2024-03-27 Nr. AB-5221-3-61-3-00261-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-199-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00261-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose 2024 m. sausio 24 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 23S198616 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas Rusijos Federacijos piliečiui V. I. leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimą gavo 2024 m. sausio 13 d., todėl nepraleido termino paduoti skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus 2024 m. sausio 22 d. sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad, sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prie skundo pateikė duomenis, jog Migracijos departamentas atsakydamas į jo 2023 m. gruodžio 20 d. prašymą 2024 m. sausio 9 d. išsiuntė pareiškėjui ginčijamą Sprendimą, kuris jam įteiktas 2024 m. sausio 13 d., tačiau iš byloje Migracijos departamento pateiktų duomenų nustatyta, jog Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. 23S198616 pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 8 d. Lietuvos migracijos informacinės sistemos asmens aktyvioje paskyroje nurodytu elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas taip pat paaiškino, jog užsienietis 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo atvykęs į Migracijos departamentą (į apklausą), įteikė savo vizitinę kortelę (pridedama), kurioje jo prašymu pakoreguotas el. pašto adresas: užsienietis paaiškino, kad laikinai negali naudotis el. paštu (duomenys neskelbtini), todėl paprašė sprendimą siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė, kad pareiškėjui apie skundžiamą Sprendimą buvo žinoma jau nuo 2023 m. lapkričio 9 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2024 m. sausio 24 d., akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas pats skunde nurodė, jog vyko į Migracijos departamentą į apklausas, žinojo, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamentas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pagal kompetenciją įvertinti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, 2023 m. spalio 18 d. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento raštą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Taigi teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas žinojo, jog bus priimtas Sprendimas, nurodė savo elektroninio pašto adresą, kurį vėliau patikslino įteikdamas Migracijos departamentui vizitinę kortelę. Išrašas ir Lietuvos migracijos informacinės sistemos patvirtina, jog Sprendimas buvo išsiųstas nurodytais elektroniniais adresais, todėl pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs Įstatyme nustatytą 14 dienų terminą.

Teismas pažymėjo, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Teismas akcentavo, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS214-261/2017; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023).

Teismas pareiškėjui išaiškino, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str., 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį; jeigu teismas mano, kad buvo praleistas terminas Migracijos departamento Sprendimui apskųsti, atnaujinti sprendimo apskundimo terminą; taikyti ABTĮ 70 straipsnyje numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Migracijos departamento priimtas Sprendimas buvo gautas 2024 m. sausio 13 d. ir apskųstas 2024 m. sausio 24 d.

2. Migracijos departamentas padarydamas klaidą el. pašto adreso rekvizituose neužtikrino įsipareigojimo tinkamai informuoti pareiškėją apie priimtą individualų teisės aktą. Tuo pačiu Migracijos departamentas pažeidė pareiškėjo teisę laiku apskųsti priimtą Sprendimą.

3. Pareiškėjas pagrįstai mano, kad terminas apskųsti sprendimą sietinas su Sprendimo gavimu, t. y. įteikimu paštu ar kitu būdu, kuris neabejotinai sietinas su tikru žinojimu apie priimtą Sprendimą ir galimybėmis realizuoti teisę į kvalifikuotą gynybą. Valstybės institucijos administracinis aktas nėra norminis teisės aktas, kuriam taikomas principas – teisės nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tai nėra visuotinai skelbiamas ir viešinamas dokumentas prieinamas spaudoje ir viešoje elektroninėje erdvėje, todėl Migracijos departamentas privalėjo užtikrinti, kad asmuo, kuriam adresuotas individualus teisės aktas, yra tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą.

4. Pagal ABTĮ 70 straipsnį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Akivaizdu, kad skundžiamo Sprendimo įgyvendinimas (vykdymas) jo deportacijos iš Lietuvos atveju sukels jam ir jo sutuoktinei sunkiai atitaisomą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas iš Migracijos departamento pateiktų duomenų nustatė, jog Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 8 d. Lietuvos migracijos informacinės sistemos asmens aktyvioje paskyroje nurodytu elektroniniu pašto adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė, kad pareiškėjui apie skundžiamą Sprendimą buvo žinoma jau nuo 2023 m. lapkričio 9 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2024 m. sausio 24 d., akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog Migracijos departamentas padarydamas klaidą elektroninio pašto adreso rekvizituose neužtikrino įsipareigojimo tinkamai informuoti pareiškėją apie priimtą individualų teisės aktą. Migracijos departamentas privalėjo užtikrinti, kad asmuo, kuriam adresuotas individualus teisės aktas, yra tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Skundžiamo Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 7 d. Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento pirmosios instancijos teismui pateiktais informacija ir duomenimis, kad Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 8 d. Lietuvos migracijos informacinės sistemos asmens aktyvioje paskyroje nurodytu elektroniniu pašto adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas informavo teismą, kad užsienietis 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo atvykęs į Migracijos departamentą (į apklausą), įteikė savo vizitinę kortelę (pridėta prie bylos), kurioje jo prašymu pakoreguotas el. pašto adresas: užsienietis paaiškino, kad laikinai negali naudotis el. paštu (duomenys neskelbtini), todėl paprašė sprendimą siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų paneigti Migracijos departamento nurodomus faktus, pvz., kad atsakovo nurodomas elektroninio pašto adresas, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas Migracijos departamento Sprendimas, yra neteisingas, ar kitų aplinkybių, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, jog Migracijos departamento nurodoma informacija apie Sprendimo išsiuntimą pareiškėjui yra neteisinga. Pareiškėjas teigdamas, jog Migracijos departamentas padarydamas klaidą elektroninio pašto adreso rekvizituose neužtikrino įsipareigojimo tinkamai informuoti pareiškėją apie priimtą individualų teisės aktą, nenurodo kito elektroninio pašto adreso, kuriuo turėjo būti išsiųstas Sprendimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negavo Sprendimo, kuris buvo išsiųstas Migracijos departamento nurodytu elektroninio pašto adresu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui Migracijos departamento pateikti duomenys buvo pakankami patvirtinti, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 8 d. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo termino kreiptis į teismą eigos pradžia laikytina 2023 m. lapkričio 9 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2024 m. sausio 24 d., tai yra praleidęs terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, dėl to sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnyje numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo vykdymą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris sprendžiamas po skundo priėmimo, kai būtina užtikrinti skunde suformuluoto reikalavimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-741-552/2019). Nagrinėjamu atveju atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, todėl nėra pagrindo spręsti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas