teismui reiÅ¡kiamo nuÅ¡alinimo pagrįstumo, asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos.CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai teisėjui nuÅ¡alinti, o CPK 66 straipsnis nustato, kad nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo.Taigi bylÄ nagrinėjančio teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindai yra aptarti CPK 64-66 straipsniuose.

Tačiau visais atvejais teisėjas negali bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo vien tik esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, t.y. subjektyviam nenorui, kad bylÄ nagrinėtų paskirtasis teisėjas ar teismas, kurio kompetencijoje yra bylos teismingumas, bet tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl teismo ar teisėjo Å¡aliÅ¡kumo nagrinėjant konkrečiÄ bylÄ . Kartu primintina, kad nuÅ¡alinimo klausimas visada sprendžiamas, kaip ir reiÅ¡kiamas tik konkrečioje byloje, bet ne apskritai.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alis, pareiÅ¡kusi nuÅ¡alinimÄ teismui ar teisėjui turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nuÅ¡alinimo teise negali bÅ«ti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). NuÅ¡alinimo klausimas sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai, nepriklausomai nuo to, kaip jis buvo iÅ¡spręstas anksčiau kitoje byloje. Kartu primintina, kad tik iÅ¡imtiniais, įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams.

Pasikartojant dar kartÄ konstatuotina, kad abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais. PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar kitam teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, bÅ«tų ydingas, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinta, kad byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.

Bylos perdavimas galimas CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylÄ nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nuÅ¡alinamas dėl teismo galimo Å¡aliÅ¡kumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Teisė nuspręsti, ar egzistuoja pagrindas procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo kitam teismui priimti, suteikta aukÅ¡tesnės instancijos teismo pirmininkui ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. (CPK 35 str. 2 d. ir 3 str. 6 d., 69 str. 1 d.). Vertinant S. J. pareiÅ¡kimo turinį dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo visų teisėjų nuÅ¡alinimo akivaizdu, kad pareiÅ¡kimas yra grindžiamas vien subjektyvia atsakovo nuomone, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais bei nepatvirtina, kad Å¡iai bylai iÅ¡nagrinėti paskirta teisėja ar bet kurie kiti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti bylos baigtimi.

Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas subjektyviai nepasitiki teismu ar netgi visa teismų sistema, kad Å¡is teismas yra priėmęs jo atžvilgiu pareiÅ¡kėjui nepalankius procesinius sprendimus kitose bylose ar nagrinėjamoje pat byloje, negali bÅ«ti pagrindu nuÅ¡alinti teisėjÄ , o juo labiau visÄ teismÄ nuo konkrečios bylos nagrinėjimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija (109 straipsnis) tik Teismui - vienintelei valdžios institucijai pavedė vykdyti teisingumÄ Lietuvoje. O ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo reikÅ¡ti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimai kitose bylose buvo patenkinti, neduoda pagrindo a priori (lot. iÅ¡ anksto) laikyti pagrįstu ir tenkinti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo Å¡iuo konkrečiu atveju.Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ nėra.

O nesant įstatyme numatytų nuÅ¡alinimo pagrindų, nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas atmestinas. Kartu teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas praÅ¡ymÄ dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui atmesti kaip nepagrįstÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: Netenkinti pareiÅ¡kėjo S. J. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Nutartis galutinė.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                 Vytautas Kursevičius