2675be70-3b57-46ca-b61c-ea2a4fca2017 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-245/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00710-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.2.20.3.1; 1.1.4.2; 2.1.7.4.1;2.1.7.4.6;2.4.6.1; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam K.

L., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,civilinio ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei D. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas:pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams;pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 (deÅ¡imt) mėnesių.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, K.

L. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant K. L. per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia bÅ«ti darbe.Civilinės ieÅ¡kovės valstybės įmonės KaiÅ¡iadorių miÅ¡kų urėdijos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, jai iÅ¡ K. L. priteisiant 105 492,35 Eur (vieno Å¡imto penkių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų) dydžio aplinkai neteisėtais kaltinamojo miÅ¡ko kirtimais padarytos žalos atlyginimÄ .

Civilinės ieÅ¡kovės Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, jai iÅ¡ K. L. priteisiant 1721,32 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno euro, 32 centų) dydžio neteisėtais kaltinamojo miÅ¡ko kirtimais padarytos žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2015 m. birželio 19 d. iki visiÅ¡ko 1721,32 Eur sumokėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybės įmonė KaiÅ¡iadorių miÅ¡kų urėdija įpareigota pervesti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sÄ skaitÄ 1862 Eur, gautus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas kirtimo atliekas kirtavietėje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : K. L. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , neturėdamas leidimo kirsti miÅ¡kÄ , pasamdė O. P., M. K., G. K., N. B., V. B., kad jie iÅ¡kirstų krÅ«mus, esančius (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) girininkijos 491 kv. 3 sklype, 456 kv. 26, 27, 28, 29 sklypuose. Tokiu bÅ«du, pastariesiems 2014 m. sausio-birželio mėnesiais neteisėtai iÅ¡kirtus krÅ«mus, beržus, drebules, lazdynus, blindes (duomenys neskelbtini) girininkijos 491 kv. 3 sklype, laisvos žemės fondo miÅ¡ko žemėje 0,2 ha ploto biržę – 8,89 m3 įvairios medienos ir ne miÅ¡ko žemės sklype, laisvos žemės fondo žemėje 0,1 ha ploto biržę – 8,77 m3 įvairios medienos, (duomenys neskelbtini)girininkijos 456 kv. 26 ir 27 sklypuose laisvos žemės fondo miÅ¡ko žemėje 0,4 ha ploto biržę 32,77 m3 įvairios medienos, 456 kv. 28 ir 29 sklypuose laisvos žemės fondo miÅ¡ko žemėje 1,7 ha ploto biržę – 200,03 m3 įvairios medienos, 456 kv. 28 sklype laisvos žemės fondo miÅ¡ko žemėje 9,88 m3 įvairios medienos ir ne miÅ¡ko žemės sklype, laisvos žemės fondo žemėje 0,1 ha ploto biržę – 5,88 m3 įvairios medienos, pasikėsino slapta pagrobti bendrai 255,94 m3 įvairios medienos 3011 Eur vertės (10397,50 Lt), priklausančios Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tuo padarydamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos 3011 Eur (10397,50 Lt) turtinę žalÄ .Be to, K.

L. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, praÅ¡ydamas, liudytojÄ Å½. L. nuvykti pas tyrėjÄ apklausai bei pasakyti, kad dalį krÅ«mų, augusių (duomenys neskelbtini). – (duomenys neskelbtini) girininkijos 491 kv. 3 skl., 456 kv. 26, 27, 28, 29 skl. iÅ¡pjovęs jis (Ž. L.), bei 2014 m. rugpjūčio 27 d. apie 10 val. liudytojui Ž. L. bÅ«nant pas tyrėjÄ apklausoje tarnybiniame kabinete Nr. 224, (duomenys neskelbtini), paskambinęs iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), liepė liudytojui Ž.

L. meluoti, neduoti teisingų parodymų, kalbėti, kaip nurodęs jis, kad liudytojas Ž. L. prisiimtų kaltę dėl iÅ¡kirstos medienos, taip siekė paveikti liudytojÄ Å½. L., kad Å¡is duotų neteisingus parodymus.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog K. L. veiksmuose yra visi jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.Apeliaciniame skunde nuteistasis K.

L. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties, ir pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje deklaratyviai nurodoma apie prieÅ¡taravimus apelianto parodymuose. Teigiama, kad skundo autorius, ginčydamas jam pareikÅ¡tus įtarimus ir kaltinimus, buvo nuoseklus. Cituojami nuosprendyje užfiksuoti skundo autoriaus parodymai ir tvirtinama, kad Å¡ie parodymai nėra paneigti, o liudytojų parodymai nenuoseklÅ«s. Anot apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai suteikė prioritetÄ liudytojų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu.

Pažymima, jog Å¡ie liudytojų parodymai buvo fiksuojami ne pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , taip pat nedalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo gynėjui ar kitam teisėtam atstovui. Tokiu bÅ«du, bylÄ nagrinėjant teisme, nebuvo teisinio pagrindo garsinti liudytojų apklausų protokolus, suraÅ¡ytus ikiteisminio tyrimo metu. Tokio pobÅ«džio duomenys iÅ¡imtiniais atvejais gali bÅ«ti tik pagrindu suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teismui, tačiau tokie protokolai negali bÅ«ti pagrindu daryti spaudimÄ liudytojams, nurodytus parodymus garsinant tų liudytojų apklausose teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Juo labiau, tai negali bÅ«ti pagrindu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Skundo autoriaus teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iurkščiai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai ir kategoriÅ¡kai reglamentuota, jog liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai.

Be to, paminėtais teismo veiksmais buvo Å¡iurkščiai pažeisti kiti esminiai baudžiamojo proceso, kitų pagrindinių teisės normų reikalavimai, t. y., bylos nagrinėjimo teisme rungimosi principas (BPK 7 straipsnis), teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), principas, kad teisingumÄ vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnis). Tokiu bÅ«du, apelianto vertinimu, apylinkės teismas bylos nenagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai, bet vykdė iÅ¡ esmės kaltinimo funkcijÄ .Skunde pabrėžiama, kad byloje nustatyta, kad daugumos liudytojų parodymai buvo nenuoseklÅ«s. Tai pripažįstama ir skundžiamame nuosprendyje.

Teigiama, kad dauguma liudytojų yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi patys turėjo siekį iÅ¡vengti vienos ar kitos atsakomybės rÅ«Å¡ies – administracinės, materialinės ar kitos.Anot skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas vienus įrodymus suabsoliutino kaltinimo naudai, o kitus ignoravo, nepagrįstai ir neteisėtai suteikė prioritetÄ suteikė bÅ«tent kaltinančio pobÅ«džio įrodymams, nutylint kaltinamÄ jį teisinančius duomenis. Tokiu bÅ«du apylinkės teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad nors teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , tačiau tas įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Teigiama, kad nagrinėjamu atveju apeliantui kaltinime inkriminuoti veiksmai buvo pagrįsti tik prielaidomis. Remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ ir akcentuojama, kad skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis, tokiu bÅ«du pažeidžiant paminėto nutarimo reikalavimų. Skunde nurodoma, kad byloje taip pat netinkamai pritaikytos BK normos.

Cituojama BK 178 straipsnio 1 dalis ir nurodoma, kad Å¡iuo atveju nenustatyta skundo autoriaus tyčia pagrobti svetimÄ turtÄ , taip pat jo tyčia pasikėsinti padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismo iÅ¡vados Å¡iuo atveju neatitinka ne tik byloje surinktų įrodymų, bet ir duomenų apie kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį.Skunde keliamas baudžiamosios teisės ir kitų teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Pabrėžiama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartÄ pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ar administracinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams ar administraciniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Atkreipiamas dėmesys, kad yra eilė represinio pobūdžio normų, reglamentuojančių neteisėtus medžių ar krūmų kirtimus: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsnis (Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas), 622 straipsnis (Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo) ir kt. Tvirtinama, kad nors skundo autorius nepadarė tokių pažeidimų, tačiau šioje byloje net nebuvo bandyta atriboti.

Keliamas klausimas, kodėl byloje taikoma kraÅ¡tutinė – baudžiamoji atsakomybė.Anot apelianto, dėl paminėtų argumentų jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.Skundo autorius taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jam inkriminuotÄ kaltinimÄ pagal BK 233 straipsnio 1 dalyje. Teigiama, kad apeliantas 2014 m. rugpjūčio 27 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, taip pat Å¡iÄ dienÄ apie 10 val. neprašė liudytojo Ž.

L. duoti kokius nors neteisingus parodymus. Kaltinimas pagal nurodytÄ BK normÄ inkriminuotas remiantis iÅ¡imtinai suinteresuotų asmenų pateiktais tariamais duomenimis, t. y., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato vyr. tyrėjos D. S. tarnybiniu praneÅ¡imu bei Å¡ios liudytojos parodymais, taip pat liudytojo Ž. L. duotais parodymais (kurie dar yra ir esminiai prieÅ¡taringi). Tvirtinama, kad ginčo, jog liudytoja D. S. yra suinteresuota bylos baigtimi, nėra, kadangi Å¡i liudytoja Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ .

Anot apelianto, iÅ¡ bylos medžiagos seka, kad liudytojas Ž. L. taip pat yra suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi, kadangi jis, siekdamas pats iÅ¡vengti atsakomybės, suinteresuotas, kad byla bÅ«tų pabaigta, pripažįstant skundo autorių kaltu. Apelianto tvirtinimu, grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį vien suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais (be kita ko Ž. L. parodymais, kurie yra ir esminiai nenuoseklÅ«s) draudžia baudžiamojo proceso įstatymai ir teismų praktika.Skunde cituojama BK 233 straipsnio 1 dalis ir pakartojama, kad apeliantas nepaveikė liudytojo Ž.

L., kad Å¡is duotų melagingus parodymus Å¡ioje byloje ir nesiekė to daryti. Byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų skundo autoriaus kaltę, pagal nurodytÄ BK normÄ taip pat priimtinas iÅ¡teisintasis nuosprendis.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skunde daroma iÅ¡vada, kad apelianto atžvilgiu priimtinas iÅ¡teisinamasis BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu, skundo autorius iÅ¡teisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai paliktini nenagrinėti.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. Civilinio ieÅ¡kovo atstovė prašė tenkinti civilinį ieÅ¡kinį.Nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog K. L. kaltė įrodyta padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje.

Pripažindamas K. L. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Konstatuotina, kad teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio, 305 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu K. L. veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡ių nusikaltimų požymius. Dėl veikos numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus nedalyvaujant gynybai ir jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tuo Å¡iurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog Å¡i BPK nuostata neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y., kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali bÅ«ti apklausti apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigÅ«nai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus.

Vadinasi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis – Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-451/2013).

Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-419-746/2015). Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas, apklausdamas liudytojus teisiamajame posėdyje, siekdamas patikrinti ir objektyviai įvertini liudytojų parodymus, perskaitė parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad laikantis BPK 7 straipsnyje nustatytų rungimosi taisyklių, visi byloje surinkti duomenys buvo ištirti, jų patikimumas, siekiant pašalinti bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones, buvo patikrintas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų (BPK 286, 287, 288 straipsniai). Darytina išvada, kad kaltinamajam ir jo gynėjui nebuvo apribota teisė užduoti liudytojams klausimas ir dalyvauti procese, apklausiant liudytojus, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas nepagrįsi.

Tuo pačiu pažymėtina, jog nėra pagrindo konstatuoti pirmos instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir apelianto nurodyti skundo argumentai dėl Å¡aliÅ¡ko teismo ir netinkamo įrodymų vertinimo, atmetami aukščiau nurodytais motyvais. K. L. skunde akcentuoja, kad absoliuti daugumos liudytojų parodymai Å¡ioje byloje yra nenuoseklÅ«s bei dauguma liudytojų yra suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrinusi Å¡iuos skundo teiginius, atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teisme tiriant bylÄ buvo iÅ¡samiai apklausti liudytojai, nustatinėjat nusikalstamos veikos aplinkybes, siekiant paÅ¡alinti abejones ir iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusius neaiÅ¡kumas, teisiamuosiuose posėdžiuose liudytojai buvo apklausti pakartotinai, apylinkės teismas tenkino prokurorės praÅ¡ymÄ atlikti detalų parodymų patikrinimÄ vietoje, įpareigojo valstybinę kaltintojÄ surinkti papildomus duomenis.

IÅ¡analizavus liudytojų parodymus, juos sugretinus ir palyginus tarpusavyje, taip pat su kitais byloje esančiais įrodymais, konstatuojama, kad iÅ¡ esmės liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa ir patvirtina nuteistojo kaltę padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. BylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme nustatyti tam tikri liudytojų parodymų prieÅ¡taravimai, kaip minėta, buvo paÅ¡alinti atlikus pakartotines liudytojų apklausas ir atlikus parodymų patikrinimÄ vietoje.

Be to, teisėjų kolegija iÅ¡analizavus liudytojų parodymus, neturi pagrindo konstatuoti, kad jie nurodo esminiai skirtingas aplinkybes. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas vyko ganėtinai ilgÄ laiko tarpÄ ir įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių. Todėl vieni ar kiti liudytojų ar kitų asmenų, kurie gali žinoti kokių nors reikÅ¡mingų bylai iÅ¡spręsti aplinkybių, parodymuose esantys netikslumai nemenkina jų, kaip įrodymų Å¡altinio patikimumo, juolab, kad liudytojų parodymai iÅ¡ esmės nekito, vieni kitus papildė ir iÅ¡analizavus juos kaip visumÄ , yra visiÅ¡kai pagrindžiantys nuteistojo kaltę.Nuteistasis K.

L. paaiÅ¡kino, kad jis 2014 m. pradžioje pradėjo valyti močiutės sodybÄ , kirsti krÅ«mynus. Pamatęs, kad medienos daug susisiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu P. Č., kuris nusiuntė įvertinti medienos darbuotojÄ A. J. J. Apklaustas liudytoju A. J. J parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. Č. nurodė jam K. L. duomenis, telefono numerį. Apklaustas liudytojas P. Č. patvirtino, kad jis A. J. ir O. P. nurodė K. L. duomenis. A. J. nuvykus susitikti, K. L. jį pasitiko ant kelio, vizualiai parodė kiek žemės, plotus, kuriuos reikės kirsti, jokių dokumentų iÅ¡ K.

L. neprašė. Liudytojas matė pradėtus kirsti medžius iÅ¡ abiejų upelio pusių. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus A. J. nurodė, kad krÅ«mų yra 10 ha. sklype. Tokias aplinkybes patvirtina ir V. P., O. P. parodymai. V. P. nurodė, kad važiavo kartu su A. J.. Atvažiavus į vietÄ , juos pasitiko K. L., kuris nurodė, kad reikės iÅ¡pjauti 10 ha krÅ«mų, pasakė, kad žemė yra jo. Netikėti A. J. J. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, apklausų metu jie buvo nuoseklÅ«s, nesikeitė.

Aplinkybes, kad K. L. medžių iÅ¡kirto kur kas didesnį plotÄ negu jo močiutės sklypas, patvirtina ir jo paties paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, kad apžiÅ«rėjęs medienÄ A. J. J. pasakė, kad neapsimoka tokį kiekį pirkti, nes per mažai. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad K. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojÄ O. P. informavo, kad reikia pradėti kirsti krÅ«mus. Asmenis, kurie kirto medžius, surado UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja O.

P.. Liudytojais apklausti G. K., M. K., N. B. ir V. B. parodė, kad O. P. juos vežiojo, o būtent K. L. nurodė jiems, kur reikės kirsti medžius, parodė ribas.Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad kai kurių liudytojų parodymai buvo netikslūs, tačiau, pirmos instancijos teismas išnaudojo visas priemones šiems netikslumams pašalinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolų, liudytojų apklausos ikiteisminiame tyrime, akistatos protokolų matyti, kad keitėsi liudytojų O. P., V. P., N. B., M.

K., G. K., Ž. L. parodymai. Teisminio nagrinėjimo metu prokurorei buvo pavesta atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje. Atlikus parodymų patikrinimÄ vietoje buvo iÅ¡sklaidytos visos abejonės dėl K. L. kaltės pasikėsinus padaryti nusikaltimÄ , numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje. Prie parodymų patikrinimo vietoje protokolų esančiuose (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planuose aiÅ¡kiai pažymėti laisvos žemės fondo žemės sklypų plotai, priklausantys Nacionalinei žemės tarnybai, kuriuos iÅ¡pjauti nurodė K.

L.. Parodymų patikrinimo vietoje dalyvavę liudytojai N. B., G. K., M. K., V. B. patvirtino, kad bÅ«tent K. L. nuvedė ir parodė, kur reikia kirsti. Liudytojas A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek atlikus parodymų patikrinimÄ vietoje parodė, kad K. L. paprašė, kad jam padėtų iÅ¡pjauti krÅ«mus prie namų. Liudytojas nurodė, kad po kokių 3-5 dienų, nuvažiavo pas KęstÄ , abu nuėjo prie Å¡laito, esančio netoli (duomenys neskelbtini) upelio, kur pamatė, kad yra iÅ¡pjautų krÅ«mų net prie pat vandens, nors taip negalima pjauti.

K. L. liudytojui pasakė, kad čia jo žemė ir viskas galima, galima pjauti iki pat vandens. K. L. jam sakė, kad krūmus pjovė pats, kad nuo Naujų metų pradėjo pjauti vienas ir kad tiktai tiek išpjovė, todėl ieškosi žmonių, kad būtų galima greičiau išpjauti krūmus. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti darbus atlikusių liudytojų parodymais, jų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta. Nors liudytojų M. K., G. K., N. B. parodymai keitėsi, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad, kaip jau minėta, įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių, todėl vietoje, kurioje buvo vykdomi darbai, duoti parodymai, objektyviausiai atspinti faktines aplinkybes ir nekelia abejonių.  Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus išanalizavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovų – R.

B. ir G. B., VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. F. paaiškinimus, byloje esančius neteisėtai iškirstų medžių skersmenų paskaičiavimus, biržės taksavimo lapus, neteistų plynų miško kirtimo brėžinius, nustatyta, kad neteisėtai iškirsti miško kirtimo plotai, esantys (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) girininkijos 491 kv. 3 sklype, 456 kv. 26, 27, 28, 29 sklypuose. 2014 m. sausio-birželio mėnesiais neteisėtai iškirtus krūmus, beržus, drebules, lazdynus, blindes Paparčių girininkijos 491 kv. 3 sklype, laisvos žemės fondo miško žemėje 0,2 ha ploto biržę – 8,89 m3 įvairios medienos ir ne miško žemės sklype, laisvos žemės fondo žemėje 0,1 ha ploto biržę – 8,77 m3 įvairios medienos, (duomenys neskelbtini)girininkijos 456 kv. 26 ir 27 sklypuose laisvos žemės fondo miško žemėje 0,4 ha ploto biržę 32,77 m3 įvairios medienos, 456 kv. 28 ir 29 sklypuose laisvos žemės fondo miško žemėje 1,7 ha ploto biržę – 200,03 m3 įvairios medienos, 456 kv. 28 sklype laisvos žemės fondo miško žemėje 9,88 m3 įvairios medienos ir ne miško žemės sklype, laisvos žemės fondo žemėje 0,1 ha ploto biržę – 5,88 m3 įvairios medienos, pasikėsinta slapta pagrobti bendrai 255,94 m3 įvairios medienos 3011 Eur vertės (10397,50 Lt), priklausančios Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neabejotinai įrodyta, kad K. L. 2014 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , neturėdamas leidimo kirsti miÅ¡kÄ , susitarė su O. P. ir per jÄ su M. K., G. K., N. B., V. B., kad jie iÅ¡kirstų krÅ«mus, esančius (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) girininkijos 491 kv. 3 sklype, 456 kv. 26, 27, 28, 29 sklypuose. Tokiu bÅ«du, pastariesiems 2014 m. sausio-birželio mėnesiais neteisėtai iÅ¡kirtus krÅ«mus, beržus, drebules, lazdynus, blindes Paparčių girininkijos 491 kv. 3 sklype, laisvos žemės fondo miÅ¡ko žemėje 0,2 ha ploto biržę – 8,89 m3 įvairios medienos ir ne miÅ¡ko žemės sklype, laisvos žemės fondo žemėje 0,1 ha ploto biržę – 8,77 m3 įvairios medienos, (duomenys neskelbtini) girininkijos 456 kv. 26 ir 27 sklypuose laisvos žemės fondo miÅ¡ko žemėje 0,4 ha ploto biržę 32,77 m3 įvairios medienos, 456 kv. 28 ir 29 sklypuose laisvos žemės fondo miÅ¡ko žemėje 1,7 ha ploto biržę – 200,03 m3 įvairios medienos, 456 kv. 28 sklype laisvos žemės fondo miÅ¡ko žemėje 9,88 m3 įvairios medienos ir ne miÅ¡ko žemės sklype, laisvos žemės fondo žemėje 0,1 ha ploto biržę – 5,88 m3 įvairios medienos, pasikėsino slapta pagrobti bendrai 255,94 m3 įvairios medienos 3011 Eur vertės (10397,50 Lt), priklausančios Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tuo padarydamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos 3011 Eur (10397,50 Lt) turtinę žalÄ , tačiau vagystės nebaigė dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

K. L. kaltė įrodyta pačio nuteistojo K. L., liudytojų R. L., O. P., V. P., P. Č., V.S., A. B., A. J. J., Ž. L., V. B., M. K., G. K., N. B., D. S., A. K., J. P. bei L. K. parodymais, civilinės ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovų R. B. ir G. B., VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. F. paaiškinimais ir nuosprendyje išdėstytais rašytiniais įrodymais. Apeliantas nurodo, kad dauguma liudytojų suinteresuoti bylos baigtimi, nes patys siekė išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, kad liudytojai turėtų priežastį apkalbėti K.

L., o dėl liudytojų vykdžiusių darbus suinteresuotumo apygardos teismas jau pasisakė.  NusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnyje kaip ir bet kuriÄ kitÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina tam tikrų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Objektyviai vagystė reiÅ¡kiasi svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas – tai neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Subjektyvusis vagystės požymis yra tai, kad vagystė padaroma tiesiogine tyčia.

Tiesioginė tyčia vagystės sudėtyje reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimÄ turtÄ , kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir nori šį turtÄ pasisavinti padarant asmeniui turtinę žalÄ . Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad K. L. veikÄ padarė veikdamas tyčia. IÅ¡ byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad nuteistasis pradėjo darbus savo močiutei A. M. priklausančiame sklype.

Nupjovęs medžius sklypo ribose ir sužinojęs, jog medienos per mažai, norint jÄ parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tęsė medžių kirtimÄ už sklypo ribų. Taigi, K. L. žinodamas, kad darbus vykdo už sklypo ribų turėjo ir galėjo supranti, kad vykdo neteisėtÄ veiklÄ , tuo padarydamas valstybei turtinę žalÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. L. veikos subjektyvioji pusė – tyčia, įrodyta byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad K.

L. kaltę pasikėsinti pagrobti medienÄ patvirtina ir tai, kad jis pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio liudytojui Ž. L., liepiant jam prisiimti kaltę. Tai rodo nuteistojo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o tai reiÅ¡kia, kad jis žinojo ir suprato, jog įvykdė nusikaltimÄ .  Apeliaciniame skunde keliamas baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, pateikiant nuorodÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 622 straipsnį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad stačias miÅ¡kas neatitinka vagystės dalyko požymio – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos, o savavaliÅ¡kas svetimo ar nuosavo miÅ¡ko kirtimas nelaikytinas turto pagrobimu. Tokia veika, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali atitikti nusikalstamos veikos aplinkai (BK 270, 271, 273 straipsniai) arba administracinio teisės pažeidimo požymius (ATPK 62, 621 straipsniai). Tačiau, tais atvejais, kai asmuo, svetimame miÅ¡ke neteisėtai iÅ¡kirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis virÅ¡ija 1 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamÄ dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010, 2K-54/2011).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ baudžiamojo įstatymo redakcijos 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL. Nagrinėjamu atveju, pasikėsintos pagrobti medienos vertė 3011 eurų, virÅ¡ija 3 MGL sumÄ , todėl K. L. už pasikėsinimÄ pagrobti medienÄ pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Dėl veikos numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu K. L. pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, dėl poveikio liudytojui Ž.

L.. Apeliaciniame skunde nuteistasis neigia padaręs nusikaltimÄ numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. L. kaltė padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje, neabejotinai įrodyta liudytojų D. S., R. L., Ž. L. parodymais. Liudytoja apklausta D. S. parodė, kad Ž. L. 2014 metų vasaros pabaigoje buvo iÅ¡kviestas pas jÄ apklausai. Kai Ž. L. įėjo į kabinetÄ , pradėjo skambėti telefonas. Pasakė, kad jam skambina K. L. ir įjungė garsiakalbį.

Puikiai girdėjosi Å¡nekantis asmuo, kuris vartojo daug necenzÅ«rinių žodžių ir liepė „kabinti tyrėjai makaronus“, sakyti, kad jam pačiam reikėjo malkų. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks perkeltinės prasmės iÅ¡sireiÅ¡kimas, akivaizdžiai suprantamas, kaip liepimas meluoti tyrėjai. Apeliantas skunde nurodo, kad liudytoja D. S. suinteresuota bylos baigtimi kaltinimo naudai, tačiau teisėjų kolegija, konstatuoti pareigÅ«nės, atlikusios tyrimÄ , vykdžiusios savo pareigas, suinteresuotumo bylos baigtimi, neturi pagrindo.

Dėl Ž. L. parodymų, pabrėžtina tai, kad jis įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad buvo verčiamas duoti melagingus parodymus K. L. naudai. Be liudytojų parodymų, K. L. kaltę įrodo ir kaltinamojo mobiliojo telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbių iÅ¡klotinė iÅ¡ kurios matyti, kad Ž. L. kaltinamasis skambino ir dienÄ prieÅ¡ apklausÄ â€“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. 13.25 val., taip pat 2014 m. rugpjūčio 26 d. 22.35 val., ir apklausos dienos ryte, per apklausÄ ir po apklausos.

Taigi, įvertinusi visus įrodymus dėl veikos numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. L. neabejotinai padarė jam inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde praÅ¡oma iÅ¡teisinti K. L. ir civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje nutartyje nurodytais motyvais palieka galioti pirmos instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį priimtÄ K. L. atžvilgiu. Todėl taikyti BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ pirmos instancijos teismas iÅ¡sprendė teisingai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ iÅ¡ieÅ¡koti 3583,32 Eur turtinę žalÄ pagrindė į bylÄ pateikdama iÅ¡samius paskaičiavimus. Civilinės ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė R. B., palaikydama civilinį ieÅ¡kinį, prašė iÅ¡ kaltinamojo K. L. priteisti ne tik valstybei padarytÄ 3583,32 Eur turtinę žalÄ , bet ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pirmos instancijos teismas turtinės žalos dydį sumažino motyvuodamas tuo, kad mediena buvo parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sumokėjo 1862 eurus ir Å¡ie pinigai yra urėdijos sÄ skaitoje, todėl visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kinio sumÄ sumažino 1862 eurais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo motyvams, kad nesumažinus ieÅ¡kinio, iÅ¡ kaltinamojo bÅ«tų priteista daugiau nei buvo padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius dokumentus dėl neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio, daro iÅ¡vadÄ , kad žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika“, todėl iÅ¡ nuteistojo pagrįstai ir teisėtai priteista atlyginti 105492,35 Eur žalos aplinkai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. L. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų. Pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimÄ ir padarė nesunkų nusikalstamÄ Ä¯ jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Ä®vertino K. L. asmenybę ir paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusiÄ galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ . Esant aukščiau iÅ¡vardintiems motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. L. kaltė įrodyta surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, jam paskirta pagrįsta ir teisinga bausmė, civilinių ieÅ¡kinių klausimas iÅ¡spręstas tinkamai, todėl darytina iÅ¡vada, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas priimdamas 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendį, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių nuteistojo K. L. apeliacinis skundas netenkinamas ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendis paliekamas galioti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo K. L. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos K. L. sudaro advokato užmokestis – 208,44 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Apeliacinės instancijos teismas nutartimi paskyrė K. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorės parinktÄ Â advokatÄ , tačiau nuteistÄ jį gynė jo paties pasirinktas advokatas. Dėl Å¡ių priežasčių antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo K.

L. neiÅ¡ieÅ¡kotinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Nuteistojo K. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                               Kęstutis Dargužis                                                                                                  Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                                           Danguolė Å iugždinytė