2024-05-29 Nr. AB-8704-3-61-3-00308-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1701-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00308-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1, 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 24S10230 panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas 1) bei 2024 m. sausio 13 d. spendimą Nr. 24S15042 dėl draudimo atvykti (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau abu kartu – ir Sprendimai). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi ir dokumentų vertimo išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis 2022 m. gegužės 18 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ketinant dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Migracijos departamentas 2022 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 22S90477 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 3 metams. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. kovo 25 d., (toliau – ir Leidimas) pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. liepos 15 d. MIGRIS informacinės sistemos pareiškėjo paskyroje 2024 m. sausio 15 d. gautas Sprendimas 1. Tą pačią dieną taip pat gautas Migracijos departamento pranešimas apie Sprendimą 2. 2024 m. sausio 25 d. Sprendimas 2 buvo pateiktas pareiškėjui.

2.2. Sprendimuose nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 18-8954 (toliau – ir Raštas), pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2004–2020 m. dirbo programinės įrangos inžinieriumi Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) tyrimų institute (toliau – ir Institutas) ir todėl privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti jos valdžią, o ateityje gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti. Vadovaujantis minėtu pareiškėjo praeities biografijos faktu, buvo panaikintas jam išduotas Leidimas bei nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti, priimti vadovaujantis vien VSD Rašte pateikta išvada ir geopolitine situacija, neįvertinus individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių bei jo situacijos, politinių (opozicinių) pažiūrų, jų aktyvaus reiškimo bei sklaidos, dalyvavimo mitinguose, piketuose, pareiškėjo ryšių su Lietuva, ryšių su Rusijos Federacija visiško nutraukimo, jo nurodytoms aplinkybėms suteikus visiškai priešingą reikšmę bei prasmę, todėl jie yra naikintini.

2.3. Sprendime 1 pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui motyvuojama buvusiu jo darbu Institute, tačiau atsakovas ignoravo pareiškėjo politinius įsitikinimus, jų ilgalaikį aiškų reiškimą viešai, jo šeimos gyvenimą Lietuvoje bei kitas svarbias individualias aplinkybes, Institute vykdytų darbo funkcijų pobūdį (jis vykdė išimtinai technines funkcijas, nepriėmė jokių valdingų, administracinių ar organizacinių sprendimų, neturėjo priėjimo prie jokios slaptos informacijos, tiesiogiai nepažinojo vadovybės, neturėjo pavaldinių) bei darbo santykių nutraukimo pagrindą (paties iniciatyva dar 2020 m. vasario 12 d. (prašymas pateiktas 2020 m. vasario 4 d.), nes nebenorėjo dirbti valstybės naudai dėl ideologinių bei vertybinių pažiūrų, dalintis savo ekspertinėmis, profesionaliomis žiniomis bei gebėjimais). Nors Institutas turi sąsajų prisidedant prie vykdomo karo prekėmis, tačiau pareiškėjas nutraukė darbo santykius su Institutu dvejais metais anksčiau negu prasidėjo karas. Karui prasidėjus, šį iš karto sukritikavo viešai. Pareiškėjas nėra ir nebuvo Rusijos Federacijos valdžiai lojalus asmuo nei darbo Institute metu, nei vėliau, o kaip tik priešingai – pareiškėjas yra aktyvus opozicinių pažiūrų skleidėjas, rėmėjas ir reiškėjas, kaip ir jo sutuoktinė. Opozicines pažiūras viešai skleidė dar nuo 2016 m., o dar anksčiau – nuo 2012 m. teikė finansinę paramą (duomenys neskelbtini), už ką Rusijos Federacijoje, vadovaujantis viešai prieinama informacija, dėl pareiškėjo yra vykdomas persekiojimas, tad išvada apie tai, kad pareiškėjas buvo / yra lojalus Rusijos Federacijos valdžiai asmuo, yra visiškai nepagrįsta, nelogiška bei neatitinka faktinių aplinkybių.

2.4. Pareiškėjas Migracijos departamentui dar iki Sprendimų priėmimo pateikė įrodymus, paneigiančius su juo siejamą lojalumą valdžiai, patvirtinančius jo opozicines pažiūras, smerkiant tiek valdžią, tiek vykdomą politiką bei karą. Tačiau Migracijos departamentas, įvertinęs minėtus įrodymus, pažymėjo, kad nenustatyta individualių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjas Rusijoje patyrė ar gali patirti persekiojimą dėl savo politinės veiklos, nėra duomenų, kad pareiškėjo 2017 m., 2018 m. ir 2021 m. Rusijos Federacijoje vykdyta veikla jam būtų sukėlusi teisinių ar kitų neigiamų pasekmių, pareiškėjo teiginiai apie jam gresiantį persekiojimą Rusijos Federacijoje nelaikytini patikimais jam kylančios grėsmės įrodymais. Tačiau pareiškėjas neteikė prašymo dėl prieglobsčio jam suteikimo dėl politinių pažiūrų, kurio ribose vertintinas persekiojimo realumas, todėl Migracijos departamento reikalavimas pateikti įrodymus, kurie pagrįstų dėl jo vykdomą persekiojimą dėl politinių pažiūrų, laikytinas pertekliniu ir išeinančiu už nagrinėjamo klausimo (pripažįstant valstybės saugumui keliamos grėsmės pagrįstumą) ribų.

2.5. Pareiškėjas aiškiai ir atvirai kritikavo tiek oficialią Rusijos Federacijos valdžią nuo 2016 m. iki 2022 m., tiek ir po 2022 m. aiškiai išreiškė savo kritiką Rusijai užpuolus Ukrainą, dalyvavo mitinge Rusijoje už A. N., nuo 2015 m. teikia finansinę paramą fondui, palaikė A. N. rinkimų kompaniją šiam kandidatuojant į Maskvos miesto mero postą, atvykęs į Lietuvą toliau reiškė palaikymą opozicijai – dalyvavo mitinge A. N. palaikyti 2023 m. vasarą Vilniuje. Pareiškėjas skelbė publikacijas viešojoje erdvėje apie jo sutuoktinės 2018 m. kovo 18 d. dalyvavimą Rusijos Federacijos Prezidento rinkimų stebėtojų komisijoje (duomenys neskelbtini) bei apie tai, kokius pažeidimus ji pastebėjo, įrašus socialiniame tinkle Facebook nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. pabaigos, kuriais pareiškėjas kritikavo Rusijos Federacijos valdžią, V. P., karą, politiką, ragino balsuoti už opoziciją. Pareiškėjas 2021 m. sausio 23 d. dalyvavo proteste Maskvoje, atliko piniginius pervedimus fondams, palaikantiems opozicijos lyderį A. N., kovą su korupcija, aukojo lėšas Ukrainos vaikams. Pareiškėjas bei jo sutuoktinė 2024 m. sausio 25 d. Migracijos departamentui pateikė prieglobsčio prašymą, nes bijo būti persekiojami dėl aiškiai reiškiamų politinių pažiūrų, dėl kurių sutuoktinė Rusijoje buvo gavusi oficialius įspėjimus, bausta.

2.6. Pareiškėjas nuo 2020 m. vasario 25 d. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, privačioje bendrovėje, turinčioje centrinę būstinę Jungtinėse Amerikos Valstijose, joje Rusijos Federacijoje dirbo iki pat 2022 m. liepos 18 d., o nuo 2022 m. liepos 18 d. įsidarbino toje pačioje bendrovėje Lietuvoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nuo 2022 m. balandžio 17 d. turėjo nacionalinę vizą Lietuvoje, vėliau – nuo Leidimą darbo santykių pagrindu kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas. Lietuvoje pareiškėjas pagal neterminuotą darbo sutartį dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ programinės įrangos inžinieriumi. Pareiškėjo sutuoktinei bei dukrai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindu.

2.7. Nuo atvykimo į Lietuvą, 2022 m. pavasarį, nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė su dukra nebuvo nė karto nuvykę į Rusijos Federaciją ar Baltarusiją. Šeima yra sudariusi nuomos sutartį su UAB „Stiebas“, gyvena Vilniuje. Pareiškėją su Lietuva sieja šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ryšiai. Pareiškėjas integravosi į lietuvių visuomenę – baigė vieną lietuvių kalbos kursų lygį (60 val.), kaip ir jo sutuoktinė, kuri išklausė 120 val. lietuvių kalbos mokymosi programą. Pareiškėjas planavo ir toliau tobulinti lietuvių kalbos žinias, jo sutuoktinė ieškojo darbo Lietuvoje, tačiau dėl dukrai nustatyto neįgalumo (vidutinis) bei specialiųjų poreikių (duomenys neskelbtini), ji to kol kas padaryti negali, nes prižiūri dukrą. Mergaitė Lietuvoje lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, tačiau jai nuolat reikia pagalbos – dėl savo sveikatos būklės bei diagnozės mokykloje mergaitė turi jai priskirtą mokytojo padėjėją. Pareiškėjas yra vienintelis šeimos maitintojas bei išlaikytojas, tačiau negali dirbti, nes darbo sutartis su juo nutraukta dėl Leidimo panaikinimo, šeima negauna jokių pajamų, tačiau nesvarsto galimybės grįžti į Rusiją. Kadangi pareiškėjo dukrai bei sutuoktinei leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti pareiškėjui suteikto Leidimo pagrindu, panaikinus pareiškėjo Leidimą, joms jie taip pat bus panaikinti (jau gautas prašymas pateikti duomenis, ar turi savarankišką leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pagrindą, kurio jos neturi), tad Leidimo panaikinimas pareiškėjui turės neigiamų padarinių visai šeimai.

2.8. Migracijos departamento Sprendimai akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus, todėl Sprendimai naikintini kaip nepagrįsti bei neteisėti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 str. 4 d.). Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

3.2. VSD Rašte nurodė, kad pareiškėjas, dirbdamas Institute, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos užtikrina, kad šiose institucijose (įstaigose, įmonėse) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Viešųjų šaltinių duomenimis, Ukraina taiko sankcijas Institutui, gaminančiam karinę produkciją, kurią Rusija naudojo per nelegalią invaziją į Ukrainą 2022 m. Rašte nurodoma, kad Institutas yra atsakingas už Rusijos veiksmų, kurie kenkia ar kelia grėsmę teritoriniam Ukrainos vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, rėmimą. Šio Instituto valdytojai yra Rusijos Federacijos federalinė valstybės turto valdymo agentūra ir Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (toliau – ir FSB). VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse), strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

3.3. Migracijos departamentas pagal kompetenciją atliko pareiškėjo individualų vertinimą, įvertino jo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, Sprendimų proporcingumą. Pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. liepos 13 d. galiojusią nacionalinę vizą, nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2024 m. kovo 25 d. galiojusį Leidimą (minėti laikotarpiai negali būti vertinamas kaip ilgalaikis gyvenimas Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 19 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareiškėjo ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai. Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametė dukra, kurioms Migracijos departamentas 2022 m. liepos 14–15 d. priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Panaikinus pareiškėjo Leidimą atsirado pagrindas panaikinti leidimus laikinai gyventi ir pareiškėjo sutuoktinei bei dukrai, todėl nenustatyti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

3.4. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 19 d. per MIGRIS Migracijos departamentui pateikė informaciją apie savo ir sutuoktinės politinį aktyvumą Rusijos Federacijoje ir nurodė priežastis, dėl kurių, jo manymu, Rusijos valdžia gali persekioti jį ir jo šeimą. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo pateiktos informacijos vertinimą, tačiau pateiktose interneto nuorodose nerado individualios, konkrečiai su pareiškėjo asmeniu susijusios informacijos. Nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų organizavęs protesto mitingus ar būtų aktyvus jų dalyvis, kad jis yra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistas ar disidentas, kad jis Rusijos Federacijoje būtų buvęs sulaikytas ar kad jam būtų pareikšti kokie nors kaltinimai, t. y., nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra asmuo, kuris Rusijoje yra susidūręs su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais. Migracijos departamentas turi duomenų, kad užsienietis Rusijos Federacijoje dirbo iki 2022 m. gegužės mėn., o 2022 m. jam išvykstant iš Rusijos, valstybės institucijos nesudarė jam jokių kliūčių išvykti. Pareiškėjo sutuoktinei kylančios grėsmės situacija nevertinta kaip turinti įtakos pareiškėjo situacijai įvertinti.

3.5. Nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas 2004–2020 m. Institute programinės įrangos inžinieriumi) surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Sprendimuose nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.

3.6. Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y., jie priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą pakartojo atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl VSD Rašte pateiktos informacijos, dėl nesančios pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, akcentavo visiems žinomas aplinkybes, susijusias su Rusijos Federacijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui ir papildomai nurodė šiuos argumentus:

4.1. Sprendimai yra priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Migracijos departamento sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

4.2. FSB yra viena iš trijų svarbiausių Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų, kuri ne tik užtikrina Rusijos Federacijos režimo stabilumą šalies viduje, bet ir tiesiogiai dalyvauja Rusijos Federacijos karinėje agresijoje Ukrainoje bei vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą NATO ir ES valstybėse. FSB aktyviai veikia prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, siekdama rinkti Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbią informaciją ir daryti Rusijos Federacijos interesus atitinkančią įtaką Lietuvos politiniams procesams. FSB vykdoma žvalgybinė veikla prieš Lietuvą kelia tiesioginę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijos Federacijos gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

4.3. Pareiškėjui turint leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip patikimas ir lojalus Rusijos Federacijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose – 2022 ir 2023 m. grėsmių vertinimo ataskaitose. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Institute kelia grėsmę valstybės saugumui. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2024 m. kovo 25 d.

6.2. Pildydamas klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. birželio mėn.–2020 m. vasario mėn. dirbo Institute programinės įrangos inžinieriumi. Klausimyne pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2020 m. vasario mėn.–2022 m. gegužės mėn. Rusijos Federacijoje buvo „(duomenys neskelbtini)“ programinės įrangos inžinieriumi; nuo 2022 m. liepos mėn. iki dabar (klausimyno pildymo datos) Lietuvoje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ programinės įrangos inžinieriumi. Klausimyne pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, taip pat nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai.

6.3. VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 18-8954 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas 2004–2020 m. dirbo Institute (pareigos – programinės įrangos inžinierius). Ukraina taiko sankcijas Institutui, gaminančiam karinę produkciją, kurią Rusijos Federacija naudojo per nelegalią invaziją į Ukrainą 2022 m. Institutas yra atsakingas už Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kenkia ar kelia grėsmę teritoriniam Ukrainos vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei rėmimą. Instituto valdytojai yra Rusijos Federacijos federalinė valstybės turto valdymo agentūra ir FSB. Atsižvelgdamas į surinktą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat prašė įrašyti šį asmenį į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.

6.4. Migracijos departamentas VSD Rašte pateiktos išvados pagrindu priėmė Sprendimus. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimais.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. sausio 14 d.) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui vertinimo, grėsmės realumo ir akivaizdumo, užsieniečiui ketinamų taikyti apribojimų proporcingumo, individualaus situacijos vertinimo aspektais, EŽTT išaiškinimais grėsmės nacionaliniam saugumui aspektu.

8. Teismas, nurodęs, kad VSD Raštu pateiktoje išvadoje teigiama, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o Migracijos departamentas turi pareigą vadovautis VSD vertinimu, atmetė pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas neįvertino individualios pareiškėjo situacijos, nepagrindė jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ir visuomenės saugumui. Teismas pažymėjo, jog tai, kad VSD Raštas buvo minimas Sprendimuose, nedaro Sprendimų neteisėtais.

9. Teismas iš Sprendimų turinio nustatė, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika kaip išimtinai ekonominius ir neilgalaikius (pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio 17 d. turėjo nacionalinę vizą Lietuvoje, vėliau – nuo 2022 m. liepos 14 d. Leidimą, pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo nuo 2022 m. liepos 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ programinės įrangos inžinieriumi). Teismas sutiko su tokia išvada, nes pareiškėjas Lietuvoje gyvena ir dirba mažiau nei dvejus metus, nenustatyta jokių kitų pareiškėjo ryšių su Lietuva iš byloje pateiktų įrodymų ir teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų. Migracijos departamentas nustatė, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir jų nepilnametė dukra, dėl kurių Migracijos departamentas 2022 m. liepos 14–15 d. priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Kadangi pareiškėjo sutuoktinės ir dukros leidimai laikinai gyventi yra tiesiogiai susiję su pareiškėjui išduotu Leidimu, o, panaikinus pareiškėjo Leidimą Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas pagrindas panaikinti pareiškėjo sutuoktinei ir jo dukrai išduotus leidimus laikinai gyventi. Teismas pritarė Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėjas neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė tokią išvadą paneigiančių objektyvių įrodymų. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas vertino pareiškėjo individualią situaciją pagal kompetenciją ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuvos Respublika kontekste, o ne tik rėmėsi VSD Rašte pateikta išvada ar bendra informacija apie geopolitinę situaciją.

10. Teismui pritarė atsakovo teiginiams, jog Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti VSD atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumui vertinimu. Teismas pažymėjo, jog pagal nuoseklią LVAT praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas; tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, jog Migracijos departamentas, turėjo atlikti išsamų individualų kompleksinį pareiškėją charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimą, teismas analizavo Instituto padėtį (Ukraina taiko sankcijas Institutui, gaminančiam karinę produkciją, kurią Rusijos Federacija naudojo per nelegalią invaziją į Ukrainą 2022 m., Institutas remia Rusijos Federacijos veiksmus, kurie kenkia ar kelia grėsmę teritoriniam Ukrainos vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, Instituto valdytojai yra FSB ir Rusijos Federacijos federalinė valstybės turto valdymo agentūra, FSB aktyviai veikia prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus) ir priėjo prie išvados, jog Instituto darbuotojų (tiek esamų, tiek buvusių) galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimas pagrįstai atliekamas griežčiau.

12. Dėl pareiškėjo darbo santykių su Institutu, teismas nurodė, kad jie nutrūko 2020 m. vasario 12 d., t. y., kaip teigia pareiškėjas, dar iki Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą. Teismas pažymėjo, kad Krymo aneksija vykdyta dar 2014 m. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad Institutas turėjo valstybių užsakymų, ir kai kurie iš tų užsakymų buvo susiję su karo pramone. Nors pareiškėjas teigė, kad Institute ėjo programinės įrangos inžinieriaus pareigas, tačiau iš bylos duomenų teismas nustatė, kad prieš pasibaigiant darbo santykiams su Institutu 2020 m. vasario 12 d. pareiškėjas net du kartus buvo paaukštintas pareigose: pirmąjį kartą 2018 m. gruodžio 15 d., iš antros kategorijos inžinieriaus-programuotojo į pirmos kategorijos inžinieriaus programuotojo pareigas, o antrąjį kartą 2019 m. lapkričio 11 d. – į vadovaujančio inžinieriaus-programuotojo pareigas. Pareiškėjas Institute dirbo itin ilgą laikotarpį – nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 12 d. (t. y. net šešiolika metų). Įvertinęs tai, kas nustatyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas žinojo apie Instituto gaminamos produkcijos panaudojimą kariniams tikslams ir vis tiek tęsė savo tarnybą Institute.

13. Iš Sprendimų turinio teismas nustatė, kad Migracijos departamentas atliko informacijos, pareiškėjo teigimu, pagrindžiančios jo nelojalumo Rusijos Federacijos valdžiai, vertinimą ir priėjo prie išvados, kad nerasta individualios, konkrečiai su pareiškėjo asmeniu susijusios informacijos, duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų organizavęs protesto mitingus ar būtų aktyvus jų dalyvis, kad jis yra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistas ar disidentas, kad jis Rusijos Federacijoje būtų buvęs sulaikytas ar kad jam būtų pareikšti kokie nors kaltinimai. Teismas, susipažinęs su pateikta informacija, sprendė, kad ši informacija yra labiau susijusi su pareiškėjo sutuoktinės vykdyta opozicine veikla, o ne su paties pareiškėjo. Teismas pareiškėjo publikacijų socialiniuose tinkluose nelaikė pakankamu įrodymu pareiškėjo opozicinei veiklai pagrįsti, nes iš pateiktos informacijos, negalėjo nustatyti, kiek asmenų su tokiomis publikacijomis galėjo susipažinti (prie nurodytų publikacijų tik pavieniai asmenys pažymėjo „patinka“ ar kitą ženklą), negalėjo įvertinti pareiškėjo socialinių tinklų profilio nustatymų, taikomų ribojimų ir kt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų organizavęs protesto mitingus ar būtų aktyvus jų dalyvis, nėra duomenų apie tai, kad jis yra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistas ar disidentas. Teismas atkreipė dėmesį, kad politinės pažiūros yra tik vienas iš aspektų, kuris turi būti vertinamas priimant sprendimus dėl leidimų gyventi Lietuvoje, ir šis aspektas turi būti vertinamas visų kitų aplinkybių kontekste. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, darė išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, atliko tinkamą individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimą (vertino pareiškėjo darbą Institute, jo trukmę, gyvenimo Lietuvoje trukmę ir tikslus (interesus), deklaruotas politines pažiūras, faktą, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai po atvykimo į Lietuvą nesilankė kilmės valstybėje ir kt.), o pateikta informacija apie pareiškėjo viešai skleistas opozicines pažiūras ar aukas, skirtas opoziciniams tikslams, nesudaro pakankamo pagrindo paneigti potencialią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kylančią iš ilgalaikių pareiškėjo darbo santykių su Institutu, kurią konstatavo VSD.

14. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendimu 2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, neįtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, draudimas atvyti taikomas tik į Lietuvos Respubliką, draudimas nustatytas tik 5 metams, nors pagal galiojančius teisės aktus maksimalus terminas galėtų būti net 10 metų, todėl vertino, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui taikomos priemonės neproporcingos.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl Leidimo panaikinimo neigiamų padarinių trims asmenims, viena iš kurių yra sunkiai serganti bei neįgali mergaitė, nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui pobūdį, privačiam pareiškėjo ir jo šeimos narių interesui likti Lietuvos Respublikoje negali būti suteiktas prioritetas.

16. Teismas nusprendė, kad atsakovas pakankamai detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Migracijos departamento Sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais. Kadangi teismas atmetė pareiškėjo skundą, nepriteisė jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 17. Pareiškėjas A. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą ir skundą tenkinti – panaikinti Migracijos departamento Sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas bei dokumentų vertimo išlaidas, priimti teikiamą įrodymą – pareiškėjo darbo sutartį su Institutu ir jo vertimą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su jo nelojamu Rusijos Federacijos valdžiai ir tai pagrindžiančiais byloje esančiais įrodymais, aiškia ir atvira kritika valdžiai ir jos vykdomam karui, A. N. palaikymu, opozicinių pažiūrų raiška darbo Institute metu, darbo Institute nutraukimo pagrindu bei pareiškėjo vykdytomis darbo funkcijomis, kitomis darbovietėmis, išvada apie jo keliamą grėsmę, kuri padaryta vien dėl darbo Institute, pareiga atsakovui nustatyti ne pavienes faktines aplinkybes, o juridinių faktų visetą, Sprendimų neatitiktimi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams) bei teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

18.1. Nepagrįsta, nelogiška bei neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių yra išvada apie tai, kad pareiškėjas buvo / yra lojalus valdžiai asmuo. Tokia atsakovo išvada bei atliktas vertinimas, ignoruojant reikšmingus su pareiškėju susijusius duomenis bei aplinkybes, ypač apie jo politinius įsitikinimus, jų ilgalaikį aiškų reiškimą viešai, paneigiančius jam inkriminuotą lojalumą valdžiai, jo šeimos gyvenimą Lietuvoje bei kitas svarbias individualias aplinkybes, Institute vykdytų darbo funkcijų pobūdį bei darbo santykių nutraukimo pagrindą, yra nepagrįsta bei akivaizdžiai prieštaraujanti aktualiai LVAT praktikai (žr., pvz., 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1396-492/2024).

18.2. Vienintelio pareiškėjo praeities biografijos fakto pagrindu padaryta išvada apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui nėra laikoma keliamos grėsmės tinkamu pagrindimu (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023). Išvada apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui turi būti pagrįsta su asmeniu susijusių individualių aplinkybių visuma, jo praeities faktu, kurio asmuo objektyviai pakeisti ar įtakoti nebegali. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas tinkamai atliko su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių vertinimą, nes nebuvo įvertintos tiek jo politinės pažiūros, tiek ir kitos individualios aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 24 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-978-624/2024).

18.3. Išvada, kad dėl užimtų pareigų pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (nepaisant akivaizdžių jo opozicinių pažiūrų įrodymų), yra itin formali, iš esmės grindžiama bendrąja prevencija, nes nei atsakovas, nei VSD nevertino nei pareiškėjo darbo funkcijų, nei jam ar jo pareigybei taikytinų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024).

18.4. Teismo nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo paaukštinimo nesuteikia pagrindo daryti išvados apie jo lojalumą valdžiai. Pareiškėjas buvo paaukštintas dėl kokybiškai vykdomo darbo, tiesiog suteikiant aukštesnį kvalifikacijos lygį kaip meistro dėl turimų profesionalių žinių bei įgūdžių, o ne dėl valdžios palaikymo. Jeigu paaukštinimas būtų derinamas su lojalumu valdžiai, to niekada nebūtų įvykę, nes pareiškėjas nuo 2016 m. socialiniame tinkle Facebook aktyviai reiškė kritiką valdžiai, politikai, prezidentui, kitiems valdininkams. Teismas padarė deklaratyvią išvadą apie tai, kad pareiškėjas ėjo vadovaujančias pareigas Institute, nes vedantysis inžinierius programuotojas nėra vadovavimas, o parodo asmens kvalifikacijos laipsnį. Su pareiškėju sudaryta darbo sutartis numatė pareigą ne rečiau kaip kartą per metus kelti savo kvalifikaciją, ką pareiškėjas ir darė, todėl jam buvo suteikiamas aukštesnis kvalifikacinis laipsnis, tačiau tai nebuvo paaukštinimas pareigose, o labiau finansinis darbuotojo motyvavimas. Pareiškėjas, viską palikęs Rusijoje, išvyko į Lietuvą ir daugiau į Rusiją nevyko, darbo sutartis su Institutu liko Rusijoje pas pareiškėjo tėvus ir tik rengiant apeliacinį skundą šią sutartį pavyko gauti, todėl darbo sutartis su Institutu negalėjo būti pateikta teismui. Dėl to pareiškėjas prašo priimti ir prijungti prie bylos medžiagos pareiškėjo darbo sutartį su Institutu (apeliacinio skundo priedas). Instituto gauti valstybiniai užsakymai karo pramonėje niekaip nepatvirtina individualaus pareiškėjo pritarimo vykdomai politikai agresijai ir karui.

18.5. Teisminio narinėjimo metu atsakovas negalėjo atsakyti į klausimą, kokios faktinės aplinkybės pasikeitė nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjui (nuo 2022 m. birželio 30 d.) iki 2024 m. sausio 9 d., kai Leidimas buvo jam išduotas jau vykstant karui, pareiškėjui prašyme nurodžius jo buvusio darbo vietą. Teismas neatkreipė pakankamai dėmesio į šį aspektą, nes iš tikrųjų nenustatyta, kokios aplinkybės atsirado po Leidimo išdavimo iki Sprendimų priėmimo ir kuo jos pagrindžia jo valstybės saugumui keliamos grėsmės atsiradimą (jo nebuvus 2022 m. birželio 30 d., kai karas jau vyko).

18.6. Nepagrįsta išvada, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva nėra glaudūs, o išimtinai ekonominio pobūdžio. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, išdėstytus skunde, pakartotus apeliaciniame skunde, jog šeima Rusijoje viską paliko (būstą, daiktus), pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą, Leidimą, dirbo Lietuvoje, yra vienintelis šeimos maitintojas ir išlaikytojas, šeima gyvena nuomos sutarties pagrindu Vilniuje, duktė turi sveikatos problemų, sutuoktinė yra taip pat aktyvi opozicijos rėmėja bei šalininkė, todėl į Rusiją šeimai grįžti ne tik kad nesaugu, bet ir pavojinga. Pareiškėjas integruojasi į lietuvių visuomenę, jo šeima nebuvo grįžusi į Rusiją nuo 2022 m. pavasario.

18.7. Vadovaujantis teismų praktika, vertinant pareiškėjui inkriminuotą valstybės saugumui keliamą grėsmę turėtų būti papildomai atsižvelgiama, jog nėra duomenų apie asmens darbą (tarnybą) įvairiose valdžios institucijose po nutraukto darbo / tarnybos, nėra asmens ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, pareiškėjas nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje (atsakymai į klausimyno 10, 11 klausimus). Šios aplinkybės turi būti vertinamos visumoje su kitais klausimyne nurodytais duomenimis. Taip pat atsižvelgtina į socialinio tinklo Facebook pareiškėjo paskyroje dar iki oficialios karo pradžios talpintą informacija, kad jam yra gėda už Rusijos veiksmus bei politiką. Pareiškėjas teikė finansinę paramą Chersono vaikams, aukodamas pinigus ir nenustatyta, jog jis kokiais nors savo veiksmais būtų parodęs, jog keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, kuris priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją, kuomet prioritetas pagrįstai suteiktas visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno Rusijos Federacijos piliečio teisėms ir interesams. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja nacionalinio saugumo vertybės esmę, VSD atliktą vertinimą, pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su pareiškėjo pažeidžiamumu bei jo keliama grėsme valstybės saugumui ir pabrėžia, kad:

20.1. Teismo sprendimas visiškai atitinka LVAT suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-662/2024, kurioje grėsme valstybės saugumui pripažintas Baltarusijos Respublikos piliečio darbas (2009–2019 m.) inžinieriumi–konstruktoriumi Baltarusijos Respublikos akcinėje bendrovėje – ratinių vilkikų gamykloje, kuri priklauso Baltarusijos kariniam–gamybiniam kompleksui; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024 – grėsme valstybės saugumui pripažintas Rusijos Federacijos piliečio darbas (2011–2013 m.) programinės įrangos inžinieriumi Rusijos Federacijos įmonėje, vykdančioje veiklą Rusijos karinės pramonės sektoriuje ir bendradarbiaujančioje su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis: 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2561-968/2023 – grėsme valstybės saugumui pripažintas Rusijos Federacijos pilietės darbas (2011–2012 m.) inžiniere Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje (lėktuvų statybos kompanijoje), 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2221-556/2023 – grėsme valstybės saugumui pripažintas Baltarusijos Respublikos piliečio darbas (2002–2022 m.) Baltarusijos Respublikos režimui strategiškai svarbiame telekomunikacijų sektoriuje veikiančioje įmonėje, kuri bendradarbiauja su Baltarusijos karinio–pramoninio komplekso įmonėmis, be kita ko, ir administracines bylas Nr. eA-1978-821/2023, Nr. eA-2132-629/2023, Nr. eA-2097-502/2023, Nr. eA-2450-624/2023, Nr. eA-2602-815/2023, Nr. eA-983-821/2024, o taip pat grėsme valstybės saugumui pripažintas Rusijos Federacijos / Baltarusijos Respublikos piliečių darbas banke Nr. eA-2039-442/2023, Nr. eA-2264-1047/2023, Nr. eA-2359-662/2023, Nr. eA-2400-821/2023, Nr. eA-930-442/2024, Nr. eA-1077-662/2024, Nr. eA-1130-624/2024, Nr. eA-997-415/2024).

20.2. Apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodoma LVAT praktika nėra pagrindo vadovautis, nes ji buvo suformuota bylose, kuriose susiklostė skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje (pvz., administracinėje byloje Nr. eA-1396-492/2024 LVAT konstatavo, kad buvo klaidingai nustatyta užsieniečio darbovietė, su kuria buvo siejama grėsmė valstybės saugumui, – ši aplinkybė buvo esminė panaikinant Migracijos departamento sprendimą; administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024 užsienietė Rusijos institucijoje dirbo beveik prieš 20 metų ir tik 2 metus, jos šeimos nariai – Lietuvos Respublikos piliečiai). Dalis pareiškėjo nurodytos LVAT praktikos prieštarauja vyraujančiai LVAT praktikai, todėl ja taip pat nėra pagrindo remtis.

20.3. Pareiškėjo ryšiai su Institutu tęsėsi labai ilgą laiką (net 16 metų, t. y. iš esmės visą jo kaip suaugusio žmogaus gyvenimą), nutrūko visai neseniai ir nebuvo atsitiktiniai, tokį darbą pareiškėjas pasirinko sąmoningai. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. LVAT panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (žr., pvz., 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024). Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023).

20.4. Pareiškėjas dirbo Institute, o naujausioje LVAT praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., 2024 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024, 2024 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024). Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas, vertindamas jo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, turėjo suabejoti jo lojalumu Rusijos valdžiai, ypač įvertinus tai, jog pareiškėjas dirbo Institute iš esmės visą savo kaip suaugusio žmogaus gyvenimą. Vadinasi, jis patikimumo ir lojalumo valstybei reikalavimus visiškai atitiko. Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024). Darbą Institute pareiškėjas paliko ne dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtais. Aplinkybes dėl dalyvavimo mitinguose, straipsnių rašymo ir pan. nesudaro pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Rusijos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti ilgą laiką dirbdamas Institute (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024).

20.5. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Rusijoje iki šiol gyvena pareiškėjo tėvai. Labai tikėtina, kad Rusijoje gyvena ir kiti pareiškėjo artimi bei pažįstami asmenys, draugai, buvę kolegos. Pareiškėjas Rusijoje turi nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto – gyvenamąjį būstą. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Rusija. Tamprūs pareiškėjo ryšiai su Rusija jį daro pažeidžiamu asmeniu ir jis gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024). Vien tik pareiškėjo trumpas gyvenimas Lietuvoje, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl pareiškėjo darbo Rusijoje bei iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

20.6. LVAT praktikoje analogiškose bylose taip pat yra išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei, iš dalies, prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023). Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Apeliaciniame skunde neatsižvelgiama į tai, kad Leidimo išdavimo pareiškėjui metu galiojo kitoks užsieniečių teisinės padėties procedūrų teisinis reglamentavimas (žr., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1V-700 nuostatas dėl Migracijos departamento parengto klausimyno pildymo, kurios nebuvo priimtos ir taikomos Leidimo išdavimo pareiškėjui metu).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 24S10230, kuriuo nuspręsta pareiškėjui A. C. panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. kovo 25 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir 2024 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 24S15042, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl yra teisėti ir pagrįsti.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas, tinkamai neišnagrinėjus bei neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos, o ypač jo aktyvios politinės veiklos, reiškiant opozicines pažiūras, kas aiškiai pagrindžia jo nelojalumą Rusijos valdžiai, kuris jam yra inkriminuojamas, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

26. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – darbo sutartį Nr. 3174 (data nenurodyta), sudarytą tarp Federalinės valstybinės unitarinės įmonės „(duomenys neskelbtini) tyrimų institutas“ ir pareiškėjo A. C., prašydamas ją pridėti prie bylos medžiagos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, aptartą teismų praktiką dėl administracinių bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos bei vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, neprideda šio įrodymo prie bylos medžiagos ir jo nevertina, kadangi minėtas dokumentas nebuvo pateiktas ir įvertintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau (darbo sutartis liko Rusijoje pas pareiškėjo tėvus ir tik rengiant apeliacinį skundą šią sutartį pavyko gauti) nepripažįstamos pagrįstomis.

27. Byloje nustatyta, kad:

27.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), turėjęs nuo 2022 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. liepos 13 d. galiojusią nacionalinę vizą, o taip pat nuo 2022 m. liepos 14 d. galiojusį Migracijos departamento 2022 m. birželio 30 d. sprendimu išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu (kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 441 straipsnio nuostatas). Leidimas galiojo iki 2024 m. kovo 25 d.

27.2. Migracijos departamentas gavo VSD 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 18-8954 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, 2023 m. liepos 19 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2004–2020 m. dirbo Institute (pareigos – programinės įrangos inžinierius). VSD vertinimu, pareiškėjas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD Rašte pateiktoje išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad Ukraina taiko sankcijas Institutui, gaminančiam karinę produkciją, kurią Rusijos Federacija naudojo per nelegalią invaziją į Ukrainą 2022 metais, o pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

27.3. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į VSD Raštą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė Sprendimą 1, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, nes jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai, Migracijos departamentui panaikinus pareiškėjui išduotą Leidimą, Sprendimu 2 buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99), LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024).

29. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

30. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

31. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023).

32. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimų ir VSD Rašte išdėstytas aplinkybes, su tuo susijusius kitus į bylą pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju VSD Rašte pateikta informacija, vertinant ją kartu su aplinkybe, jog 2004–2020 m. pareiškėjas dirbo programinės įrangos inžinieriumi Institute, kurio valdytojai yra FSB ir Rusijos Federacijos federalinė valstybės turto valdymo agentūra, pagrindžia išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, Rašte pateikta informacija. Kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo darbas Institute (2004–2020 m., taip pat ir po Krymo aneksijos, kuri įvykdyta 2014 m.), pareiškėjui žinant apie Instituto gautus valstybinius užsakymus karo pramonėje, VSD surinktos informacijos kontekste, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad pareiškėjo darbo santykiai su Institutu nutrūko pakankamai neseniai, jie tęsėsi ilgą laiko tarpą, iš esmės visą jo kaip suaugusio žmogaus gyvenimą, o vien faktas, kad pareiškėjas nuo 2020 m. savo noru nebedirba Institute, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjo ryšių su Institutu, kurio valdytojai yra FSB ir Rusijos Federacijos federalinė valstybės turto valdymo agentūra, yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga.

35. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog, vertinant jam inkriminuotą valstybės saugumui keliamą grėsmę, turėjo būti atsižvelgiama, jog nėra duomenų apie asmens darbą (tarnybą) įvairiose valdžios institucijose po nutraukto darbo / tarnybos, nėra asmens ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, tačiau šios aplinkybės nepaneigia kompetentingos valstybės institucijos – VSD – padarytų išvadų apie pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pakankamą realumą ir akivaizdumą. Pareiškėjo ilgametis darbas Institute, jį vertinant esamos geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio rėžimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

36. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Rašte nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Rusijos Federacijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja savo lojalumą, akcentuodamas atsakymus į klausimyno 10, 11 klausimus, socialinio tinklo Facebook pareiškėjo paskyroje dar iki oficialios karo pradžios skelbtą aiškią ir atvirą kritiką valdžiai, teiktą finansinę paramą, opozicinių pažiūrų raišką bei A. N. palaikymą, tačiau šios aplinkybės buvo išsamiai įvertintos tiek Migracijos departamento Sprendimuose, tiek ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime (žr. šios Nutarties 13 p.) bei nesudaro pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Rusijos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti dirbdamas Institute. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog Rusijoje gyvena jo tėvai, kilmės šalyje turi nekilnojamojo turto. Atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pareiškėjas galėtų tapti lengviau palenkiamu vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis.

37. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su teise į šeimos gyvenimo gerbimą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsnis, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93; ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024).

38. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais, faktą, kad pareiškėjo sutuoktinei ir dukrai yra išduoti leidimai laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (šeimos susijungimo atvejis) pareiškėjo Leidimo galiojimo laikotarpiui, kurie, panaikinus pareiškėjo Leidimą, taip pat bus panaikinti Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies pagrindu (jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu). Pakartotinai įvertinus bylos duomenis, sutiktina su atsakovo išvada, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra tiesiogiai susiję su jo teisine padėtimi, byloje nenustatyta pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Migracijos departamento neatlikto individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, nustatė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius bei ekonominius ryšius, nurodė, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai (nacionalinės vizos ir darbo pagrindu), įdarbintas nuo 2022 m. liepos 19 d. Lietuvos įmonėje, Lietuvoje gyvena kartu su sutuoktine ir jų nepilnamete dukra, ir padarė išvadą, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Atsakovas taip pat analizavo pareiškėjo pateiktą informaciją apie pareiškėjo bei jo sutuoktinės politinį aktyvumą bei pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, jo manymu, Rusijos valdžia gali persekioti jį ir jo šeimą, tačiau nenustatė individualių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjas Rusijos Federacijoje patyrė ar gali patirti persekiojimą dėl savo politinės veiklos. Vadinasi, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo socialinių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą. Tai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų, pareiškėjo vertinimu, reikšmingų jo individualią situaciją apibūdinančių aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas 1, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytas jo situaciją apibūdinančias aplinkybes, kurios kartojamos ir apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad jų visuma šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia pareiškėjo asmeninio intereso ir toliau laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą.

40. Vadovaudamasi Sprendime 2 nustatytomis aplinkybėmis, be kita ko, tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, trumpa jo gyvenimo Lietuvoje trukmė, nenustatyta duomenų, jog pareiškėjas Rusijos Federacijoje patyrė ar gali patirti persekiojimą dėl savo politinės veiklos, pareiškėjas Rusijos Federacijoje dirbo iki 2022 m. gegužės mėn., o valstybinės institucijos nesudarė jokių kliūčių jam išvykti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, pateiktu Sprendime 2, kad pareiškėjas pripažintinas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu, o draudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.

41. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su LVAT praktika, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuota LVAT praktika (pvz., Nr. eA-1396-492/2024, Nr. eA-1384-624/2024, ir kt.) suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Nors nagrinėjamu atveju Migracijos departamento sprendimai iš esmės yra grindžiami VSD Rašte pateikta informacija ir jame nurodytu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau, kaip jau buvo minėta šios Nutarties 39–40 punktuose, Migracijos departamentas kiekvienu atveju atliko savarankišką kiekvienam sprendimui priimti aktualių ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimą ir taikė atitinkamas teisės normas.

42. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra arba teisiškai nereikšmingi (pvz., jog neįvardintos konkrečios pasikeitusios aplinkybės, kurios lėmė, kad Leidimas pareiškėjui išduotas jau vystant karui (žr. šios Nutarties 18.5 p.), arba išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismo (pvz., dėl pareiškėjo paaukštinimo (žr. šios Nutarties 18.4 p.), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis