2020-09-16 Nr. AB-16692-3-66-3-00071-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-47-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00071-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.1.1; 58.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. G. skundo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalių panaikinimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas P. G. 2020 m. rugsėjo 15 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis per atstovą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. Sp-168 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, įregistravimo ir paskelbimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje nurodyta, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje dalyvauja „2. Partija „Laisvė ir teisingumas“, o jos sąraše 1. R. Ž.; 5. K. B.; 6. L. J.; 23. L. Š.-K.; 2) panaikinti Sprendimo dalį, kurioje nurodyta, jog vienmandatėse apygardose partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas Kelmės–Šilalės apygardoje Nr. 41 yra R. Ž.; partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatė Baltijos rinkimų apygardoje Nr. 24 yra L. Š.-K.; partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas Mažeikių rinkimų apygardoje Nr. 38 yra K. B.; partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatė Dainavos rinkimų apygardoje Nr. 67 yra L. J..

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje, nustatančiame skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, nagrinėjimo tvarką, yra nurodyta, kokie asmenys turi teisę paduoti skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimto sprendimo – tai partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas. Taigi, įstatymų leidėjas pateikė baigtinį subjektų, turinčių teisę ginčyti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, priimtus iki balsavimo pabaigos, sąrašą. Pareiškėjas P. G. į šį sąrašą patenka, tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jo teikiamas skundas taip pat turi atitikti kitus Administracinių bylų įstatymo skundui keliamus reikalavimus, taip pat ir pareiškėjo teisinio suinteresuotumo byloje reikalavimą.

Pažymėtina, kad aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Seimo rinkimų įstatyme minėtoms nuostatoms konkuruojančių teisės normų nėra. Remiantis nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų, taip pat ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu atsakovas yra viešojo administravimo subjektas) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taip pat patvirtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dalys, kuriose tiesiogiai sprendžiami su pareiškėjo teisėmis susieti klausimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-40-552/2019). Pažymėtina, kad šios sąlygos turi būti tikrinamos skundo priėmimo, o jį priėmus, ir nagrinėjimo iš esmės metu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą byloje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr eAS-535-756/2020, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-19-624/2015).

Skundo priėmimo metu vertinant ginčijamų Sprendimo dalių pareiškėjui galimai sukeliamas teisines pasekmes, buvo nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. Sp-168 priedu daugiamandatėje apygardoje antru numeriu kandidate 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose buvo įregistruota partija „Laisvė ir teisingumas“ bei jos sąraše, be kita ko, nurodyti keturi kandidatai, dalyvaujantys 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose, su kurių registravimu pareiškėjas nesutinka; kitame priede buvo nurodyta, kokiose vienmandatėse apygardose šie kandidatai dalyvauja. Šio sprendimo dalių neteisėtumą pareiškėjas P. G. motyvuoja tuo, kad prieš priimant Sprendimą, nepagrįstai nebuvo nagrinėjami R. P. pateiktas skundas bei gauta informacija apie nurodytus šiurkščius politinės kampanijos dalyvių padarytus įstatymų pažeidimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ nuo 2020 m. birželio 6 d. įgijo likviduojamos partijos statusą, todėl nepagrįstai dalyvavo ir dalyvauja 2020 m. spalio 11 d. rinkimų į Seimo narius kampanijoje. Pareiškėjas P. G. taip pat pažymi, kad įregistruoti 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose iškėlusius ir partijų keliamus kandidatus vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose bei paskelbti 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius ir vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus yra neteisėta.

Atkreiptinas dėmesys, kad prašydamas panaikinti Sprendimo dalis, pareiškėjas P. G. nepaaiškino, kaip ir kokias teisines pasekmes pareiškėjui jos sukelia. Įvertinus pareiškėjo P. G. skundžiamų Sprendimo dalių ir jo skundo turinį, negalima daryti išvados, kad ginčijamos Sprendimo dalys pareiškėjui sukelia kokias nors teisines pasekmes: juo P. G. nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Pažymėtina, kad prašymas, kurio anot pareiškėjo P. G., Vyriausioji rinkimų komisija nepagrįstai neišnagrinėjo, nebuvo pateikta jo paties, todėl tokio prašymo nenagrinėjimo pagrįstumas neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas (jo dalis) ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas P. G. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame skunde neįrodė teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, todėl pareiškėjas laikytinas neturinčiu teisės ginčyti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. Sp-168 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, įregistravimo ir paskelbimo“ dalių. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020, 2020 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1933-756/2020). Kadangi vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, pareiškėjas P. G. neturi teisės ginčyti ginčijamų Sprendimo dalių, jis negali pateikti skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl kitų kandidatų, dalyvaujančių 2020 m. spalio 11 d. rinkimuose, registravimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė asmuo, kuriam teisės aktai tokios teisės nėra suteikę.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo P. G. skundą turi būti atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo P. G. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė