2020-05-18 Nr. DBT-95-3-61-3-03823-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-41/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03823-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.

(S)

NUTARTIS

2020 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Virgilijaus Grabinsko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės investicijos“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pilaitės investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 11 d. raštą Nr. 49SJN-2695(14.49.136E) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių duoti pareiškėjui sutikimą / leidimą rekonstruoti pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas).

Skunde paaiškino, kad 2018 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo pastatą, kuris yra jo eksploatacijai suformuotame valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas duoti leidimą rekonstruoti Pastatą. Ginčijamu aktu Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes patikrinęs Žemės sklypą nustatė, kad jame nėra Pastato ar jo pamatų. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Žemės sklype yra registruotas Pastatas – garažas. Pareiškėjas nurodė, kad neturi Žemės sklypo, kuriame stovi Pastatas, nuosavybės ar kitos valdymo ar naudojimo teisės, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygas, tačiau turi Pastato nuosavybės teisę, kuri saugoma įstatymu bei pagrįstą lūkestį Žemės sklypo nuomai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės siekia realizuoti subjektinę teisę rekonstruoti pastatą ir pašalinti kliūtis šios teisės realizavimui be to, šis klausimas susijęs su žemės valdymo teise t. y., nuoma. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos Vilniaus skyrius neduodamas leidimo rekonstruoti pastatą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių santykių dalyvis, įgyvendindamas atitinkamas turtines teises bei pareigas, kurios susijusios su valstybei, kaip civilinių teisinių santykių subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje prašoma panaikinti Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimą, priimtą dėl pareiškėjo prašymo duoti sutikimą rekonstruoti pareiškėjui priklausantį Pastatą, esantį valstybinėje žemėje. Ginčijamais aktais atsisakyta pareiškėjui duoti sutikimą rekonstruoti Pastatą dėl to, kad atlikus patikrinimą Žemės sklype nerasta nei Pastato, nei jo pamatų.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2016 ir joje nurodytą praktiką).

Specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, jog keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai (Tarnyba veikia kaip valstybinės žemės patikėtinė) teisiniai santykiai, jam spręsti, be kita ko, taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės investicijos“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas